Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-30-732/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2-30-732/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui
Civilinė byla Nr. 2-30-732/2014
2-30-3-00484-2013-0Proces.sprend.kateg.: 4.3.; 21.5; 113.1;113.8(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei R. Š.,atsakovo atstovui advokato padėjėjui A. M.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui dėl neteisėtos skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2009-10-14 pasižadėjimą negaliojančiu, kadangi pasirašytas buvo ne laisva valia, o naudojant stipresnės šalies psichologinę prievartą; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės sumokėtą 1880,82 Lt sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo parduotuvėje „Šviežia duona“, kurioje dirbo pardavėjos pareigose, 2009-10-14 buvo atlikta prekių inventorizacija, po kurios nustatytas 9855,68 Lt trūkumas. Parduotuvės direktorė pareikalavo jai ir parduotuvės vedėjai parašyti pasižadėjimus, kuriais jos įsipareigotų padengti per pusę patirtus nuostolius, t.y. po 4927,84 Lt. Paaiškino, kad pasižadėjimą pasirašė veikiama didelio psichologinio spaudimo, kad tuo metu ji buvo sutrikusi ir išsigandusi. Ieškovė 780 Lt padengė iš karto, prieš pasirašydama pasižadėjimą, 850,82 Lt buvo išskaičiuota iš jos atlyginimo ir liko nesumokėta 3297,02 Lt suma. Nurodė, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 1880,82 Lt sumą, kurią ir prašo grąžinti. Direktorė 2012-06-24 kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš ieškovės buvo priteista sumokėti 2676,09 Lt skola atsakovės naudai, buvo išduotas vykdomasis raštas, areštuota ieškovės sąskaita banke. Ji niekur nesikreipė, kadangi trūko gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių, todėl mano, kad minėtas trūkumas susidarė ne dėl jos kaltės, bet neturėjo jokios galimybės pasipriešinti direktorei.

Ieškovės atstovė jos reikalavimą teismo posėdyje palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė V. S. pareiškimą (ieškinį) ir visus pareikštus reikalavimus atsakovui atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas (b. l. 25-27). Nurodė, kad 2009-01-09 su ieškove buvo sudaryta Visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią ieškovė dirbo tokį darbą, už kurį buvo atsakinga materialiai. Po eilinio atsakovo parduotuvės „Šviežia duona“ patikrinimo buvo rastas prekių trūkumas už 8311,45 Lt sumą, todėl atsakovas, esant tokiam trūkumui paprašė ieškovės pasiaiškinti. V. S. 2009-10-14 pasiaiškinime nurodė, kad trūkumai susidarė todėl, kad ji su bendradarbe „ėmė prekėmis“ ir, kad trūkumą padengs. Taip pat ieškovė pasirašė pasižadėjimą, kurį pati pridėjo prie pareiškimo ir įsipareigojo padengti visą atsiradusį trūkumą nurodytais terminais. Kadangi, ieškovė nevykdė įsipareigojimų nurodytų pasižadėjime, atsakovas kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą su pareiškimu teismo įsakymui gauti, tačiau ieškovė teismo įsakymo neginčijo, todėl atsakovas kreipėsi į antstolę dėl priteistų sumų išieškojimo. Atsakovas parodė, kad tiek pasižadėjimą ir tiek pasiaiškinimą ieškovė rašė bei pasirašė niekieno neverčiama, be jokio psichologinio spaudimo, be to ji savo noru mokėjo pinigus ir atnešdavo juos atsakovui. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsakovo poziciją.

Teismo posėdžio metu apklausus liudytoją L. Š., ji paaiškino, kad kartu dirbo su ieškove, kuomet buvo atlikta prekių inventorizacija, po kurios nustatytas pinigų trūkumas. Patvirtino, kad pasirašė pasiaiškinimą bei pasižadėjimą ir tuo įsipareigojo padengti pusę atsiradusios žalos nurodytais terminais. Pripažino, kad ji buvo atsakinga materialiai, dėl jos kaltės atsirado trūkumų, todėl sutartą sumą sumokėjo. Pažymėjo, kad rašant pasiaiškinimą nejautė jokio spaudimo.

Teismo posėdžio metu apklausus liudytoją D. L., ji paaiškino, kad yra Molėtų rajono kooperatyvo pirmininkė, kad ji nedalyvavo ieškovei pasirašant pasiaiškinimą ir negalėjo ji iš atsakovės jausti jokio spaudimo, šaukimo bei grasinimo sodinti į kalėjimą. Pažymėjo, kad pasiaiškinimą ieškovė rašė dalyvaujant juristui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad pagal 2009-01-07 Trišalį susitarimą ieškovė sutiko, kad ji būtų atleista iš UAB „Molėtų duona“, o atsakovas sutiko, kad ieškovė pradėtų dirbti Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Šviežia duona“ pardavėja (b. l. 28). 2009-01-09 atsakovas su ieškove sudarė Darbo sutartį Nr. 681, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą dirbti pardavėja (b. l. 29-30). 2009-01-09 su ieškove buvo sudaryta Visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 30-31a). Darbo sutartis nutraukta 2009-10-30 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. dėl prarasto pasitikėjimo dirbti pavestą darbą (b. l. 30a).

Byloje kilęs ginčas dėl to, kad po atsakovo parduotuvėje „Šviežia duona“ atliktos prekių inventorizacijos, atsiradus 9855,68 Lt trūkumui, ieškovė neva buvo priversta pasirašyti pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo padengti parduotuvės patirtus nuostolius per pusę su bendradarbe (b. l. 16-17), veikiama parduotuvės direktorės didelio psichologinio spaudimo, šaukimo ir grasinimo, kad pasodins ieškovę į kalėjimą.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.).

LR CK 1.79 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio patvirtinimas sukelia realias teisines pasekmes – patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti – šiam teisiniam veiksmui keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, patvirtindama sandorį, šalis išreiškia savo valią, t. y. sudaro sandorį. Dėl šios priežasties patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Tai reiškia, kad sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš patvirtinimo turinio turi būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra patvirtinamas. Kai nėra šių sąlygų, tai nėra ir pagrindo teigti, kad buvo patvirtintas konkretus sandoris. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovė 2009-10-14 pasirašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino, kad dėl jos, iš dalies kaltės, susidarė patikrinimo metu rastas trūkumas, kaip ji pasiaiškinime nurodė – 6000 Lt bei nurodė, kad trūkumą padengs (b. l. 32). Taip pat ieškovė pasirašė pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad 2009-10-13, atlikus parduotuvėje patikrinimą rado bendrą 9855,68 Lt trūkumą, šią sumą pripažino bei įsipareigojo padengti pusę atsiradusios žalos nurodytais terminais (b. l. 16-17). Ieškovė prašo pasižadėjimą pripažinti negaliojančiu, kadangi pasirašytas jis buvo ne laisva valia, o naudojant stipresnės šalies psichologinę prievartą bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės sumokėtą 1880,82 Lt sumą. Tačiau V. S. savo pareiškime (ieškinyje) nors ir aiškino, kad prekių trūkumas atsirado ne dėl jos kaltės, tačiau aiškiai nenurodė dėl kieno kaltės atsakovas patyrė tokio dydžio žalą, be to ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad ne dėl jos kaltės atsirado atsakovui žala, o kaip tik ji patvirtino savo parašu pasiaiškinimą ir pasižadėjimą, kuriais ji pripažino, kad dėl jos kaltės susidarė toks trūkumas ir pasižadėjo savo dalį atlyginti dalimis nurodytais terminais (b. l. 17). Kad ieškovė vėliau savo noru mokėjo sumą dalimis, patvirtina ir prie ieškinio pridėti mokėjimo kvitai (b. l. 19-21). Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti kaip pasireiškė ir kiek truko psichologinis spaudimas iš direktorės pusės, ji, tą dieną prisimena labai abejotinai, tik paminėjo, kad tuo metu kai rašė pasižadėjimą buvo sutrikusi, neatsimena kas dar dalyvavo jai pasirašant pasižadėjimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad direktorė pakeltu tonu šaukė, kad pasodins į kalėjimą, jei nedelsiant nesumokės pinigų, tačiau teismo posėdžio metu ji šį teiginį paneigė. Direktorė D. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai ieškovė rašė pasižadėjimą, jos nebuvo, vadinasi negalėjo ir sukelti psichologinio spaudimo. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su savo bendradarbe pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir dirbo tokį darbą už kurį buvo atsakinga materialiai, ji su tuo sutiko bei neprieštaravo.

Kadangi ieškovė nevykdė įsipareigojimų nurodytų pasižadėjime, todėl atsakovas kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą su pareiškimu teismo įsakymui gauti dėl likusios nesumokėtos skolos. Ieškovė teismo įsakymo neginčijo ir atsakovas kreipėsi į antstolę dėl priteistos sumos išieškojimo (b. l. 33-34). Ieškovei teismo įsakymas buvo įteiktas tinkamai, to ji neginčijo, ieškovė nesiekė ginti galimai pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka ir tai įrodo, kad ieškovė pripažįsta skolą, kuri atsirado dėl jos kaltės. Teismo posėdžio metu V. S. neginčijo 9855,68 Lt bendros ir pasižadėtos atlyginti atsakovui pusės sumos – 4927,84 Lt. Vadinasi, tik nuo ieškovės apsisprendimo ir jos valios priklausė, ginti ar ne galimai pažeistas teises. Kadangi jas ginti ieškovė apsisprendė tik po daugiau nei ketverių metų, tuomet, kai trijų metų ieškinio senaties terminas jau buvo praleistas, tai rodo, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiekė nustatytu terminu ginti galimai pažeistas darbines teises. Todėl teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė praleido LR DK 27 str. nustatytą ieškinio senaties terminą. O ieškovės argumentas, kad trūko gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių ir dėl to ji nesikreipė dėl pagalbos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pasižadėjimą pasirašė akivaizdžiai laisva valia ir iš dalies jį įvykdė, todėl pripažinti jį negaliojančiu nėra jokio pagrindo, todėl ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės sumokėtą 1880,82 Lt sumą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė ieškinyje pateiktų reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.

Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, 2013-12-23 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02956 jai suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų (b. l. 50). Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 50-1841) 20 str. 1 d., turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. bei LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (100 proc.) priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą, b. l. 44-45) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui, į.k. 167525472, 1500 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško