- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- eI3-259-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00204-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“, žemės ūkio bendrovei „B“
- Atsakovas
- I. R.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Advokatai
- Povilas Juzikis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei I. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“, žemės ūkio bendrovei „B“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo ir spręsdama klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau- ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 403,09 Eur; 3) leisti išregistruoti juridinį faktą- 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 729/2919 dalies 0,2919 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo; 4) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 5) nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 1496,08 Eur; 6) leisti išregistruoti juridinį faktą- 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 1788/10744 dalies 1,0744 ha žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo.
Pareiškėja prašyme nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau- ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau- ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę I. R. paskutiniu jos žinomos gyvenamosios vietos adresu apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomo 8,7100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios paimamo žemės sklypo ribos, atliekamas žemės ir joje esančio turto vertinimas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2016 m. ir Lietuvoje negyvena, apie žemės paėmimo procedūros pradžią pareiškėjas atsakovę informavo ir viešais skelbimais laikraštyje „Lietuvos aidas“ bei Panevėžio laikraštyje „Sekundė“.
Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas) pareiškėja 2018 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ informavo atsakovę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais.
Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-11-315K buvo parengta 2018 m. lapkričio 6 d., ją rengė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. ( kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. gegužės 10 d.) (toliau- ir Vertinimo ataskaita Nr.1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr.1 vertinamo žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (proj.300(2)-3), esančios (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 1614 Eur.
Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-11-314K buvo parengta 2018 m. lapkričio 6 d., ją rengė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. ( kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. gegužės 10 d.) (toliau- ir Vertinimo ataskaita Nr.2). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr.2 vertinamo žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (proj.300(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 2856 Eur, žemės sklypo (projektinis Nr.382-3) vertė yra 5991 Eur., žemės sklypo nuomininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 103 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2019 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1P-24-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovei priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 1,0744 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-3, į 6,4500 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-1 bei į 0,2216 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-2. Pagal Sąrašą atsakovei priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr.6646/0002:472 buvo pertvarkytas į 0,2919, kurio projektinis Nr. 300(2)-3, į 0,3730 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(2)-1, bei į 0,2991 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(2)-2. NŽT 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) nustatyta, kad paimami žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai Nr. 300(1)-3 ir Nr. 300(2)-3.
NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-550-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav. (toliau – Žemės sklypas Nr.1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo NR.1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr.1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 403,09 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.1 vertė – 403,09 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. Šiuo aktu NŽT direktorius taip pat nutraukė 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 729/2919 dalies 0,2919 ha žemės sklypo , kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat nutarė išregistruoti juridinį faktą- minėtą nuomos sutartį bei 2015-04-15 susitarimą dėl žemės sklypo dalies.
NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-532-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav (toliau – Žemės sklypas Nr.2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr.2 pagal Vertinimo ataskaitą Nr.2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 1496,08 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.2 vertė – 1496,08 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.2 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. Šiuo aktu NŽT direktorius taip pat nutraukė 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 2683/10744 dalies 1,0744 ha žemės sklypo , kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat nutarė išregistruoti juridinį faktą- minėtą nuomos sutartį bei 2015-04-15 susitarimą dėl žemės sklypo dalies.
Pareiškėja 2019 m. kovo 5 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ pranešimais viešai informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus jos valdomų žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šių pranešimų paskelbimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovę, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2016-08-05 yra išdavusi įgaliojimą savo tėvui A. R. savo nuožiūra naudotis, valdyti, disponuoti jai priklausančiu turtu, pareiškėja apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų priėmimą 2019-05-21 informavo ir atsakovės įgaliotą asmenį A. R.. Apie tai 2019-03-04 raštu buvo informuota ir paimamos žemės nuomininkė žemės ūkio bendrovė „B“.
Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-550-(1.18.) ir Nr. ŽVP-532-(1.18.) nurodytas sumas (403,09 ir 1496,08 Eur) į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 2ZP-178 pranešė atsakovės įgaliotam asmeniui bei pačiai atsakovei elektroniniu paštu.
Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaitos yra galiojančios, Žemės sklypų rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Vertinimo ataskaitos laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus atsakovės žemės sklypus dydį. Atsakovė buvo informuota dėl vyksiančios jos valdomų Žemės sklypų apžiūros.
Atsakovė I. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo atsakovė iš dalies išreiškė 2019-10-08 pateiktame atskirajame skunde bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019-12-16 pateiktame atsiliepime į Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019-09-24 nutarties. Minėtuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog žemės paėmimo procedūra užtruko per ilgai. Nustatant žemės sklypo vertę, turi būti sprendžiama ir tai, ar padalintas žemės sklypas išlaiko esmines pagrindinio daikto dalis, ar padalintas žemės sklypas, pakeitęs savo savybes, gali būti laikomas visaverčiu ir naudojamas pagal paskirtį, tačiau pareiškėja, nustatydama kompensacijos dydį už paimamą žemės sklypą, to neįvertino. Atsakovės vertinimu, galėtų būti paimamas visas žemės sklypas, o ne dalis išskaidyto sklypo, nes teisės aktai to nedraudžia. Nustatyta paimamo žemės sklypo vertė nustatyta neteisingai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, kol nėra išspręstas teisingo atlyginimo klausimas, joks prievartinis privataus turto paėmimas negalimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, su pareiškėjos prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Paimamų žemės sklypų vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. NŽT nuomone, pareiškėja yra įvykdžiusi visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų- akcinės bendrovės „LTG Infra“, žemės ūkio bendrovės „B“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka. Kaip ir nurodo pareiškėja, visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos. Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, taigi įstatymo lygmeniu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypų vertė nustatyta Vertinimo ataskaita. Atsakovė projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė daugiau įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais. Darytina išvada, kad pagal esamus duomenis visi atsakovės patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „B“ atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo: 1) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas; 2) leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 3) leista išregistruoti juridinį faktą- 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 729/2919 dalies 0,2919 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo; 4) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas; 5) leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini),unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 6) leista išregistruoti juridinį faktą- 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „B“ dėl 2683/10744 dalies 1,0744 ha žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo.
Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovės nuosavybės teise valdomus Žemės sklypus Nr.1 ir Nr.2 dydžio nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau- ir Konstitucija) nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypai Nr.1 ir Nr.2 yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypams Nr.1 ir Nr.2 buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklypuose Nr.1 ir Nr.2 nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.
Pagal Vertinimo ataskaitą Nr.1 vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (proj.300(2)-3), esančios (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018-10-25) yra 1614 Eur. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr.2 vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (proj.300(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 2856 Eur, žemės sklypo (projektinis Nr.382-3) vertė yra 5991 Eur. Žemės sklypų vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. (kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini)), turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės argumentas, kad turi būti atlyginti nuostoliai, kuriuos ji galimai patiria dėl atsakovės nuosavybėje likusių žemės sklypų patrauklumo (nuvertėjimo) ar panaudojimo galimybių pasikeitimo atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, įvardijančiomis, kokie nuostoliai turi būti atlyginami žemės savininkui pinigais, žemę paimant visuomenės poreikiams (paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos). Atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėjęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-892-415/2020).
Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ parengtos Vertinimo ataskaitos Nr.1 ir Nr.2 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypų Nr.1 ir Nr.2 rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pagal Vertinimo ataskaitas Nr.1 ir Nr.2 nustatytas atlyginimo už Žemės sklypų Nr.1 ir Nr.2 paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 1) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 403,09 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.1 vertė- 403,09 Eur., kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis- 0 Eur; 2) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 1496,08 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.2 vertė- 1496,08 Eur., kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.2 paėmimu visuomenės poreikiams dydis- 0 Eur.
Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 1388,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos nariai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys gauti iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.
Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą neteikė ir pareiškėjos prašyme suformuluotų reikalavimų neginčijo, todėl laikytina, kad bylos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 403,09 Eur.
Nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 1496,08 Eur.
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.