- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-124-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-124-544/2015
2015 m. kovo 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-620/2014 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20651 Lt draudimo išmoką bei 2621 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pagal 2013-11-29 gyventojų turto draudimo liudijimą Nr.IS 107024 su atsakovu buvo sudaryta draudimo sutartis. Šia sutartimi buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas buvo apdraustas išplėstiniu rizikų paketu, į kurį įeina ir draudžiamasis įvykis dėl ugnies poveikio. Namas buvo apdraustas 50000 Lt dydžio likutinei vertei, atsakovui sumokėjo 532 Lt įmoką. 2014-02-14 apie 12.00 val. atvykęs į sodybą rado visiškai sudegusį namą. Atsakovas išmokėjo 10000 Lt draudimo išmoką už sudegusį kilnojamąjį turtą ir tik 28849 Lt draudimo išmoką už gyvenamąjį namą. Nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu, nes Gyventojų turto draudimo taisyklės jam nebuvo įteiktos, su jomis nebuvo supažindintas, todėl jomis vadovaudamasis mažinti draudimo sutartyje numatyto dydžio išmoką atsakovas negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad žala turto sunaikinimo atveju apskaičiuojama pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 99.1 punktą, t. y. žala nekilnojamam turtui, apdraustam likutine verte, sunaikinimo atveju laikoma turto likutinė vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, išskaičiavus išlikusio turto (liekanų) vertę. Todėl mokėtina draudimo išmokų suma sudarė 38 849 Lt (su išmoka už kilnojamąjį turtą). Teismas sprendė, jog ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra įvertintas sudegusios gyvenamojo namo rekonstravimas ir nustatyta 100 650,22 Lt pinigų sumą, reikalinga sudegusio pastato atstatymui, tačiau nenustatyta pastato likutinė vertė. Kadangi ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad sudegusio namo atstatymui reikia 58 192 Lt (be statinio statybos išlaidų, pridėtinių išlaidų, pelno, pridėtinės vertės mokesčio), tai teismas sprendė, jog skirtumas tarp abiejų šalių sąmatose nustatytų pastato naujų verčių neviršija 3000 Lt. Kadangi byloje nėra įrodymų apie kitokią sudegusio namo likutinę vertė nei ji nurodyta atsakovo parengtoje sąmatoje, tai jos duomenys yra nepaneigti. Be to, gyvenamasis namas su 6 ūkiniais pastatais ir 0,46 ha žemės sklypu buvo įgytas tik prieš maždaug tris su puse mėnesio (2013-11-28) iki gaisro už 17 000 Lt.
Teismas nesivadovavo ieškovo pateikta lokaline sąmata, nes joje nenustatyta pastato likutinė vertė, jos sudarymo tikslas yra nustatyti naują pastato vertę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis patyrė daugiau nuostolių, nei pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio nustatymo tvarka dėl draudžiamojo įvykio atitinka ir 2013-11-29 draudimo sutarties bei Taisyklių Nr. 611 nuostatas. Atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių Nr. 611 35.2 ir 99.1 punktais išmokėjo 28 849 Lt draudimo išmoką atėmęs besąlyginę išskaitą už nekilnojamąjį turtą. Teismas atmetė ieškovo argumentas, jog jis nebuvo supažindintas su minėtomis Taisyklėmis, nes draudimo liudijimas Nr.IS 107024, kuriame buvo nurodyta draudimo rūšis pagal minėtas taisykles, buvo jo pasirašytas be jokių pastabų, be to, ieškovas neįrodinėjo fakto, kad jis nesuprato draudimo sutarties sąlygų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo M. L. atstovas advokatas N. S. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo 20651 Lt draudimo išmoką ir 2921 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovas buvo supažindintas su Taisyklėmis, todėl šioje dalyje neištyrė svarbios faktinės aplinkybės. Taisykles Nr.611 nėra teisės norminis aktas, ieškovas nebuvo su jomis supažindintas, jos nebuvo pridėtos prie draudimo liudijimo, jis nepasirašė Taisyklėse. Todėl taisyklės nebuvo draudimo sutarties dalis, o blanketinė nuoroda į jas nedaro šių atsakovo vienašališkai primestų taisyklių privalomomis ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, suformuotos panašiose bylose, bei priėmė neteisėtą sprendimą, nes, apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, neteisėtai taikė Taisyklių 4, 5, 96, 97, 35.2 punktus, kuriuose numatytos sąlygos nebuvo nurodytos draudimo sutartyje.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neleistinu rašytiniu įrodymu - atsakovo parengta sąmata, nes ji nepasirašyta, nepateikta duomenų, jog ją parengė asmuo, galintis būti projektuotoju, kad projekto vadovas yra atestuotas, joks asmuo nepatvirtino, kad sąmata, kaip atstatomo namo statybos projekto dalis, atitinka įstatymų ir kitų teises aktų reikalavimus bei privalomus tokios rūšies dokumentams keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovui priklausančios išmokėti 29 349 Lt draudimo išmokos dydį. Atsakovas ją apskaičiavo iš naujo namo vertės išskaičiavęs statybinių medžiagų nusidėvėjimą ir namo statybos bendrai kainai 55 223 Lt pritaikęs koeficientą K3 1=0, 3. Atsakovo parengta sąmata neatitinka jai keliamų reikalavimų ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes joje nėra numatyta socialinio draudimo išlaidų, pridėtinių išlaidų, pelno, statybvietės išlaidų, pridėtinės vertės mokesčio. Tuo tarpu ieškovo parengtą sąmatą namo rekonstravimo kaina yra 100 650,22 Lt, sąmatą parengė atestuota specialistė R. A., sąmata detalesnė, į ją įtrauktos visos privalomos sąmatos dalys ir ji sudaryta pagal jos sudarymo metu galiojančias kainas. Iš esmės šalių parengtos sąmatos skiriasi tuo, kad pagal ieškovo pateiktą sąmatą numatyta 6060 Lt soc. draudimo išlaidos, 6041 Lt statybvietės išlaidos, 6060 Lt pridėtines išlaidos, 3961 Lt pelnas, 17 468.22 Lt pridėtines vertes mokestis, viso – 39 590, 22 Lt. Šių išlaidų grupei negali būti taikomas nusidėvėjimo procentas, todėl, netgi apskaičiavus medžiagų nusidėvėjimą pagal atsakovo sąmatą ir nuo ieškovo sąmatoje nurodytų medžiagų kainos, bendra suma vis tiek viršytų maksimalią draudimo sumą. Atsakovo skaičiavimu medžiagų kaina yra 11 089 Lt. Prie šios sumos pridėjus atsakovo neteisėtai neįtrauktas 6060 Lt soc. draudimo išlaidas, 6041 Lt statybvietės išlaidas, 6060 Lt pridėtines išlaidos, 3961 Lt pelną ir susidaro 51 471 Lt suma, prie kurios pridėjus PVM ir atskaičiavus atsakovo taikytą nusidėvėjimų, būtų 62 279,91 Lt suma. Todėl atsakovas, net pritaikęs medžiagų nusidėvėjimą, privalėjo ieškovui išmokėti draudimo išmoką nuo visos 50 000 Lt sumos.
Šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta ir byloje nėra įrodymų, kad apdraustasis namas yra nusidėvėjęs 70 % ir kad apskaičiuojant draudimo išmoką bus taikomas koks nors nusidėvėjimo koeficientas. Atsakovo patvirtintos Taisykles Nr. 611 ieškovo atžvilgiu neturi teisinės galios, todėl negali būti taikomos jose nurodytos nuostatos, kuriomis vadovavosi teismas. Teismo sprendime nenurodytas nei įstatymas, nei draudimo sutarties norma, leidžiantys vertinant draudimo išmokos dydį taikyti nusidėvėjimo koeficientą. Statybos vietoje nėra jokių tinkamos kokybes naudotų statybinių medžiagų, atsakovas sąmatoje nurodė, kad net pamatus reikia daryti naujai, todėl nėra pagrindo visoms statybos medžiagoms taikyti nusidėvėjimą.
Aplinkybės, kad ieškovas įsigijo namą už 17000 Lt, nesudaro pagrindo nemokėti draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmokos, nes pirkimo kaina atsakovui buvo žinoma iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovui sumokėjo ne už 17 000 Lt, bet už 50 000 Lt draudimo apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas neginčija draudimo sutarties sudarymo fakto ir jos pagrindu prašo priteisti papildomą draudimo išmoką. Ieškovas parašu patvirtino, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, todėl argumentas dėl Taisyklių nuostatų netaikymo atmestinas kaip nepagrįstinas. Pažymėjo, kad, be papildomų sąlygų (įprastai nurodomų draudimo taisyklėse), draudimo sutartis faktiškai negalėtų būti vykdoma. Taisyklėse detaliai nustatomos draudžiamos rizikos, sutarties šalių teisės ir pareigos, draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo principai, draudimo įmokų grąžinimas ir kt. Draudimo liudijime paprastai įrašomos tik sutarties šalys, draudimo apsaugos laikotarpis, draudimo suma, draudimo įmoka.
Nurodo, kad atsakovo ekspertai apskaičiavo naujo namo vertę 55 223 Lt, išskaičiavo namo nusidėvėjimą (79,5 %), todėl namo likutinė vertė buvo 29 349 Lt. Turto sunaikinimo atveju draudimo išmoka apskaičiuojama pagal Taisyklių 99.1 p.: iš namo likutines 29 349 Lt vertės atėmus draudimo liudijime nustatytą besąlyginę 500 Lt išskaitą ieškovui pagrįstai išmokėta 28 849 Lt draudimo išmoka. Sąmata buvo sudaryta visuotinai pripažintos UAB „Sistela“ programinės įrangos pagalba, o pateiktos šalių sąmatos yra labai panašios, nes atsakovo pateiktoje sąmatoje sudegusio namo atstatymo vertė 55 223 Lt, ieškovo – 58 192 Lt. Tačiau ieškovo pateiktoje sąmatoje nėra įvertinta namo likutinė vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta sąmata, kurioje buvo įvertinta namo likutinė vertė. Apelianto pateiktoje sąmatoje atstatymo kaštai sudaro 58 192 Lt, o kitas sumas sudaro PVM, socialinio draudimo ir pelno mokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos. Mano, jog šios išlaidos į mokėtinos draudimo išmokos dydį neįtrauktinos, nes jos yra daugiau tikėtinos, nei realios priklausomai nuo pasirinkto statybos būdo, asmenų, kurie atliktų atstatymo darbus. Jei realiai tokios išlaidos atsirastų, jas būtų galima kompensuoti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atstatinėja ar planuoja atstatyti sudegusį namą, todėl neturi būti įskaitomi socialinio draudimo bei pelno mokesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas tenkintinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovas M. L. nuo 2013-12-06 yra pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas ir atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2013-11-29 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Sutartis) ir ieškovui buvo išduotas Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS 107024. Šia sutartimi gyventojų turto draudimu laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-29 pagal išplėstinį rizikų paketą likutine verte 50 000 Lt ir bendra nekilnojamojo turto draudimo suma 50 000 Lt buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis minėtas gyvenamasis namas (besąlyginė išskaita 300 Lt) ir 10 000 Lt buvo apdraustas namų turtas (nekilnojamasis turtas) (besąlyginė išskaita – 500 Lt). Iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu 2014-02-14 apdraustame ieškovo gyvenamame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namas ir jame buvęs turtas. Ieškovas 2014-02-19 kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas, vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 611, patvirtintomis 2013-04-15 įsakymu Nr. 01-3.9/42V-13, atliko žalos administravimo procedūrą ir 2014-02-14 įvykusį gaisrą pripažino draudiminiu įvykiu. Pagal Taisyklių Nr. 611 5, 35.1, 35.2, 96, 99.1 punktus atsakovo ekspertai patikslino apdraustojo namo draudimo vertę draudžiamojo įvykio dienai ir nustatė, kad namas laikomas sunaikintu, nes nauja sudegusio pastato vertė - 55 223 Lt, o likutinė vertė - 29 346 Lt. Todėl, išskaitęs 500 Lt besąlyginę išskaitą, atsakovas ieškovui išmokėjo 28 849 Lt draudimo išmoką, kartu su išmoka už namų turtą - 38 849 Lt. Ieškovas pripažįsta, jog ši draudimo išmoka jam buvo sumokėta.
Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio už sunaikintą (sudegusį) namą. Ieškovas mano, kad jam pagal Sutarties sąlygas, išdėstytas Draudimo liudijime, turėjo būti išmokėta 50 000 Lt draudimo išmoka, todėl, išskaitęs 28 849 Lt išmokėtą išmokos dalį ir 500 Lt besąlyginę išskaitą, ieškiniu prašo priteisti 20 651 Lt. Atsakovas tvirtina, kad 28 849 Lt draudimo išmoką apskaičiavo teisingai, nes jos dydis turėjo būti nustatytas ne tik pagal Sutarties (draudimo liudijimo) sąlygas, bet ir pagal Taisyklių Nr. 611 punktus, nes jos buvo sudėtinė draudimo sutarties dalis.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, o apelianto apeliacinio skundo motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Pagal byloje pateiktus duomenis, šiuo atveju draudimo apsauga buvo nustatyta Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 611, patvirtintose 2013-04-15 įsakymu Nr. 01-3.9/42V-13 (aktuali redakcija galiojo nuo 2013-04-23) bei 2013-11-29 šalių sudarytame Gyventojų turto draudimo liudijime Nr. IS 107024 (draudimo sutartyje). Šalių sudaryta draudimo sutartis yra dėl gyvenamojo namo draudimo ir tai yra vartojimo sutartis. Draudimo sutartims būdinga tai, kad jos sudaromos prisijungimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis (draudikas) tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis: jas visas įtraukė į rašytinės sutarties tekstą, jos pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis to nepadarė, tai negalima pripažinti esant pakankamai įrodymų, kad kita šalis išreiškė savo valią dėl standartinių sutarties sąlygų ir kad šalys dėl tokių sąlygų susitarė. Dėl šios priežasties šalis, parengusi standartines sutarties sąlygas, negali jomis remtis. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-486/2000, Nr. 3K-3-581/2000).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su minėtomis Taisyklėmis Nr. 611. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-29 Draudimo liudijimo pirmojo lapo viršuje dešiniajame kampe, lygiagrečiai su draudiko rekvizitais yra nurodyta, kad „Draudimo rūšis: Turto draudimas pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 611 (aktuali redakcija)“, ir tai yra vienintelis liudijime esantis įrašas apie tai, kad šalių teisinius santykius reguliuoja minėtos Taisyklės Nr. 611. Ant šio lapo ieškovo parašo nėra. Ieškovas yra pasirašęs ant antrojo Draudimo liudijimo lapo po tekstu „šis draudimas yra draudimo sutartis (liudijimas). Pasirašydamas <...> patvirtinu, kad pritariu draudimo sutarties (šio liudijimo) sąlygoms ir sudarau draudimo sutartį, esu supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir man įteikta jų kopija, patvirtinu, kad visi duomenys, pateikti šiame dokumente ir jo prieduose yra teisingi <...>“. Po dokumento pavadinimo „Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS 107024“ nei prieš ieškovo parašą, nei kurioje nors kitoje jo vietoje nėra įrašo nei apie tai, kad ieškovui įteikti kokie nors sutarties priedai, tame tarpe – ir Taisyklės Nr. 611, nei kad ieškovas su jais kokia nors forma ir būdu buvo supažindintas. Ieškovas nuosekliai tvirtino, jog su Taisyklėmis Nr. 611 supažindintas nebuvo ir jų nuorašas jam neįteiktas. Ieškovas neginčijo ir neginčija draudimo sutarties sąlygų, kurios išdėstytos Draudimo liudijime, tačiau tai nereiškia, kad jis sutiko ir su Taisyklių Nr. 611, kaip draudimo sutarties dalies, sąlygomis, nes negalima sutikti su tuo, su kuo nesi susipažinęs. Aplinkybę, kad su Taisyklėmis Nr. 611 ieškovas buvo tinkamai supažindintas ar kad jam įteiktas jų nuorašas, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.), tačiau šios aplinkybės jis leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė. Vien ta aplinkybė, kad Draudimo liudijime prieš dokumento pavadinimą yra įrašas, jog draudimo rūšį reguliuoja Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 611, ir draudėjo parašas, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas tinkamai ieškovą supažindino su Taisyklėmis Nr. 611, nėra pakankamas įrodymas, kad draudėjui tikrai buvo tinkamai atskleistas minėtų Taisyklių turinys ir jos tapo Sutarties dalimi.
Įstatymo nustatytus reikalavimus dėl rašytinės draudimo sutarties sudarymo ir draudėjo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis pažeidė pats draudikas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant draudimo įmonė galėjo atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos dalį remiantis tiesiogiai Draudimo įstatymu. Atsisakymo išmokėti 50 000 Lt draudimo išmoką tokiu pagrindu nemotyvuoja ir atsakovas, kuris ją atsisako mokėti dėl Draudimo rūšies taisyklėse esančių sąlygų. Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovas (draudėjas) buvo pažeidęs ar neįvykdęs Draudimo įstatymo ar draudimo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Todėl jo kaltės dėl draudiko padarytų įstatymo pažeidimų nėra. Aplinkybė, kad dėl draudiko kaltės draudimo sutartis buvo netinkamai įforminta, negali paneigti sąžiningos sutarties šalies teisės reikalauti prievolės vykdymo.
Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant prisijungimo būdu sudarytos draudimo sutarties neaiškiai suformuluotas sąlygas, tos sąlygos turi būti aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Teisėjų kolegijos nuomone, sudarant sutartį prisijungimo būdu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis yra atsakinga bei privalo įrodyti ir tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir neturi būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies. Šiuo atveju tik dalies esminių sąlygų išdėstymas Draudimo liudijime (Sutartyje) net nenurodant, kad kitos esminės sąlygos yra nurodytos Taisyklėse Nr. 611, akivaizdžiai klaidino ieškovą dėl esminių draudimo sąlygų apimties. Pažymėtina, kad šiuo atveju draudimo vertės nustatymo kriterijai buvo nurodyti tik Taisyklėse Nr. 611, o Sutartyje nenurodyta nei sąvoka „draudimo vertė“, nei pinigais išreikšta namo vertė sudarant draudimo sutartį, nei nurodyta sąlyga, kad namo vertė, kuri buvo nustatyta sudarant sutartį, bus tikslinama įvykus draudžiamajam įvykiui, nei kad likutinė vertė bus apskaičiuojama iš naujos vertės atėmus nusidėvėjimą, nei kaip tas nusidėvėjimo procentas nustatomas. Tokios sąvokos vartojamos ir joms duodamas išaiškinimas tik Taisyklėse Nr. 611, su kuriomis, kaip jau minėta, ieškovas nesupažindintas, todėl jam jos negali būti taikomos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog minėtos Taisyklės Nr. 611 buvo šalių sudarytos draudimo sutarties neatskiriama sudėtinė dalis, dėl ko atsakovas negalėjo remtis Taisyklių Nr. 611 5, 35.1, 35.2, 96, 99.1 punktų nuostatomis, kaip esminėmis draudimo sutarties sąlygomis, nustatydamas ieškovui mokėtinos išmokos dydį. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, šiuo atveju - prisijungimo būdu sudariusio sutartį ieškovo naudai.
Šalies argumentai
Ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad, norint atstatyti sudegusį pastatą (rekonstruoti), reikia 100 650,22 Lt, joje likutinė vertė nenurodyta, tačiau pinigų suma, kurią reiktų išleisti atstatant sudegusį pastatą be statinio statybos išlaidų, pridėtinių išlaidų, pelno, pridėtinės vertės mokesčio, yra 58 192 Lt. Pagal atsakovo parengtą lokalinę sąmatą namo atstatymo darbų vertė yra 55 223 Lt, su koeficientu – K31 – 0.3 – 29 349 Lt. Atsakovo pateikta lokalinė sąmata nėra įstatymo nustatyta tvarka paneigta, ji parengta žalos skyriaus eksperto vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtos programinės įrangos pagalba. Ieškovo sąmata parengta atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens. Abiejų šalių parengtose sąmatose atstatymo išlaidų dydis, jei nepriskaityti pridėtinių išlaidų, pelno, pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių, iš esmės nesiskiria (skirtumas neviršija 3000 Lt), abiems atvejais suma yra didesnė už 50 000 Lt, t. y. už tą sumą, kuri buvo nurodyta Draudimo sutartyje kaip bendra nekilnojamojo turto draudimo suma ir draudimo suma ir kurią gauti teisėtą lūkestį ir pagrįstą pagrindą turėjo ieškovas. Todėl darytina išvada, kad šie įrodymai ieškinio reikalavimo dydį pagrindė.
Tai, kad gyvenamasis namas buvo įgytas už 17 000 Lt, neturi teisinės reikšmės nustatant draudimo išmokos dydį pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, nes pagal jas draudimo išmokos dydis su turto įgijimo kaina nesusietas.
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, tai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1500 Lt, antrosios instancijos teisme – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.), todėl šios išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo. Pirmosios instancijos teisme ieškovas už lokalinės sąmatos parengimo paslaugą turėjo 1121 Lt išlaidų. Kadangi šiuo įrodymu ieškovas įrodinėjo esmines bylos ir ieškinio pagrindo aplinkybes, tokios išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis ir priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (į. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), ieškovui M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5980,94 € (penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 94 euro centų) (20 651 Lt) draudimo išmokos dalį, 434,43 € (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus) (1500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 324, 66 € (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 66 euro centus) (1121Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (į. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), ieškovui M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,87 € (aštuoniasdešimt šešis eurus 87 euro centus) (300 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.