- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2YT-29905-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22727-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo P. J. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas P. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 13,45 kv. m., užstatytas plotas 17 kv. m., sklypo Nr. 222, centro koordinatės 6079860/498764, adresas Kauno m. sav.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir pareigas – nėra teisių be pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises laikytųsi įstatymų. Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo be bendrųjų duomenų nurodytų Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje, papildomai turi būti nurodyta nurodytas turtas kurį siekiama įgyti įgyjamąją senatimi, priežastys dėl kurių negalima gauti reikiamų dokumentų, aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. J. su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į teismą kreipiasi jau trečiąjį kartą; nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. teismui pateiktas pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2YT-29905-877/2017 yra identiškas pareiškimui, kurį pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. spalio 16 d. ir kurį teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27502-921/2017 atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kas atliko ir kieno lėšomis atlikti statybos darbai (asmenys, iš kurių lėšų turtas buvo sukurtas, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalis turi būti byloje dalyvausiančiais asmenimis); pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad minėto sodo namelio statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka ir gautas leidimas jį eksploatuoti. Teismas pažymėjo, kad sodo namelis nėra ir niekada nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įteisintas, t. y. sodo nameliui nebuvo suteiktas unikalus numeris, adresas, registruotas nekilnojamojo turto registre – patikrinus Nekilnojamojo turto duomenų registrą nustatyta, kad tokiu numeriu registruoto nekilnojamojo daikto turto registre nėra. CK 4.69 straipsnio 1 dalies numato, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tiek daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Nekilnojamasis daiktas gali tapti privačios nuosavybės teisės objektu tik teisės aktų nustatyta tvarka jį įregistravus nekilnojamojo turto registre; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į žemės sklypo valdytoją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir gavo sutikimą dėl nuosavybės teisės; pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės įregistravimo į minėtus pastatus ir šis atsisakė juos įregistruoti; duomenų apie ginčo statinio įteisinimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka byloje taip pat nėra.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 (šioje byloje ieškovė (kasatorė) Kauno sodininkų bendrija „Gandras“) konstatavo, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas, taip pat nurodė, kad 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, kasatorei jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, nustatytų teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27502-921/2017 bei į tai, kad šiuo atveju negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas, pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.