Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn D. R. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2009 m. vasario 4 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. vasario 4 d. nutarimu D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad D.R. 2009 m. sausio 26 d. 09.25 val. Šilutėje, Ramučių gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus.

panaikinti 2009 m. vasario 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l.15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį numatyta už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, tame tarpe už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. sausio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l.10), nurodydamas, kad D. R. 2009 m. sausio 26 d. 09.25 val. Šilutėje, Ramučių gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek pažeidimo padarymo metu neigia pažeidęs KET 173 punkto reikalavimus ir nurodo, kad pervaža Ramučių g. Šilutėje yra keturių eilių ir draudžiamas signalas užsidegė tik įvažiavus į pervažą, todėl turėjo teisę baigti manevrą. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba geležinkelio kelio darbininku ir jam reikėjo nuvažiuoti patikrinti kodėl neišsijungia traukinių eismą reguliuojantys šviesos signalai. Į Ramučių gatvę įvažiavo iš geležinkelio priežiūros infrastruktūros statinių teritorijos, kuri yra šalia geležinkelio pervažos. Važiavo keliuku nuo darbovietes biuro iki pervažos. Keliukas eina lygiagrečiai su geležinkelio bėgiais, todėl Ramučių gatvėje išsuko tiesiai prieš pervažą ir ją pravažiavo, po to pasuko į Geležinkelio gatvę, kur pavymui ir atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. M. paaiškino, kad 2009 m. sausio 26 d. tarnybos metu važiavo Cintjoniškių gatve link geležinkelio pervažos, kai pamatė iš greta geležinkelio pervažos esančios teritorijos išvažiuojantį automobilį Audi 80, kurio vairuotojas darydamas posūkį į kairę apvažiavo du prie pervažos jau stovėjusius (užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui) automobilius ir pravažiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pravažiavęs pervažą automobilis pasuko į Geležinkelio gatvę. Taip pat nurodė, kad vairuotojas turėjo suprasti, kad dega draudžiamas šviesoforo signalas, nes prie pervažos jau buvo sustoję ir stovėjo du automobiliai, kurie vairuotojui įvažiuojant į pervažą buvo iš dešinės. Pareigūno tarnybinio pranešimo turinys išdėstytas pažeidimo fiksavimo momentu ir aplinkybės nurodytos apklausiant jį liudytoju teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir atitinka administracinės bylos medžiagą, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų ir jo tarnybinio pranešimo bei paaiškinimų vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama D.R. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

D.R. skunde teigia, kad pareigūnai buvo apie 500 metrų nuo pervažos ir negalėjo matyti kokiu momentu užsidegė draudžiamas signalas. Tačiau analizuojant Šilutės miesto gatvių schemą (www.maps.lt) nustatyta, kad policijos pareigūnams važiuojant Cintjoniškių gatve, jų nurodoma kryptimi, nebuvo kliūčių, kurios trukdytų stebėti situaciją geležinkelio pervažoje, todėl iškelta versija, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti įvykio eigos, nepagrįsta. Be to D.R. teisminio nagrinėjimo metu pats iš dalies patvirtino policijos pareigūnų parodymus, teigdamas, kad įvažiavus į sankryžą suprato, jog užsidegė draudžiamas signalas ir manė važiuoti atgal, tačiau prie pervažos jau stovėjo automobiliai, kurie jam buvo kliūtimi grįžti atgal. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas būtent ir akcentavo, kad minimus automobilius D.R. apvažiavo įsukdamas iš teritorijos esančios kairėje geležinkelio pervažos pusėje, važiavimo kryptimi Ramučių gatve link geležinkelio pervažos, kai šios jau buvo sustojusios užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui.

Iš aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, kad nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiama D.R. kaltė dėl jam inkriminuotos veikos įvykdymo. Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad D. R. 2009 m. sausio 26 d. 09.25 val. Šilutėje, Ramučių gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį. Surinkti faktiniai duomenys yra pakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl inkriminuoto pažeidimo pagrįsti ir konstatuoti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Institucija nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą - 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Iš KET pažeidimų pažymos (b.l.13), matyti, kad D.R. 2008-08-03 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį bei paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, 2009-01-20 jam pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė 1000 litų bauda. Nors pareigūnas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatė bei nutarime inkriminavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tuo nesilaikyta ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, numatančių, kad esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. vasario 4 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 199556 palikti nepakeistu ir D. R. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.