Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj. sav., LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj. sav., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas, paskutinį sykį 2014 m liepos 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, 2015 m. birželio 11 d., apie 9.50 val., kelyje Vilnius Kaunas 15-tame kilometre, Vilniuje, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį VW Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašius pateikti dokumentus, sąmoningai, iš Z. K. piniginės, jam nematant, ištraukė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), ir pateikė jį policijos pareigūnams kaip savo, taip jį panaudodamas. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų Z. K., G. R. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktiniais įrodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 11 d. apklaustas kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, su Z. K. yra pažįstamas jau apie 3 metus, palaiko santykius. Z. turi automobilį ir teisę vairuoti. Jis tokios teisės neturi ir automobilio taip pat neturi. Paprašė Z. jį nuvežti į Kauną. Jis A. R. paaiškino, kad jis vakar vartojo alkoholį, todėl vairuoti negali. Tada A. R. (jam niekada nesusakęs, kad neturi teisės vairuoti) pasisiūlė pats vairuoti, jo automobilį jei jis sėdės greta. Jis sutiko ir jie išvažiavo į Kauną, kur A. R. reikėjo susitvarkyti asmeninius reikalus. Maždaug apie 9.50 val, A. R. važiuojant keliu Vilnius - Kaunas, kažkur 15-ame kilometre, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kaip jam paaiškino pareigūnai, juos sustabdė, kad nebuvo techninės apžiūros lipduko. Kai pareigūnai paprašė A. R. pateikti automobilio dokumentus, jis paėmė automobilio dokumentus, o iš Z. piniginės, kuri gulėjo priekinės panelės lentynėlėje, kur beje buvo ir jo labai panaši tik plonesnė piniginė, ištraukė jo vairuotojo pažymėjimą, nes kaip jau įminėjo, pats A. R. neturi teisės vairuoti. Taip padarė todėl, kad norėjau išvengti administracinės teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo neturint teisės vairuoti. Manė, kad pareigūnai sutikrinę dokumentus ir įsitikinę, kad technikinė apžiūra automobilio yra praeita, tik neužklijuotas lipdukas, juos greitai paleis ir jie galės važiuoti toliau. Tačiau pareigūnai pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimas ne A. R. (neatitiko nuotrauka) ir jį sulaikė. Dėl to, kad jis Z. nematant ir nežinant paėmė jo vairuotojo pažymėjimą bei pateikė policijos pareigūnams labai gailisi (b. 1. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 11 d. apklaustas liudytojas Z. K. parodė, kad su A. R. yra pažįstami jau apie 3 metus, palaiko santykius. Jis turi automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neseniai buvo jo gimimo diena, kurią šventė vakar, todėl vartojo alkoholį. Andrius paprašė šiandien, t. y. 2015 m. birželio 11 d., pavežti į Kauną susitvarkyti reikalų. Kadangi Z. K. vakar vartojo alkoholį, tai nenorėjo sėsti už vairo. Tada A. pasisiūlė vairuoti jo automobilį, nes savo neturi. Z. K. nežinojo iki šiol, kad Andrius net neturi vairuotojo pažymėjimo. Pasitikėjo A. R. ir leido vairuoti automobilį. Pats sėdėjo šalia vairuotojo kaip keleivis. Savo piniginę su dokumentais jis padėjo priekinėje panelės lentynėlėje. Važiuojant keliu Vilnius - Kaunas Klaipėda, juos sustabdė policijos pareigūnai. Kai A. R. išlipo iš automobilio pasiaiškinti, tai nuo priekinės panelės paėmė piniginę. Z. K. dar tuo matu galvojo, kad A. R. pasiėmė savo piniginę, kurią kažkuriuo metu taip pat pasidėjo šalia jo. Jų piniginės, kaip paaiškėjo, yra visiškai vienodos. Taigi, kai A. išlipo iš automobilio ir pasiėmė piniginę (kaip vėliau paaiškėjo - jo), Z. K. buvo ramus ir nieko blogo neįtarė. Tik vėliau, kai pareigūnai kreipėsi į jį ir paaiškino, kad jam bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl automobilio perdavimo vairuoti neturinčiam tokios teisės, jis sužinojau, kad A. paėmė jo piniginę ir pareigūnams pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Ar jis paėmė jo piniginę sąmoningai, ar per klaidą, Z. K. nežino, bet kaip jau minėjo, abiejų piniginės yra tokios, pačios (b. 1. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 11 d. apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad 2015 m. birželio 11 d. nuo 09.00 val. kartu su kolega Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiuoju patruliu A. B. dirbo kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda. Apie 09.40 val. sukėlęs įtarimų, kad automobilis vairuojamas be techninės apžiūros, buvo sustabdytas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis sustabdytas kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 15- ame kilometre, netoli EMSI degalinės. Vairuotojas apie 09.50 val. dokumentų patikrinimo metu pateikė Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Kadangi ant vairuotojo pažymėjime fotonuotrauka neatitiko asmens, kuris jį pateikė, perklausė ar tai jo pažymėjimas, į ką jis atsakė - taip. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), užklausus kodėl pateikė kito asmens dokumentą, atsakė, kad "manė, kad praslys". Asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs, ne kartą baustas, dėl to dėl savo nusikalstamos veikos, buvo pristatytas į teritorinį PK. (b. 1. 23).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė A. M. 2015 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimu pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkui, kad 2015 m. birželio 11 d. 09.50 va.. kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 15 km. sustabdytas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R., gim. 1988, kuris patikrinimo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui G. R. pateikė Z. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 str. 1 d. požymiai. (b. 1. 1).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. R. 2015 m. birželio 11 d. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. birželio 11 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. apie 09.50 val. A1 kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 15 km. buvo sustabdytas automobilis. VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas vairuotojas su automobilio dokumentais pateikė vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą Z. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojo pažymėjime esanti nuotrauka nelabai atitiko su vairuotojo veido bruožais, buvo vairuotojo paprašyta pateikti savo kitą asmens dokumentą su nuotrauka, tačiau su savimi neturėjo jokio kito asmens dokumento patvirtinančio jo tapatybę. Vairuotojas teisinosi, kad vairuotojo pažymėjime atrodo jaunesnis ir tikrai jis priklauso jam. Pradėjus aiškintis aplinkybes, vairuotojas prisipažino, kad jiems pateikė draugo vairuotojo pažymėjimą, kuris yra automobilio savininkas, yra automobilyje, bet jam nežinant. O pats vairuotojas pažymėjimo neturi, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, vėliau vairuotojas pateikė savo asmens duomenis ir jam išduotą Laikinąjį pažymėjimą NR. 10-PZ2-681, išduotą Vilniaus AVPK Migracijos valdyboje. Jo asmenybė buvo nustatyta per CDB, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. R. bei jo pateiktas svetimas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas Z. K., buvo pristatytas į Vilniaus AVPK 2 PK (b.1. 2).

2015 m. birželio 11 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. R. savo iniciatyva pateikė daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) , išduotą Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Pridėtos vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) išduoto Z. K. kopijos, (t. 1, b. 1. 28- 30).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. R., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą dokumentą, t.y. Z. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, ir jį panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnams, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo teismo leisti baudą sumokėti dalimis per 6 mėnesių terminą (b.l.91-92).

2015 m. birželio 11 d. kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 37,38).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas apysunkis nusikaltimas, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. R. yra 28 metų amžiaus anksčiau teistas (b.l. 69-71,75,78-79), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 80-83), registruotas darbo biržoje (b.l. 85), nedirba (b.l. 84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 88,90), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas nuo 2010-07-07 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opiodus; priklausomybės sindromas (b.l. 89). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (338,94 EUR) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. R. skirti 6 MGL (225,96 EUR) baudą.

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąją priemonę panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti A. R., kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.