Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-12-744/2012 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.2; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.9; 1.1.9.4; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.14.3; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2; 2.3.2.2; 2.3.2.2.11; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, neteistas,

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, teistas 2011-03-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2011-11-21 išbrauktas iš įskaitos Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, 2010-05-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, uždraudžiant tuo laiku be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą bei įpareigojant nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki elgesio apribojimo termino pabaigos tęsti mokslą Žeimelio žemės ūkio mokykloje arba kitoje mokymosi įstaigoje, arba dirbti; teistas 2011-03-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2011-11-21 išbrauktas iš įskaitos Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje, A. C. ir R. P. dar ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2011 m. kovo 28 d. apie 19 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, M. kaime, aikštėje prie kultūros namų, tai yra viešoje vietoje, suduodami tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. J. į galvą bei kitas kūno vietas, taip sukeliant jam fizinį skausmą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2011 m. kovo 28 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su broliu A. ir R. P. leido laiką aikštėje prie kultūros (bendruomenės) namų. Po to paskambino tėvai ir jis trumpam grįžo namo, tačiau apie 19 val. vėl ėjo atgal. Netoli aikštės susitiko R. P. ir ėjo kartu link aikštės. Pamatė ateinančius nukentėjusįjį A. J. ir R. P. Žinojo, kad nukentėjusysis dirba G., ir jie ėjo nuo tos pusės. Eidamas išgirdo triukšmą ir pamatė, kad jo brolis A. ir A. J. susistumdė. Kas pirmas pradėjo konfliktą, jis nematė. Matė, kad A. J. stumia jo brolį A. Jie tarpusavyje rėkojosi. Kadangi tėvas G. C. sakė, kad dieną prieš tai jį sumušė A. J., nutarė atkeršyti už tėvą, be to, padėti broliui, todėl nukentėjusiajam sudavė tris smūgius – įspyrė kartą į sėdynę ir sudavė du smūgius kumščiais nukentėjusiajam į šoną. Nukentėjusįjį sumušė visi trys. Kiek smūgių sudavė R. ir A. negali pasakyti. Bendrai galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Muštynės vyko ant pievelės, šalia aikštės, apie 2-3 metru atstumu nuo bibliotekos pastato. Biblioteka yra kultūros namų pastate. Muštynės truko apie 2-3 minutes. Be jų trijų ir nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvo R. P. Ar buvo K., dabar nepamena. Muštynės vyko šviesiu paros metu. Po 4-5 minučių atėjo nukentėjusiojo motina, o už 10 minučių atvažiavo policija. Jokių pinigų ir telefono iš nukentėjusiojo neėmė. Muštynių metu girdėjo, kad nukentėjusiojo kišenėje skamba telefonas. Atvykus policijos pareigūnams, kalba apie dingusį telefoną ir pinigus buvo. Policijos pareigūnai jį ir R. apžiūrėjo, tačiau nieko nerado. Brolio neapžiūrėjo, nes jis, iki atvykstant policijos pareigūnams, pabėgo. Ne visas įvykio aplinkybes atsimena, galėjo būti taip, kaip pasakoja kiti kaltinamieji. Gailisi nusikaltęs. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino. Nukentėjusiojo ieškinio nepripažįsta, nes neturi iš ko jo atlyginti Įvykio metu buvo blaivus, o Artūras ir Renatas buvo išgėrę.

Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2011 m. kovo 28 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su broliu A. ir R. P. prie kultūros namų pastato sumušė nukentėjusįjį A. J. Įvykio metu buvo išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 62-63), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kad su R. P., pamatę ateinančius A. J. ir R. P., nusprendė A. J. „pamokyti“, nes A. J. diena prieš tai buvo sumušęs jo tėvą G. C. R. P. be žodžių paėmė A. J. už parankės ir nusivedė į aikštę. Ten R. P. A. J. klausinėjo dėl jo tėvo sumušimo. A. J. buvo labai girtas ir nieko neatsakė. R. P. pervertė A. J. ant žemės ir porą kartų jam sudavė kumščiu į veidą. Tada jis priėjo prie A. J. ir paklausė, už ką šis sumušė jo tėvą. A. J. nieko neatsakius, suspyrė jam du kartus – vieną kartą į šoną ir vieną kartą į užpakalį. A. J. tuo metu gulėjo ant žemės. A. J. mušė visi trys. Jie tarėsi, kad sumuš A. J., kad atkeršytų už tėvo sumušimą. Jokių pinigų ir telefono iš A. J. neėmė. Pripažino, kad prieš įvykį iš jo telefono buvo skambinta nukentėjusiajam. Gal ir grasino jam, kad bus sumuštas. Gailisi nusikaltęs. Jo poelgiui įtakos turėjo girtumas, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Pripažino ligonių kasos ieškinį už nukentėjusiojo gydymą. Pripažįsta ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį, tik nesutinka su jo dyžiu.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2011 m. kovo 28 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su A. ir A. C. bei S. K. ėjo į aikštę ir sutiko priešais ateinančius nukentėjusįjį A. J. ir R. P. Prieš tai su A. C. kalbėjo, kad iš vakaro A. J. sumušė jo tėvą, todėl, pamatę A. J., nusprendė jį sumušti. Iš pradžių prie nukentėjusiojo nuėjo A. pasiaiškinti, po to jis priėjo prie nukentėjusiojo ir nusivedė į aikštę, kur įvyko muštynės. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 74-75), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kad, nusivedęs A. J. į aikštę, pakišo jam koją ir jis nugriuvo. Jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį ir dar du kartus kumščiu į šoną. Po to pribėgo C., kurie taip pat sudavė po 2-3 smūgius nukentėjusiajam į šoną. Nematė, kad kas nors būtų spyręs A. J. S. K. nieko nedarė. Jie pinigų iš nukentėjusiojo neėmė, kišenių nekraustė. Jokios kalbos apie pinigus nebuvo. Telefono pas nukentėjusįjį nematė. Po įvykio atėjo nukentėjusiojo motina. Įvykio metu buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Gailisi nusikaltęs. Pripažino ligonių kasos ir nukentėjusiojo ieškinius.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad viskas vyko 2011 m. kovo 28 d., trečiadienį. Jis dirba A. V. įmonėje, lentpjūvėje, esančioje G. kaime. Dar būdamas darbe sulaukė skambučio iš mamos, kuri pasakė, kad jį ruošiasi sumušti. Jai taip sakė Š. Be to, prieš darbo pabaigą, jam skambino iš A. C. mobilaus ryšio telefono ir grasino jį sumušti, sakė, kad „už tėvuką“. Jis suprato, kad skambina A. C.. Iš vakaro C. tėvukas buvo pas jį namuose, išgėrė, tačiau jo niekas nemušė. Iš darbo grįžo apie 19 val., dar buvo šviesu. Grįžo su bendradarbiu R. P. Jį pasitiko visi trys kaltinamieji ir S. K. Pirmiausia prie jo priėjo R. P., paėmė už rankos ir nusivedė į aikštę, esančią prie bibliotekos. R. P. sudavė smūgį į veidą, po ko jis nukrito kniūpščias, o tada visi pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Mušdami sakė, kad muša „už tėvuką“, Kas ir kiek sudavė smūgių nematė, nes užsidengė veidą. Po to atėjo mama, ji iškvietė policiją. Po sumušimo neberado pinigų ir mobilaus ryšio telefono. Kas juos ištraukė nematė. Pinigai ir telefonas buvo išorinėje priekinėje striukės kišenėje, kuri buvo užtraukta užtrauktuku, todėl iškristi negalėjo. Telefonas paskui atsirado. Telefoną motinai padavė R. P. Pinigų – 200 litų banknoto - jis pasigedo namuose, kai pamatė atsegtą striukės kišenę. Tą dieną buvo išgėręs du „bambalius“ alaus. Gėrė su R. P. Gėrė ir iš vakaro. Prašė priteisti 3269,27 Lt – 200 litų, kuriuos iš jo paėmė, 69.27 Lt už vaistus ir keliones, o 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas R. P. parodė, kad tą dieną su A. J. iš darbo grįžo apie 18-19 val., dar buvo šviesu, ir ėjo namų link. Ne visas aplinkybes atsimena, nes buvo išgėręs. Eidami namo, sutiko A. C., R. P. ir S. K., kuris yra iš R. kaimo. Pirmiausia prie A. J. priėjo A. C. ir R. P. Jie apsikabino A. J. ir nusivedė prie kultūros namų pastato. Jis suprato, kad A. J. bus mušamas, nes girdėjo kalbas, kad jis primušė C. tėvą. Jis, stovėdamas su tuo kitu asmeniu (S. K.), matė, kaip A. J. pervertė ant žemės. Jis muštynių pabaigos nelaukė ir išėjo namo, todėl kas mušė nukentėjusįjį nematė. Nueidamas matė, kad nukentėjusysis, sėdėdamas ant žemės, rankoje laikė telefoną, tarsi kam skambindamas. Tuo metu kaltinamieji jo nemušė. A. C. įvykio vietoje nematė. Nukentėjusiojo motiną sutiko eidamas namo. Tuo metu jai iki įvykio vietos buvo likę apie 50 m. Važiuojant iš darbo, autobuse A. J. jam sakė, kad buvo nuėjęs prašyti avanso, tačiau jo negavo. Po įvykio nukentėjusysis jam sakė, kad jam ištraukė pinigus ir telefoną. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (b.l. 46-47), kad A. C. ir R. P. mušė A. J., kuris gulėjo ant žemės.

Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Tą dieną apie 17 val. pas ją į namus atėjo S. Š. ir pasakė, kad kaltinamieji ruošiasi sumušti jos sūnų A. Ji tuoj pat paskambino sūnui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Nesulaukusi jo, pati ėjo link stotelės ir sutiko R. P., kuris pasakė, kad nematė jos sūnaus. Kitas jos sūnus R. nuėjo greičiau už ją. Kai ji atėjo, A. jau buvo sumuštas. Jis gulėjo ant žemės. Įvykio vietoje buvo visi kaltinamieji ir vaikinas pravarde „Ugninis“. R. pakėlė A. ir parvedė namo. Dėl dingusių pinigų gali pasakyti, kad Andrius 28 dieną buvo gavęs atlyginimą – 650 litų. Jis buvo skolingas draugui 150 litų, todėl ji pati padavė jam 200 litų kupiūrą, kad jis grąžintų skolą. Po įvykio paklausė A., ar jis grąžino skolą. A. atsakė, kad nebuvo sutikęs to draugo, ir, pasižiūrėjęs į striukės rankovės kišenę, neberado pinigų. Iki tol jis nesakė, kad pinigus iš jo atėmė. Buvo apsvaigęs. Kai policijos pareigūnai atvedė A. C. ir R. P., jie su savimi pinigų neturėjo. Policininkai juos apžiūrėjo. Telefoną rado Rimvydas. Iš vakaro pas juos į namus buvo atėjęs G. C. Dar buvo atvažiavusi dukra iš Klaipėdos, atėjęs R. P. Namuose buvo ir A. Visi truputį „baliavojo“. A. paprašė R. P. išeiti, o G. C. jis nevarė lauk. Jis liko pas juos namuose, svečiavosi, o A. nuėjo miegoti. Ji netyčia įplėšė G. C. striukę, iš kurios pabiro pūkai. Eidamas iš namų G. C. pargriuvo ant betoninių laiptelių, gal tuo metu ir susižeidė. A. tikrai jo nemušė, jis jau miegojo.

Liudytojas R. J. parodė, kad paties įvykio, kai buvo sumuštas jo brolis A., nematė. Į įvykio vietą atėjo jau po to, kai brolis buvo sumuštas. Praeitais metų vasarą, dienos nepamena, apie 18 val. pas juos į namus atėjo kaimynas S. Š. ir pasakė, kad girdėjo, jog tą dieną bus sumuštas jo brolis A. Kaip tik tokiu laiku turėjo iš darbo grįžti brolis, todėl jis ėjo link tos vietos, kur brolį parveždavo autobusas. Prie darželio pamatė sumuštą brolį. Jis gulėjo po suoliuku. Ant brolio veido matėsi nubrozdinimai, jis skundėsi, kad jam skauda šoną. Brolis sakė, kad jį sumušė „C.“ už jų tėvą. Šalia brolio jokių asmenų nebuvo. Tik vėliau, po kokių 5 minučių, ten atėjo A. ir A. C., kurie patvirtino, kad brolį sumušė už tėvą. Netrukus atėjo ir R. P. su dar vienu jam nepažįstamu asmeniu. Beveik tuo pačiu metu atėjo ir motina, kuri kalbėjosi su R. R. prašė nesikreipti į policiją. Šalia brolio rado jo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, kurį atidavė broliui. Vedant brolį namo, jis sakė, kad jam dingo pinigai – 200 litų. Jam atrodo, kad brolis sakė, jog buvo dvi kupiūros po 100 litų. Kai rado sumuštą brolį dar buvo šviesu. Pinigų toje vietoje, kur rado brolį, neieškojo.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijoje tyrėja ir šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ji įvykio vietoje nebuvo, tik policijos komisariate paėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą. Ar tuo metu nukentėjusysis buvo blaivus, pasakyti negali. Kiek prisimena, nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P., be to, iš jo striukės priekinės kišenės dingo 200 litų. Nukentėjusysis minėjo, kad jį mušė visi trys kaltinamieji, o jis tuo metu rankomis dengėsi galvą, todėl negalėjo įvardinti kiek ir kuris sudavė smūgių. Nukentėjusysis nurodė, jog juto, kad iš priekinės striukės kišenės jam buvo ištrauktas telefonas ir pinigai. Kiek pamena, nukentėjusysis sakė, kad telefoną rado šalia savęs. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamieji jį sumušė už tai, kad jis neva primušė C. tėvą, tačiau jis teigė nemušęs. Kaltinamieji nuo pat pradžių neigė, kad ėmė pinigus.

Liudytojas S. Š. parodė, kad gyvena Pakruojo rajone, Mikoliškio kaime, kaip nukentėjusysis ir kaltinamieji. Tą dieną iš kaltinamųjų, kurie buvo atėję į jo namus, sužinojo, kad iš vakaro J. namuose buvo sumuštas G. C. Kaltinamieji sakė, kad reikės išsiaiškinti. Jis nuėjo ir apie tai pasakė A. M.

Liudytojas G. C. parodė, kad yra kaltinamųjų A. ir A. C. tėvas. Jis svečiavosi A. J. namuose. Ten dar buvo A. motina ir brolis. Pas A. nuėjo išgėręs, ten dar išgėrė, todėl nepamena, kas įvyko. Sekančią dieną atsibudęs pamatė, kad sumušta galva, smakras, nuskeltas dantis, o po akimi buvo mėlynė. Pagalvojo, kad jį sumušė, nes griūdamas taip susižaloti negalėjo. Kadangi paskutinis, su kuriuo bendravo, buvo A. J., pagalvojo, kad tai jis jį sumušė. Apie tai tą pačią dieną pasakė savo sūnums A. ir A. Ar su jais kartu buvo ir R. P. nepamena. Jis neprašė sūnų, kad šie atkeršytų už jį. Sūnūs taip pat nieko nesakė, kad sumuš A. J. Apie tai, kad sūnūs sumušė A. J., sužinojo kitą dieną, kai nuėjo pas A. J. aiškintis dėl jo sužalojimo. Tada pats A. pasakė, kad jį sumušė A. ir A., keršydami už jo sumušimą.

Iš 2011-03-28 A. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną apie 22 val. į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi A. J., pranešdamas, kad apie 19 val. Pakruojo rajone, M. kaime, aikštelėje prie kultūros namų, jį sumušė trys iš matymo pažįstami ir 2 nepažįstami jaunuoliai. Pažino A. ir A. C. bei R. P. Be to, iš striukės priekinės kišenės buvo ištrauktas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ ir 200 litų kupiūra. Kas juos galėjo ištraukti nematė, nes rankomis buvo užsidengęs veidą. Po to telefoną jis atgavo, jį surado ir perdavė mama A. M. (b.l. 5).

Iš 2011-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – aikštelę prie kultūros namų, esančių Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, M. kaime, nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta ir pėdsakų rasta nebuvo (b.l. 8-9).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. kūne sužalojimų nerasta. Diagnozė, nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais, - dešinės pusės krūtinės sumušimas, galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, būklė po galvos sumušimo (b.l. 17).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 224,94 Lt (b.l. 21, 25).

Iš 2011-03-28 asmens blaivumo testo matyti, kad A. J. tą dieną 23:08:57 val. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b.l. 30).

Iš 2011-03-28 asmens blaivumo testo matyti, kad R. P. tą dieną 21:25:52 val. nustatytas 3,56 promilių girtumas (b.l. 31).

Iš 2011-03-28 asmens blaivumo testo matyti, kad A. C. įvykio metu buvo blaivus (b.l. 31).

Iš kasos čekių matyti, kokias išlaidas turėjo A. J. (b.l. 39).

Iš 2012-02-01 A. V. individualios įmonės pažymos matyti, kad 2011 m. vasario 28 d. A. J. buvo išmokėtas 645,21 Lt darbo užmokestis, o 2011 m. kovo 25 d. buvo sumokėtas 495,75 Lt darbo užmokestis.

Nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje sumušė nukentėjusįjį A. J. Tačiau tai, kad kaltinamieji nukentėjusįjį A. J. sumušė turėdami tikslą užvaldyti jo turtą ir pagrobė 200 litų, neįrodyta.

Kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P. nuo pat pirmos apklausos teigė, kad pinigų iš nukentėjusiojo neėmė, o nukentėjusįjį sumušė keršydami už A. ir A. C. tėvą G. C., kurį, kaip manė kaltinamieji, dieną prieš tai buvo sumušęs A. J. Tai, kad kaltinamieji galėjo paimti pinigus, praktiškai nurodo vienintelis nukentėjusysis A. J., kuris paaiškino, kad pinigai ir mobilaus ryšio telefonas buvo išorinėje priekinėje striukės kišenėje, kuri buvo užtraukta užtrauktuku, todėl jie iškristi negalėjo. Jis pats nematė, kokiu metu ir kas jam ištraukė pinigus ir telefoną, nes buvo rankomis užsidengęs galvą. Tačiau nukentėjusiojo A. J. parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi, kad jais būtų galima tikėti be jokios abejonės: 2011 m. kovo 28 d. protokole – pareiškime (b.l. 5) ir tą pačią dieną apklausiamas jis nurodė, kad buvo sumuštas penkių jaunuolių – kaltinamųjų ir dar dviejų, kurių jis nepažino, po ko jam iš priekinės striukės kišenės buvo ištrauktas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ ir 200 litų. Jis nurodė, kad juto, kaip buvo traukiami šie daiktai (b.l. 32-33). Apklausiamas 2011 m. kovo 30 d., nukentėjusysis A. J. jau nurodė, kad jį buvo apstoję ir sumušė ne penki jaunuoliai, o keturi, o ankstesnėje apklausoje galėjo apsirikti, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 37). 2011 m. lapkričio 11 d. apklausoje nukentėjusysis A. J. jau nurodė, kad jį sumušė tik kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P. (b.l. 40). O liudytojai R. J. ir A. M., kurie yra nukentėjusiojo artimieji, apie dingusius pinigus sužinojo tik iš paties nukentėjusiojo A. J., todėl jie pakartojo tai, ką jiems sakė nukentėjusysis A. J.. Tačiau ir šių liudytojų parodymai dėl nukentėjusiojo turėtų pinigų skiriasi – liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji rytą nukentėjusiajam davė vieną 200 litų banknotą, o liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam brolis A. J. sakęs, jog dingo dvi kupiūros po 100 litų. Kelia abejonių ir nukentėjusiojo A. J. nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną, tai yra 2011 m. kovo 28 d. (pirmadienį) jis vežė skolą bendradarbiui, tačiau jo nebuvo darbe, nors iš nukentėjusiojo darbdavio – A. V. individualios įmonės – 2012 m. vasario 1 d. pažymos matyt, kad 2011 m. kovo 25 d. (penktadienį) jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl kyla klausimas, kodėl jis tos skolos bendradarbiui neatidavė tą pačią 2011 m. kovo 25 d., kai gavo atlyginimą. Nukentėjusiojo A. J. parodymai prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams, o būtent liudytojo R. P. parodymams, kad šis, nueidamas nuo įvykio vietos, matė, kad nukentėjusysis, sėdėdamas ant žemės, rankoje laikė telefoną, tarsi kam skambindamas, kas paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad mobilaus ryšio telefoną jam kažkas ištraukė iš kišenės. Tuo, kad nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną kažkas ištraukė iš jo striukės kišenės ir tik po to kažkokiu tai būdu jį numetė prie nukentėjusiojo, matyt, nepatikėjo ir šios bylos ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, kadangi į kaltinimą nebuvo įtrauktas nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono pagrobimas. O jei nebuvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kuris, kaip teigė nukentėjusysis, buvo ištrauktas kartu su pinigais, kyla abejonė, ar buvo pagrobti pinigai? Nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis A. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (apie 23:08 val., tai yra praėjus po nusikaltimo daugiau nei 4 valandoms, jam buvo nustatytas net 1,55 promilių girtumas), todėl akivaizdu, kad ne visas aplinkybes jis gali prisiminti ir tiksliai papasakoti. Iš paties nukentėjusiojo A. J. bei liudytojų A. M. ir R. J. parodymų matyti, kad pinigų nukentėjusysis (jeigu jų iš viso turėjo) pasigedo ne pačioje įvykio vietoje, o vėliau – namuose (liudytojos A. M. parodymai) ar pakeliui į namus (liudytojo R. J. parodymai). Nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų nenurodė, kad po įvykio buvo bandoma ieškoti pinigų įvykio vietoje. Todėl lieka nepaneigta galimybė, kad pinigai galėjo iškristi įvykio vietoje, kai pats nukentėjusysis traukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną. Be to, byloje nesurinkta jokių duomenų, kad kaltinamieji turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, kad jie būtent šiuo tikslu vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kerštaujant.

Kadangi liko nepašalintos abejonės dėl pinigų dingimo, taip pat atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P. sumušė nukentėjusįjį A. J. turėdami tikslą užvaldyti jo turtą ir pagrobė 200 litų, neįrodyta.

Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjai nesiėmė priemonių laiku ir visapusiškai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes – nors dar įvykio dieną nukentėjusysis A. J. savo protokole – pareiškime nurodė, kad jam dingo pinigai, o kaltinamieji buvo aiškūs, nebuvo atliktos šių asmenų bei jų būstų kratos, nesiaiškintos kitos svarbios aplinkybės, o nuo 2011 m kovo 30 d. kai papildomai buvo apklaustas nukentėjusysis A. J., iki 2011 m. gegužės 13 d., kai buvo pradėti (!) apklausinėti liudytojai, tai yra pusantro mėnesio, šioje byloje iš viso jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas R. P. pirmą kartą buvo apklaustas tik 2011 m. rugpjūčio 2 d., įtariamiesiems A. C. ir A. C. pranešimai apie įtarimus buvo įteikti ir jie pirmą kartą buvo apklausti tik 2011 m. liepos 15 d., o įtariamasis R. P. pirmą kartą buvo apklaustas tik 2011 m. rugsėjo 13 d., tai yra praėjus vos ne pusei metų nuo nusikaltimo įvykdymo.

Kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P. pagrobė nukentėjusiojo A. J. pinigus, kaltinamųjų veika perkvalifikuotina iš plėšimo į viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis), nes kaltinamieji Pakruojo rajono savivaldybėje, Žeimelio seniūnijoje, Mikoliškio kaime, aikštėje prie kultūros namų, tai yra viešoje vietoje, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam ir aplinkiniams (liudytojui R. P. ir kt.) bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais kaltinamųjų veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Toks veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme galimas, kadangi kaltinime nurodyta veika perkvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, ir iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 256 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamųjų A. C. ir R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems A. C., A. C. ir R. P., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. C. teisiamas pirmą kartą (b.l. 86), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 87), gyvena su tėvais ir dviem broliais (b.l. 91), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l. 92), yra registruotas darbo biržoje (b.l. 93), iš esmės pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. C. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 41 str., 48 str.). Parenkant apribojimus atsižvelgtina į tai, kad A. C. šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje.

Kaltinamasis A. C. teisiamas antrą kartą (b.l. 96), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo (BK 178 str. 2 d.) padarymą (b.l. 97-100), teistumui neišnykus (BK 97 str. 3 d. 3 p.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, baustas administracine tvarka (b.l. 101), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. C. įvykdė tik vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII), o dabar įvykdė visai kitokio pobūdžio nusikaltimą (BK XL skyrius), po paskutinio nusikaltimo įvykdymo praėjo daugiau nei dešimt mėnesių, per tą laiką A. C. naujų teisės pažeidimų nepadarė, gyvena su tėvais ir dviem broliais (b.l. 105), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l. 106), yra registruotas darbo biržoje, iš esmės pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo A. C. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam A. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam A. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 70 str. 1 d., 75 str. 2 d.). Nors kaltinamasis A. C. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė neatlikęs 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrintina, kadangi Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio taisyklės numato galimybę subendrinti bausmes tik tada, kai yra neatlikta bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, o kaltinamasis A. C. laisvės apribojimo bausmę, paskirtą 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, šiuo metu jau yra atlikęs.

Kaltinamasis R. P. teisiamas trečią kartą (b.l. 110), tiesa 2010 m. gegužės 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo (BK 178 str. 2 d.) padarymą (b.l. 111-115), teistumui neišnykus (BK 97 str. 3 d. 3 p.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, niekur nedirba ir nesimoko, baustas administracine tvarka (b.l. 116-117), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. P. įvykdė tik vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII), o dabar įvykdė visai kitokio pobūdžio nusikaltimą (BK XL skyrius), po paskutinio nusikaltimo įvykdymo praėjo daugiau nei dešimt mėnesių, per tą laiką R. P. naujų teisės pažeidimų nepadarė, Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre į priklausomybės įskaitą neįrašytas (b.l. 119), gyvena su motina (b.l. 121), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l. 122), iš esmės pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo R. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 70 str. 1 d., 75 str. 2 d.). Nors kaltinamasis R. P. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė neatlikęs 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrintina, kadangi Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio taisyklės numato galimybę subendrinti bausmes tik tada, kai yra neatlikta bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, o kaltinamasis R. P. laisvės apribojimo bausmę, paskirtą 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, šiuo metu jau yra atlikęs.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems A. C. ir A. C. kardomosios priemonės neskirtinos, o kaltinamajam R. P. paliktinos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str.).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė 3269,27 Lt dydžio civilinį ieškinį – 269,27 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 38). Nukentėjusysis A. J. reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagrindė tuo, kad 200 litų iš jo buvo pagrobta, o 69,27 Lt jam kainavo vaistai ir kelionės. Ieškinio dalis dėl vaistų ir kelionių išlaidų įrodyta kvitais ir čekiais (b.l. 39), todėl tenkintina. Kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P. pagrobė nukentėjusiojo A. J. pinigus – 200 litų, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. dėl kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį juto apie mėnesį laiko, dėl ko jis turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti į apklausas policijoje, teismo medicinos specialistą, teismą, negalėjo dirbti. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, kaltinamųjų turtinę padėtį – nei vienas iš jų nedirba, A. C. ir A. C. yra registruoti darbo biržoje, nei vienas iš kaltinamųjų neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, visi trys faktiškai yra išlaikomi tėvų, tai pat į tai, kad nukentėjusiajam A. J. nereikėjo gydytis stacionare, konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 1500 litų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jį solidariai priteisiant iš kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P., nes žala buvo padaryta bendrais jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263, 6.250, 6.279 straipsniai).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 224,94 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam A. J., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 21, 25), jį pripažino ir patys kaltinamieji A. C., A. C. ir R. P., o tai yra jų teisė (CPK 140 str. 2 d.), todėl jis tenkintinas visiškai. Ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. C., A. C. ir R. P., nes žala buvo padaryta bendrais jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263, 6.279 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. C. kardomosios priemonės neskirti.

A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. C. kardomosios priemonės neskirti.

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. palikti kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1569,27 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 27 centus) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 224,94 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus ir 94 centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.