- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2-327/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais taikant procesines prievartos priemones, atlyginimo, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir sugrąžintas (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. 2-1748-258/2009).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais taikant procesines prievartos priemones, atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (ieškovas) A. B. 2008 m. rugsėjo 4 d. prašymu prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - advokato atstovavimo sutarties byloje suklastojimo ir įgaliojimų viršijimo, bylą nagrinėjusio teisėjo poveikio advokatui, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydamas pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir apygardos teismai baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 neteisėtai pritaikė ieškovui procesinės prievartos priemonę - atvesdinimą į teisiamąjį posėdį ir taip suvaržė bei pažeidė ieškovo - sergančio, nevaikštančio I grupės invalido teises; prašydamas priteisti iš atsakovo 300 050 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. birželio 9 d. administracinės bylos Nr. 1-2127-602/2008 nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu paaiškėjo esminė aplinkybė dėl atstovavimo sutarties suklastojimo ir advokato įgaliojimų viršijimo, dėl teisėjo neteisėtų veiksmų. Ieškovą byloje atstovavęs advokatas buvo įgaliotas atstovauti tik parengiamajame teismo posėdyje, tačiau pats pasirašė atstovavimo sutartį civilinėje byloje ir atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Pareiškėjas nurodė, kad jo išdėstytas aplinkybes patvirtins duomenys administracinėje byloje Nr. 1-2127-602/2008, kurią jis prašo išreikalauti. Nurodytos aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-1270-41/2006 nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. B. terminą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Nutartyje rašoma, kad pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą nenurodė motyvų, kokią esminę reikšmę galėjo turėti nurodyto fakto konstatavimas priimant kitokį nei buvo priimtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. 2008 m. spalio 20 d. pareiškimu prašė pratęsti jam terminą iki 2009 m. sausio 18 d. įvykdyti teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties įpareigojimus, jeigu teismas neišreikalautų civilinės bylos Nr. 2-1270-41/2006 iš Lietuvos apeliacinio teismo ir administracinės bylos Nr. 1-2127-602/2008 iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, kaip įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ir terminų pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą.
Pareiškėjas nurodė, kad teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis jam pasirašytinai buvo įteikta 2008 m. spalio 14 d. Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas yra suimtas ir įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus negali. Pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų prie prašymo atnaujinti procesą, todėl prašė teismo juos išreikalauti. Pareiškėjo nurodytose bylose esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas ir proceso atnaujinimo pagrindų buvimas. Aplinkybės, kad sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas teisėjas, kad sprendimas buvo priimtas suklastotos atstovavimo sutarties pagrindu, pažeidžiant pareiškėjo teises į atstovavimą ir įrodinėjimą, ir yra tie įrodymai, kurių pagrindu neteisėtas sprendimas turėjo būti panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, jeigu tada būtų paaiškėjusi esminė aplinkybė dėl teisinio atstovavimo sutarties ir įgaliojimų apimties masto suklastojimo. Tiek minėtą civilinę, tiek administracinę bylą turi išreikalauti teismas. Jeigu prašymas dėl bylų išreikalavimo bus netenkintas, pareiškėjui turįs būti suteiktas pakankamas terminas atitinkamiems įrodymams iš minėtų bylų išreikalauti susirašinėjant su teismais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi (skundžiama nutartis) pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais taikant procesinės prievartos priemones, atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Nutartyje rašoma, kad pareiškėjui buvo nustatytas pareiškimo trūkumų pašalinimo terminas iki 2008 m. spalio 20 d. Pateikęs prašymą pratęsti terminą trūkumų šalinimui iki 2009 m. sausio 18 d., pareiškėjas trūkumų nepašalino. Prašymo atnaujinti procesą pagrindas ir proceso atnaujinimo motyvai nustato prašymo nagrinėjimo ribas. Jų nesant negalimas tinkamas pasiruošimas bylos nagrinėjimui. Dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus nustatytu terminu dokumento trūkumų nepašalino, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti terminą iki 2009 m. gegužės 18 d. teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. Skunde rašoma:
Pareiškėjo prašymas dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo iki 2009 m. sausio 18 d. nebuvo išspręstas per įstatymo nustatytą terminą, nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo, toks sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjui. Nežinodamas, kaip išspręstas prašymas dėl termino pratęsimo arba kaip išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-2127-602/2008 prijungimo klausimas (kad nereikėtų šalinti trūkumų ir iš tos bylos pateikti dokumentų kopijas), pareiškėjas negalėjo pradėti teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų šalinimo. Jeigu teismas ir būtų patenkinęs prašymą dėl termino pratęsimo iki 2009 m. sausio 18 d., dėl pareiškėjo teisių ir laisvių suvaržymo šis negalėtų įvykdyti teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų. Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje pratęsė pareiškėjo suėmimo terminą 3 mėnesiams ir nutarė jį laikyti Utenos ekspertiniame skyriuje, kad būtų atlikta stacionarinė teismo ekspertizė. Dėl šių priežasčių, iki bus atlikta ekspertizė yra suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės, o terminas trūkumams pašalinti turėtų būti pratęstas iki 2009 m. gegužės 18 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, gali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Procesinis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar neegzistuoja absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 320, 338 str.).
Prašymas atnaujinti procesą be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus (CPK 369 str.). Nustatęs, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka įstatymo nustatytų formalių reikalavimų, teismas priima nutartį šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 370 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė A. B. terminą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (b. l. 18-19). Pareiškėjas A. B. 2008 m. spalio 20 d. pareiškimu prašė pratęsti jam terminą iki 2009 m. sausio 18 d. įvykdyti teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties įpareigojimus, jeigu teismas pats neišreikalaus civilinės bylos Nr. 2-1270-41/2006 iš Lietuvos apeliacinio teismo ir administracinės bylos Nr. 1-2127-602/2008 iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, kaip įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ir terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą (b. l. 25-27).
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ant minėto pareiškimo yra įrašas „Pratęsti terminą iki 01.18 d.“, tačiau tokia žyma negali būti laikoma teisėjo rezoliucija, kuria įstatymo nustatyta tvarka būtų išspręstas klausimas dėl procesinio termino pratęsimo, kadangi ji neatitinka įstatyme nustatytų teisėjo rezoliucijos turinio reikalavimų (CPK 290 str.). Žymą (įrašą) padaręs asmuo neįasmenintas, tekstas nepasirašytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų informuotas apie jo prašymo dėl termino pratęsimo atitinkamą procesinį išsprendimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad klausimas dėl procesinio termino pratęsimo turi būti išsprendžiamas nutartimi (CPK 77 str. 1 d., 290 str. 5 d.). Teismas 2009 m. sausio 22 d. skundžiama nutartimi pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tokį procesinį sprendimą motyvuodamas pareiškimo atnaujinti procesą trūkumų nepašalinimu per nustatytą terminą (b. l. 28-29).
Teisminio proceso šalys turi įstatymo suteiktas teises, tarp jų teisę reikšti prašymus dėl teismo paskirtų ir nepasibaigusių procesinių terminų pratęsimo ar paskirtų ir pasibaigusių terminų atnaujinimo (CPK 42 str. 1 d., 77, 78 str.). Teismo paskirti terminai, kurie dar nėra pasibaigę, gali būti pratęsti, o pasibaigę, bet praleisti dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinti (CPK 77 str. 1 d., 78 str. 1 d.). Procesinio termino pratęsimo klausimą teismas atitinkamai išsprendžia remdamasis suinteresuoto asmens prašymu, kuriame turi būti išdėstyti motyvai, pagrindžiantys termino pratęsimo būtinybę. Teismo nutartis, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Teismo nutartis, kuria pratęsiamas procesinis terminas, nėra skundžiama.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas pagrįstai pastebi, kad dėl jo prašymo pratęsti iki 2009 m. sausio 18 d. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nebuvo įstatymo nustatyta tvarka priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kuris turėtų būti įteikiamas termino pratęsimu suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas, nežinodamas, ar išspręstas ir kaip išspręstas jo prašymas dėl termino pratęsimo, negalėjo įgyti teisės ir/ar pareigos kokio nors papildomo (ilgesnio) termino eigoje šalinti teismo nurodytų pareiškimo trūkumų. Be to, šiuo atveju vertinant pareiškėjo prašymo pratęsti terminą argumentus, atitinkamai turėtų būti sprendžiama ir dėl jo prašomų bylų išreikalavimo, nes tai tiesiogiai siejama su prašymu dėl procesinio termino pratęsimo.
Išdėstytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka neišsprendė pareiškėjo A. B. prašymo dėl procesinio termino pratęsimo, todėl neatsirado teisinis pagrindas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo A. B. prašymą dėl termino pratęsimo, o tik po to atitinkamai spręsti dėl jo pateikto prašymo proceso atnaujinimo klausimu tolesnės procesinės eigos galimybių. Skundžiama 2009 m. sausio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismas įpareigotinas spręsti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl procesinio termino pratęsimo teismo nustatytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį. Įpareigoti pirmosios instancijos teismą įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo A. B. 2008 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl procesinio termino pratęsimo teismo nustatytiems pareiškimo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti.