Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-365-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
A15.-365-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03286-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
E. S.
Advokatai
Aleksandras Morozovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-365-1035/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03286-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2018 m. lapkričio 12 d., apie 15.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukęs nuvažiavo toliau. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Toyota“, padaryta žala - 422,59 Eur. Po eismo įvykio E. S. vartojo alkoholį. Šiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 221 ir 222 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje E. S. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad grįžo iš prekybos centro „Akropolis“ su pirkiniais. Turėjo pravažiuoti pro 8 namą, o už 100 metrų yra jo 12 namas. Kadangi nebuvo vietos, stabtelėjo ir nuvažiavo prie 12 namo. Privažiavęs prie laiptinės pamatė, kad vietos irgi nėra. Tada pavažiavo automobiliu 10 metrų atgal ir pasuko į dešinę pusę, pastatė automobilį priekiu, taip ir paliko jį priparkavęs. Pasiėmęs pirkinius nuėjo namo. Nepastebėjo jokio eismo įvykio, jokio garso. Nuo automobilio iki durų buvo apie 13 metrų. Nežinojo apie įvykį, tad namuose elgėsi kaip jam priklausė. Alkoholio nevartojo, nes tokiu metu vaikai grįžta iš mokyklos. Tačiau vartojo spiritu užpiltus beržo pumpurus ir bičių pikį, kadangi jam yra opaligė. Grįžo vaikų motina. Jis ruošėsi eiti maudytis. Jam buvo blogai su skrandžiu, todėl buvo pasiruošęs puodelį spirito su bičių pikiu ir beržo pumpurais. Maudėsi apie pusę valandos. Pažiūrėjo į laikrodį, kai atvyko policija, buvo praėjusios 45 minutės. Policijos pareigūnai pasakė apie įvykį, klausė, ar jie grįžo dviese. Atsakė, kad jis vienas parvažiavo. Jie nusileido, jam parodė, kad yra įbrėžimai. Pasakė, kad automobilį statė priekiu, o ne galu. Automobilis buvo neplautas, matėsi, kad nėra jokių įbrėžimų. Automobilį vairuoja jau 44 metus. Jei būtų padaręs kokį pažeidimą ir būtų išsigandęs, būtų perstatęs automobilį arba išėjęs iš buto. Beržų pumpurus užpylė 96 laipsnių spiritu. Tuo metu jam nebuvo nustatytas neblaivumo laipsnis. Jis sutiko pūsti į alkotesterį, bet prašė, kad jį nuvežtų į polikliniką. Užpiltinę gėrė po vairavimo. Tą dieną alkoholio nevartojo, kadangi su vaikais reikėjo važiuoti į polikliniką. Skaitė liudytojų parodymus. Liudytojas M. P. negalėjo parodyti teisingai, nes namus skyrė 100 metrų. Liudytojo M. P. nėra matęs. Su automobilio „Toyota“ vairuotoju susipažino, kai sužinojo, kad tai yra jo kaimynas. Susipažino ne tą pačią dieną, jis pastarajam paskambino. Jie buvo susitikę, norėjo paklausti dėl eismo įvykio. Asmuo sakė, kad įvykio nematė, tačiau, kadangi jo (E. S.) automobilis stovėjo šalia jo, galimai, kad įvykį padarė jis. Vairuotojas sakė, kad jam (E. S.) pretenzijų neturi, nes pastarasis nematė įvykio, draudimas jam atlygino padarytą žalą. Jei būtų buvęs eismo įvykis, būtų tai jautęs, būtų kreipęsis į policiją ir kaimynus, kad išsiaiškintų automobilio vairuotoją. Vairuotojo pareiga yra pranešti policijai apie eismo įvykį. Byloje esančių nuotraukų nematė. Įbrėžimus, dabar pažiūrėjęs į nuotraukas, mato. Šiuo metu automobilis nesuremontuotas. Matomi įbrėžimai ant bamperio yra iš ankstesnio eismo įvykio. Negali pasakyti, ar buvo kontaktas, kadangi buvo įjungtas radijas. Kontaktas tarp automobilių galbūt galėjo būti. Nepamena, ar buvo tuo metu, kai buvo priėjęs kaimynas. Policijos pareigūnai buvo, parodė, nufotografavo, sakė, kad galimai pažeidė taisykles. Negalėjo teigti, kad neigia automobilio vairavimą tą dieną, nes, kai jį vežė tirti kraują, sėdėjo uždarytas ir su policijos pareigūnais nebendravo, automobilio salone buvo uždanga.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad buvo eilinė jo darbo diena, ieškojo kliento tame rajone. Pagal navigaciją įvažiavo automobiliu „Škoda Fabia“ į gatvelę ir pamatė priekyje automobilį „Nissan“, kuris niekaip neapsisprendė, kur jam važiuoti. Gatvės pavadinimo nepamena. Tas automobilis niekaip neapsisprendė, kur važiuoti, o jis laukė. Kairėje pusėje buvo namas, broma, kairėje pusėje buvo priparkuoti automobiliai, paskutinis automobilis buvo baltas džipas „Audi“. Jis (liudytojas) važiavo automobiliui iš paskos, maždaug 5 metrų atstumu. Pats daug metų vairuoja automobilį, matė, kad vairuotojas elgiasi neadekvačiai, nežinojo, kur važiuoti, važiuodamas atbulai atsitrenkė į baltą „Audi“. Po to automobilis staigiai padavė į priekį ir nulėkė pro bromą į kiemą. Automobilis „Nissan“ savo kaire galine dalimi atsitrenkė į automobilio „Audi“ dešinį kampą, pasuko į kairę ir nuvažiavo link savo kiemo. Suprato, kad buvo kontaktas, kadangi automobilis „Audi“ sujudėjo. Akivaizdu, kad jei automobilis sujudėjo, kažkas į jį atsitrenkė. Pamatė, kad nuvažiavo, todėl sugalvojo jį pasivyti ir paklausti, kodėl žmogus taip padarė. Nuvažiavo, stebėjo, kas vyks toliau. Palei namą, kurio numerio nepamena, ten yra uždaras kiemas, niekur neišvažiuosi, tas automobilis užsuko dešinėn į kiemą, pavažiavo į priekį greta pilko automobilio „Toyota“ ir vėl sugalvojo važiuoti atbuline eina ir kliudė automobilio dešinį sprandą savo kairiu galiniu sparnu. Tas automobilis gerokai sujudėjo, gal buvo užkabinta stipriau, faktas, kad įvyko kontaktas. Automobilis atsitrenkė, pavažiavo į priekį, palygino automobilį, jį užrakino ir nuėjo namo. Tas žmogus buvo pagyvenęs, vyresnis už jį, buvo užsidėjęs salotinę ryškią slidininko striukę. Pirmą kontaktą su automobiliu „Audi“ matė 4–5 metrų atstumu, o antrą kontaktą matė, kuomet buvo 5–10 metrų atstumu. Palaikė tokį atstumą, apsidrausdamas, kad neįvyktų kontaktas su jo automobiliu. Tikriausiai, kad vairavo tas asmuo (turi omenyje administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį). Sprendžia tai iš pačios asmens povyzos, jo kūno, rankų judesių. Nematė to momento, kai asmuo išlipo iš automobilio, nes pavažiavo gerokai į priekį, apsisuko, tuo metu bandė prisiskambinti numeriu 112. Kaip tik tuo metu matė, kad asmuo kirto važiuojamąją dalį, ėjo nuo to automobilio, matėsi, kad jis svirduliuoja. Toks ėjimas jam sukėlė įtarimų. Kiemas buvo tuščias, automobilyje keleivio nebuvo, tad joks kitas asmuo negalėjo tuo metu praeiti. Viskas buvo labai greitai, todėl negali pasakyti, koks buvo gatvės paviršius. Visi kiemai duobėti. Skambino numeriu 112, kadangi buvo akivaizdžiai apgadinti automobiliai. Vakare nuvažiavo į policijos skyrių, esantį Mėnulio g., jį apklausė, surašė apklausos protokolą. Visas aplinkybes tuo metu nurodė teisingai. Tą žmogų matė, sėdintį koridoriuje, kai atvažiavo į policiją. Tas žmogus buvo ne ta striuke, kurią minėjo, policija sakė, kad ieškojo tos striukės. Situacija ta, kad tai buvo tas žmogus. Kuomet tas žmogus sėdėjo policijoje, matėsi, kad pastarasis kažką vartojęs. Po kontaktų matėsi, kad žmogus žino, kur eina. Nežino, kaip apibūdinti tą žmogaus ėjimą. Jam pasirodė, kad žmogus nesiorientavo aplinkoje, patvirtina, ką sakė. Žmogus jam atrodė neblaivus. Ar blaivus vairuotų taip automobilį. Sprendė apie tai iš vairavimo, iš ėjimo, matė, kad kažkas ne taip. Jis (liudytojas) atvažiavo į kiemą, kairėje pusėje buvo išsirikiavusi automobilių kolona, matė automobilio „Audi“ galinę dalį, kadangi nelindo į kiemą. Automobilis „Nissan“ apgadino galiniu kairiu sparnu dešinį priekinį automobilio „Toyota“ sparną. Kai pamatė žmogų einantį, tuo metu nuo pastarojo buvo 5–10 metrų atstumu. Nepamena, ar žmogus ką nors nešė rankose. Gal viena ranka ir buvo užimta, bet to dalyko neužfiksavo. Nežino, ko tikėtis iš asmens veiksmų, nekalbino jo iš atsargumo, tiesiog pranešė policijai. Jis pradėjo judėti paskui tą automobilį po pirmo kontakto su automobiliu „Audi“, prieš tai stovėjo toje pačioje vietoje, kai įsuko į gatvelę. Nematė, kad asmuo kalbėtų su vaiku. Šalia laiptinės rūkančios moters nematė, tik toli matė moterį, kuri vedžiojo šuniuką. Automobilio „Toyota“ savininkas jam nepažįstamas, su pastaruoju nėra kalbėjęs telefonu, nėra buvę jokio kontakto.

Po liudytojo M. P. parodymų, E. S. paaiškino, kad kai atidarė automobilio duris, paklausė savo vaiko, kur jis eina. Pirmo posėdžio metu buvo susijaudinęs, gal ne visas aplinkybes nurodė, dabar viską išanalizavo, prisiminė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. (policijos pareigūnas) parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) žmogus, įvažiuodamas į kiemą, apgadino du automobilius, pranešėjas nurodė, kad asmuo išlipo ir nuėjo į laiptinę. Pakankamai greit atvažiavo, kieme rado, kaip vėliau paaiškėjo, asmens automobilį ir šalimais vieną apgadintą automobilį, dar vienas automobilis buvo prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), to automobilio savininkas neturėjo pretenzijų. Kai atvyko, tas automobilis buvo išvažiavęs, kalbėjo su savininku telefonu, jis nurodė, kad pretenzijų neturi. Privažiavus, susirado per bazę pranešėjo telefono numerį, paklausė, kaip tas asmuo atrodė, sakė, kad pagyvenęs, pagal duomenų bazę tikrino, koks asmuo galėtų būti panašus į nurodytą asmenį. Nuėjo į laiptinę, į butą, duris atidarė asmens žmona, paprašė jį pakviesti, pasiteiravo, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis pasakė, kad nieko neapgadino. Tada pasiūlė apsirengti ir išeiti į lauką. Kiek pamena, asmuo išgėręs rėkavo, kad jį jėga išsivedė iš buto, nors visą laiką buvo laiptinėje ir bendravo per atidarytas duris. Priėjus prie automobilio parodė apgadinimus, bendravo tik su tuo asmeniu. Rodė apgadinimus, jie matėsi, asmens žodžiai, būnant bute, buvo tokie, kad jis nieko neapgadino, niekur nevažiavo, o kai nusileido prie automobilio, jis, turbūt nepagalvojęs, pasakė, kad prisiparkavo tvarkingai. Tada iškvietė kelių policiją, kuri viską ir įformino. Bendraujant su asmeniu bute, matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Nusileidę į kiemą pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, bet asmuo pasakė, kad vietoje nepūs, tą padarys tik prie gydytojų. Asmuo pasakė, kad važiuotų į narkologinį ir gydytojų akivaizdoje jis papūs. Jie ten ir nuvažiavo, dėl to problemų nebuvo. Su pranešėju bendravo, gal spėjo dar pakalbėti ir kieme. Bendravo su pranešėju telefonu. Teismui paskelbus policijos pareigūno A. G. tarnybinį pranešimą (b. l. 6), liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Konkrečiai jo pasakytų žodžių negali pasakyti, tokių atvejų būna daug. Jei asmuo būtų dar bute pripažinęs, kad vairavo automobilį, būtų buvę dar lengviau. Parašė tai, ką asmuo pasakė, t. y. kad neapgadino. Negali prisiminti tos aplinkybės, ar asmuo sakė, kad važiavo prieš valandą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad buvo apgadintas įmonės automobilis „Toyota Avensis“. Apie įvykį sužinojo, kai jam paskambino policijos pareigūnai. Automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Kai nusileido, jam parodė, kad buvo kažkoks įvykis. Pamatė, kad yra kažkokie apgadinimai. Lygtai buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas ir bamperis. Toje vietoje apgadinimų prieš tai tikrai nebuvo. Tie apgadinimai buvo ryškūs, žymūs. Automobilis buvo paliktas iš vakaro, tuo metu šių apgadinimų nebuvo. Kai nusileido, buvo policijos pareigūnai, apžiūrėjo tik savo automobilį, kitų automobilių neapžiūrėjo. Automobilis yra pataisytas, nežino, kiek tai kainavo. Kai išėjo prie savo automobilio, jam atrodo, kad to asmens (turi omenyje administracinėn atsakomybėn asmenį) nebuvo. Vėliau su juo buvo susitikę. Tai buvo to asmens, kiek pamena, jo vardas E., pageidavimas susitikti ir paklausti, ar yra kokių pretenzijų. Jis žiūrėjo paprastai, t. y. yra apgadinimai, draudimas atlygins, kažkokių pretenzijų neturėjo. Automobilis „Nissan“ buvo pravažiavęs už jo automobilio per pusę korpuso. Eismo įvykio schema teisinga (b. l. 9). Liudytojų nepažįsta, su jais nėra turėjęs jokių kontaktų.

Per baigiamąsias kalbas E. S. papildomai paaiškino, kad vairuoja automobilį 44 metus, yra daug kartų tikrintas dėl psichotropinių vaistų vartojimo, niekada nėra baustas už alkoholio vartojimą. Kas liečia Kelių eismo taisykles, visą laiką stengiasi būti atidus kelyje. Augina 4 nepilnamečius vaikus. Kadangi vaikų motina sunkiai serga, vaikai dalyvauja įvairiose programose, juos reikia vežti į stovyklas, yra įsipareigojęs vaikams, todėl norėtų, kad teismas jam neatimtų teisės vairuoti automobilį. Jis serga diabetu, panaudojus per daug insulino, gali atsirasti hipokalemija, kuomet žmogus šiek tiek neadekvatus, sumažėja dėmesio koncentracija. Įvykio metu galėjo ir jam būti toks atvejis. Iš įvykio vietos nebėgo, atėjo į butą, policija atvyko tik už valandos. Nesijautė nusikaltęs, buvo namuose. Pasižada ir toliau gerai vairuoti, jei teismas jo stipriai nebaus. Automobilis yra ne prabangos, o kasdienis dalykas, kadangi vežioja vaikus, tenka pačiam važiuoti į ligoninę, vežti ir vaikų mamą. Norėtų, kad stipriai nebaustų dėl šito įvykio, kurį padarė netyčia. Jei toks įvykis buvo, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, 423 straipsnio 3 dalyje – už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), o ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismo vertinimu, E. S. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklaustų liudytojų M. P., A. G. ir M. M. parodymai, iš dalies paties E. S. paaiškinimai.

Iš E. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad E. S. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d., apie 15.03 val., vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo namo; įvažiavo į stovėjimo vietą priekine dalimi; įvažiuojant į stovėjimo vietą, matė jam iš kairės pusės stovintį automobilį, kurio markės negali pasakyti, valstybinio numerio skaičiai trys devintukai, bet jo nekliudė; priparkavęs savo automobilį, išlipo, ir paėmęs prekes, nuėjo į namus; dėl skrandžio skausmo, kadangi serga opalige, įsipylė į keramikinį puodelį (400 g) spirito užpiltinės (spiritas 96 laipsnių su beržo pumpurais) ir išgėrė vieną trečdalį puodelio; nuėjo į vonią, grįžo atgal į kambarį po kokių 3–5 min. ir vėl įsipylė į keramikinį puodelį (400 g) spirito užpiltinės (spiritas 96 laipsnių su bičių pikiu), išgėrė kiek daugiau nei vieną trečdalį puodelio; nusimaudė vonioje ir, pasižiūrėjęs į laikrodį, matė tikslų laiką 15.36 val., kai į buto duris paskambino policijos pareigūnai; priėjęs prie policijos pareigūnų, iš jų sužinojo, kad jis dalyvavo eismo įvykyje; jis atsakė pareigūnams, kad jis niekur nedalyvavo; išėjus į lauką policijos pareigūnai parodė greta stovėjusio automobilio, valstybis numeris trys devynetai, dešinės pusės priekinio sparno juodą įbrėžimą; tuo metu jis apžiūrėjo savo automobilį ir matė, kad jis yra purvinas ir įbrėžimų nebuvo; policijos pareigūnams savo automobilio nerodė, ar jie apžiūrėjo jo automobilį, neprisimena; liepė jam sėsti į policijos tarnybinį automobilį, kur atsisėdus liepė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu; jis tuo metu atsisakė pūsti į alkotesterį, nes kaip rodo televizija, mato, būna neteisingai nustato girtumą, todėl jis liepė vežti į polikliniką; į alkotesterį atsisakė pūsti, nes nepasitikėjo, tik kraują davė; savo kaltės nepripažįsta, nes jis nevairavo išgėręs, taip pat nepripažįsta, kad apgadino kitą automobilį (b. l. 3–4).

Asmens nesutikimas su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais vertintinas kritiškai, kadangi protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina surinkta rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d., apie 15.01 val., gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eismo dalyvis matė kaip automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas stipriai neblaivus išlipo iš savo automobilio ir nuėjo namo; atvykę 15.48 val. nurodytu adresu rado jau įvykio vietoje esantį Vilniaus apskrities VPK PR pareigūnų V1712 ekipažą; įvykio vietoje rado apgadintus automobilius „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki jų atvykimo išvyko; susisiekus su pranešėju M. P., pastarasis paaiškino, kad matė kaip automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, apgadinęs automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svirduliuodamas išlipo iš savo automobilio, atrodė labai neblaivus, ir nuėjo namo; V1712 ekipažo pareigūnai paaiškino, jog automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. po eismo įvykio grįžo namo, o atvykę į įvykio vietą V1712 ekipažo pareigūnai 15.08 val. jį sulaikė; atsivedė E. S. iš namų į tarnybinį automobilį blaivumo nustatymui akivaizdžiai neblaivų; pareigūnai paaiškino, kad pagal liudininko parodymus įvykio vietoje automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. S.; automobiliai apžiūrėti, automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas įvykio vietoje; jiems atvykus 15.48 val. E. S. būti patikrintas alkotesterio pagalba atsisakė; prašė pristatyti į Priklausomybės ligų centrą; V1712 ekipažas E. S. blaivumo nustatymui išvežė į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 5); kito policijos pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d., apie 15.05 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasak pranešėjo, svirduliuodamas, galimai neblaivus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą; patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini); iškart (apie 15.10 val.) nuėjus duris atidarė moteris, kuri pakvietė E. S.; E. S. buvo akivaizdžiai neblaivus; pagal pranešėjo apibūdinimą E. S. atitiko vairuotojo, pasišalinusio iš įvykio vietos, požymius; E. S. pasiteiravus, kodėl jis, apgadinęs kitus automobilius, išėjo, o ne iškvietė policiją, E. S. atsakė, kad jokių automobilių jis neapgadino; išėjus su E. S. į lauką, priėjo prie apgadinto automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia stovėjusio E. S. automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. parodžius automobilio „Toyota“ apibraižytą šoną, jis neigė kliudęs automobilį „Toyota“, teigė, kad priparkavo kieme tvarkingai; surastas automobilio „Toyota“ naudotojas M. M., kuris atėjo prie automobilio ir patvirtino, kad apgadinimai švieži; įvykio vietoje jau nebebuvo kito, pasak pranešėjo, apgadinto automobilio (teismo pastaba – „Audi“); surastas jo naudotojas T. B. sakė, kad apžiūrėjo savo automobilį, bet dėl savo automobilio apgadinimo pretenzijų neturėjo, forminti įvykį atsisakė; į įvykio vietą atvyko ekipažas V1821 įvykio įforminimui; kadangi E. S. buvo akivaizdžiai neblaivus (kalbėjo nerišliai, stipriai svirduliavo), jo buvo paprašyta pasitikrinti girtumą alkotesteriu, bet E. S. paaiškino, kad papūs į alkotesterį ir duos kraujo mėginį gydymo įstaigoje; buvo nuvykta į RPLC Vilniaus filialą; tada E. S. sutiko pasitikrinti girtumą alkotesteriu; E. S. nustatytas 1,59 promilių girtumas; taip pat E. S. davė kraujo mėginį tyrimui; jau vykstant į RPLC Vilniaus filialą, E. S. pradėjo teigti, kad jis išvis šiandien niekur nevažiavo, nors dar kieme apžiūrint jo automobilį, padėjus ranką ant variklio dangčio, jautėsi, kad jis yra šiltesnis nei turėtų būti esant tokiai oro temperatūrai; iš RPLC Vilniaus filialo toliau E. S. buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą, kur atvyko pranešėjas M. P., kuris užėjus į pastatą ir pamatęs sėdintį E. S., paaiškino, kad būtent pastarasis vairavo automobilį Nissan Primera ir po eismo įvykio, išlipęs iš automobilio, išėjo (b. l. 6); M. P. paaiškinimas (11); liudytojo M. P. apklausos protokolas (b. l. 13); M. M. paaiškinimas (b. l. 18); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 7); eismo įvykio vietos planas (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10); PVM sąskaita-faktūra (b. l. 17); fotonuotraukos (b. l. 30–33); nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3–4); alkotesterio pažyma, iš kurios matyti, kad E. S. 2018 m. lapkričio 12 d. 16.22 val. nustatytas 1,59 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19).

Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus ir teisme apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad E. S. vairuodamas automobilį padarė KET pažeidimus (šiuo atveju – numatytus KET 9 ir 114 punktuose), kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių (šiuo atveju – „Toyota“) apgadinimą, t. y. sukėlė eismo įvykį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 13 punktą eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Liudytojas M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme patvirtino, kad matė, kaip automobilio „Nissan“ vairuotojas (byloje nustatyta, kad tai E. S.) manevruodamas gatvėje ir kieme, t. y. bandydamas pastatyti savo automobilį, buvo atsitrenkęs į du automobilius: „Audi“ ir „Toyota“. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti pažyma dėl eismo įvykio ir nuotraukos (b. l. 29–33), eismo įvykio planas (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10), automobilio „Toyota“ naudotojo M. M. parodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes E. S. atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį aktualus yra tik vienas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota“, nes byloje neginčijamai nustatyti tiek šio automobilio apgadinimai, tiek dėl jų padarytos žalos dydis (422,59 Eur, b. l. 17). ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies būtinasis požymis yra kitai transporto priemonei padarytas apgadinimas (žala). Byloje nėra duomenų, kad automobiliui „Audi“ būtų padaryti apgadinimai, be to, nenustatyta padaryta žala, todėl dėl šio įvykio E. S. veiksmuose yra tik ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis), nes jis atbulai važiuodamas ir atsitrenkdamas į automobilį „Audi“ pažeidė KET 9 ir 114 punktų reikalavimus.

Esminis E. S. nesutikimo su jam inkriminuotais ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytais administraciniais nusižengimais argumentas yra tai, kad jis vairuodamas automobilį nesuprato, jog atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Teismas kritiškai vertina šią E. S. poziciją ir ja nesivadovauja. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš įvykį mačiusio liudytojo M. P. parodymų, E. S. vairuodamas automobilį net du kartus nesėkmingai bandė atbuline eiga pastatyti savo automobilį, t. y. važiuodamas atgal kliudė vieną, o vėliau ir kitą automobilį. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio „Toyota“ apgadinimai, matyti, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus – nubrozdintas automobilio „Toyota“ priekinis bamperis, nubrozdintas ir net įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas. Liudytojo M. P. teigimu, abiem atvejais automobiliai gerokai sujudėjo po kontakto. Būtent iš automobilių sujudėjimo fakto liudytojas ir padarė išvadas, kad buvo kontaktas. Taigi E. S. neabejotinai suprato, kad sukėlė eismo įvykį. KET 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kaip matyti, E. S. nevykdė šių punktų reikalavimų, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio, kurį pats buvo sukėlęs, vietos, nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, be to, po eismo įvykio vartojo alkoholį (alkotesterio duomenys, b. l. 19). E. S. akcentuojama aplinkybė, kad jis savo automobilio po kontakto su kitu automobiliu niekur nepatraukė, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino pats E. S., neįvykdęs minėtos KET 222 punkte nustatytos pareigos. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos tiesiogiai susijęs su tuo, kad pasitraukimu iš esmės buvo apsunkinta galimybė patikrinti, ar E. S. įvykio metu buvo blaivus.

Minėti įrodymai ir teismo pateiktas jų vertinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad E. S. vairuodamas automobilį kliudė du stovinčius automobilius, padarydamas 422,59 Eur žalos, pasišalino iš eismo įvykio, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 221 ir 222 punktus. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kitų asmenų automobilių apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, o nusižengimai, susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio, alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pasireiškė tiesiogine tyčia), E. S. asmenybę (pensininkas, sergantis cukriniu diabetu, auginantis ir išlaikantis 4 nepilnamečius vaikus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, b. l. 20–21, neteistas, b. l. 22), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (minėtus administracinius nusižengimus padarė 65 metų sulaukęs asmuo, ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. S. skirtinos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalius dydžius (ANK 34 str.) be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 423 str. 5 d.), teismui manant, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti be transporto priemonės konfiskavimo. Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamu atveju teismas: 1) įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. sunkesnių padarinių (žymesnio turto apgadinimo) E. S. veikos nesukėlė (automobilio „Toyota“ savininkui žala atlyginta draudiko, automobilio „Audi“ savininkas neturėjo jokių materialinių pretenzijų), E. S. išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, turi sveikatos problemų; 2) atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pagal kurią asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, kai kraujyje yra daugiau negi 1,5 promilės alkoholio), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant dvejų metų terminą; 3) vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti E. S. trumpesnį, nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas minimalus, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (ANK 27 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) Eur baudą.

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 600 (šešių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18094315480. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš