- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1914-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11660-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“
- Atsakovas
- UAB „Mega Property“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ ieškinį atsakovui UAB „Mega Property“ dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mega Property“ (toliau – atsakovas), kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 punktą 3.1.2. dėl tarpininkavimo sėkmės mokesčio nustatymo; 2) pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 11 d. Pavedimo sutarties 1.2 punktą dėl tarpininkavimo sėkmės mokesčio nustatymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti sėkmės mokestį ar jo dalį iš ieškovo, uždrausti atsakovui išieškoti iš ieškovo piniginių lėšų, turto ir/ar turtinių teisių, uždrausti atsakovui perleisti reikalavimo teises, kylančias iš 2009 m. rusėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 bei 2010 m. gegužės 11 d. Pavedimo sutarties vykdymo (b. l. 1-7).
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (b. l. 27). Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kad Vilniaus bei Klaipėdos apygardos teismai iš BĮUAB „Klaipėdos Viktorija“ bendrovei UAB „Mega Property“ priteisė atitinkamo dydžio įsiskolinimus bei delspinigius pagal šalių 2009-09-04 pasirašytą Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04 ir 2010-05-11 Pavedimo sutartį, kurių 3.1.2 bei 1.2 punktus, numatančius sėkmės mokestį, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais, teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovas iš esmės prašo stabdyti išieškojimo vykdymą pagal jau priimtus teismo sprendimus (CPK 145 str.1d. 10p.), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, kadangi įstatymas numato sprendimų įvykdymo atgręžimą CPK 760-762 straipsniuose nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes atsakovas, kurio finansinė padėtis nėra gera, iki bylos išnagrinėjimo gali bankrutuoti, tuomet sprendimo vykdymo atgręžimas ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimas ir jo vykdymas taptų beprasmis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad net ir nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismui vėliau patenkinus ieškinį dėl nesąžiningų sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, ieškovas, pasinaudodamas CPK 760-762 straipsniuose įtvirtintu sprendimų įvykdymo atgręžimo institutu, turėtų galimybę atgauti iš atsakovo visas jo naudai išieškotas sumas, juo labiau, kad ieškovo reiškiami reikalavimai dėl pripažinimo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera ir stabili, apie ką liudija įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, todėl jokių nesąžiningų veiksmų, kurie keltų abejones dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ateityje, neketina atlikti. Taip pat mano, kad ieškovas tiek ieškinį dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tiek ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė tam, kad kiek įmanoma ilgiau vilkintų minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą ir jų pagrindu priteistos skolos grąžinimą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu šiame procese, ir pagrįstai sprendė nesant pagrindų stabdyti išieškojimo vykdymą pagal kitose civilinėse bylose priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinami asmens, inicijavusio teisminį ginčą, reikalavimai. Todėl teismas tikėtinai pagrįstu dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nusprendžia dėl pagrindų, jog nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu užtikrindamas šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais su atsakovu sudarytų 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 bei 2010 m. gegužės 11 d. Pavedimo sutarties atitinkamai 3.1.2. ir 1.2 punktų reikalavimus dėl sėkmės mokesčio nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas kartu su ieškiniu pateiktą ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti sėkmės mokestį ar jo dalį iš ieškovo, uždrausti atsakovui išieškoti iš ieškovo piniginių lėšų, turto ir/ar turtinių teisių, uždrausti atsakovui perleisti reikalavimo teises, kylančias iš 2009 m. rusėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 bei 2010 m. gegužės 11 d. Pavedimo sutarties vykdymo, pagrįstai vertino kaip prašymą stabdyti išieškojimo vykdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) pagal kitose bylose priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu, kuris iš dalies yra pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atsakovui „Mega Property“ iš ieškovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ yra priteistas įsiskolinimas ir delspinigiai, nesumokėjus tarpininkavimo sėkmės mokesčio pagal 2009-09-04 pasirašytą Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 bei 2010-05-11 Pavedimo sutarties atitinkamai 3.1.2 ir 1.2 punktus, kuriuos šioje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais.
Išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) yra viena iš teismo galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausiai įtvirtina teismo sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad teismas įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymą gali sustabdyti ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai nebeįmanomas, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Pareigą įrodyti egzistuojant išimtines aplinkybes (onus probandi) sprendimo (ar nutarties) vykdymui sustabdyti, turi ta šalis, kuri jomis remiasi (CPK 178 straipsnis), šiuo atveju ieškovas, realią būsimo galimai jam palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę siejantis su atsakovui gresiančiu nemokumu. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovo pateikti dokumentai: atsakovo tarpinis (2011-06-30) balansas, pelno (nuostolių) ataskaita (b.l.37,38-39), atsakovo pirkėjų skolų dydį patvirtinantis 2011 m. birželio 30 d raštas, 2011 m. liepos 13 d. AB Swedbank sąskaitos išrašas bei buvusio AB bankas Snoras atsakovui adresuotas elektroninis pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 40,41,42), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsti apie atsakovo nemokumą, juo labiau šių duomenų pagrindu stabdyti minėtų teismų sprendimų vykdymą, nėra pakankami. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu iš ieškovo pateiktos tarpinės atsakovo finansinės ataskaitos (2011 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) matyti, kad įmonės turtas 2011 m. birželio 30 d. – 3 160 955 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 227 247 Lt . Atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta finansinė ataskaita 2011 m. gruodžio 31 d. rodo, jog įmonės turto vertė 2011 metų pabaigoje buvo 3 143 244 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 221 033 Lt. Nurodyti tiek tarpiniai, tiek ir 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo finansiniai rodikliai neatitinka Įmonių bankroto įstatyme numatytų nemokumo kriterijų, todėl tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį dėl nesąžiningų sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, ieškovas turėtų galimybę pasinaudoti CPK 760-762 straipsniuose įtvirtintu sprendimų įvykdymo atgręžimo institutu.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo proceso sustabdymą – nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas ieškovo ir atsakovo teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas, dėl to ieškovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.