- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-561-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 11 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2008 m. gruodžio 6 d. šėrė benamius katinus prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ir bendro naudojimo patalpose (rūsyje), taip pažeisdama 2005 m. spalio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo ir auginimo Jonavos rajone taisyklių (toliau – Taisyklės) 28.2 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino A. G. kalta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje padarymą ir skyrė jai įspėjimą.
II.
A. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog šėrė benamius katinus, tačiau ne šalia namo ir ne rūsyje, o toliau nuo namo, t. y. laukymėje, krūmuose. Teigia, kad pareigūnai nepagrįstai taikė Taisyklių II skirsnį, reglamentuojantį gyvūnų savininkų pareigas, o ne IX skirsnį, numatantį benamių gyvūnų priežiūrą. Taip pat nurodė, kad pareigūnė neturėjo pagal ATPK 225 straipsnį teisės jos bausti. Be to, tiek Taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme nėra įtvirtinta draudimų šerti benamius gyvūnus, o priešingai skatina benamių gyvūnų globą ir priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi A. G. skundo netenkino, nurodęs, kad liudytojų G. B., D. G., S. G., E. J. ir V. M. parodymai, administracinio teisės pažeidimo byloje esanti rašytinė medžiaga (tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, paaiškinimai) neginčytinai patvirtino, kad A. G. įvykio dieną šėrė benamius katinus prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, t. y. bendro naudojimo teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės iš esmės neneigė ir A. G.. Be to, teismas nustatė, kad įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. šėrė kates bendro namo naudojimo patalpose (rūsyje), nenustatyta, todėl ši pažeidimo aplinkybė iš administracinio kaltinimo šalintina.
III.
Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi, A. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad teismas, pripažinęs, jog ji šėrė benamius katinus, neteisingai nustatė, kad buvo pažeistas Taisyklių 28.2 punkto reikalavimas, nes jis numato draudimus šunų ir kačių savininkams. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl Taisyklių IX skirsnio, kuris reglamentuoja benamių gyvūnų priežiūrą ir nenumato draudimo fiziniams asmenims rūpintis benamiais gyvūnais ar juos šerti. Nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad taisyklės buvo parengtos remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, kuriame taip pat nėra draudimo atlikti veiksmus, už kuriuos ji buvo nubausta, be to, įstatymas skatina benamių gyvūnų globą ir priežiūrą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes Taisyklių II skirsnio 28 punkte numatyti draudimai yra taikomi ne tik gyvūnų savininkams, bet ir kitiems fiziniams asmenims, todėl tiek nutarimas, tiek teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. G. kaltė padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
A. G. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog buvo pažeistas Taisyklių 28.2 punkto reikalavimas, yra nepagrįstas. Taisyklių 28.2 punkte nurodyta, kad draudžiama šunis ir kates laikyti, veisti ir šerti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo vietose, teritorijose. Teisėjų kolegija pastebi, kad minėta nuostata neapibrėžia asmenų, kuriems taikomi šie draudimai, rato, todėl darytina išvada, jog administracinė atsakomybė už draudimų nesilaikymą taikoma tiek gyvūnų savininkams, tiek ir kitiems asmenims (Taisyklių 3 p.).
Dėl Taisyklių IX skirsnio pasakytina, kad jame yra įtvirtintos specialios teisės normos, susijusios su benamių gyvūnų priežiūra. Pritartina apeliantės nuomonei, kad šis skirsnis nenumato draudimo fiziniams asmenims rūpintis benamiais gyvūnais ar juos šerti. Kita vertus, pastebėtina, kad visi fiziniai asmenys turi vykdyti bendras pareigas ir laikytis draudimų, susijusių su gyvūnų laikymu ir auginimu, tarp jų ir numatytų Taisyklių 28.2 punkte.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas tiesiogiai nenustato draudimo atlikti apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus, tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Taigi įstatymų leidėjas suteikia savivaldybėms teisę ir kartu pareigą patvirtinti gyvūnų laikymo taisykles, kurių turi laikytis visi savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys ir už kurių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė ATPK 110 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.