- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-968-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K., VĮ Registrų Centro Vilniaus filialas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras savo
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei A. K. dėl savavališkai užimtos žemės sklypo dalies ar kelio atlaisvinimo, tretieji asmenys M. K., VĮ Registrų Centro Vilniaus filialas, Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę A. K. nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlaisvinti savavališkai aptvertą 60 m² ploto žemės sklypo dalį, priklausančią nuosavybės teise ieškovei. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso sodyba, kurią ji įsigijo pagal 2006-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį iš V. S.. Įgytas žemės sklypas ribojasi su atsakovės namų valda. Į šalių namus nuo sodybų pastatymo momento buvo pramintas bendras abiem savininkams kelias, kuris ėjo per žemės sklypų ribą ir užėmė po 1,5 m pločio juostą kiekviename iš žemės sklypų. Ieškovei perkant sodybą su žemės sklypu, šis kelias egzistavo, jis buvo ir yra vienintelis, kuriuo ji gali patekti į sodybą. 2007 m. liepos mėn. atsakovė po konflikto su ieškove aptvėrė kelią, pastatydama tvorą. Tokiais veiksmais ieškovei buvo atimta teisė naudotis vieninteliu į sklypą vedančiu keliu bei atsakovė savavališkai užėmė dalį žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog ginčo kelias priklauso jai jau 50 metų, kelias įeina į jos sklypo teritoriją, ieškovės sklypo ji neužgrobė. Jos tvora ir vartai yra pastatyti tiesiai priešais jos ūkinį pastatą, tai įrodo, kad jos žemės sklypo riba eina tiesiai. Nurodė, kad tvorą pastatė kilus konfliktui.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau -VAVA) atstovė nurodė, kad institucija su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras savo atsiliepime nurodė, kad pateikto ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo M. K. nurodė, kad ginčo kaime gyvena nuo gimimo. Ginčo kelias buvo atsakovės nuosavybė. Atsakovė buvusiems gretimo žemės sklypo savininkams leido naudotis bendru keliu. Po įvykusio konflikto su ieškove atsakovė apsitvėrė savo teritoriją. Prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino, jog pareikštas ieškinys yra negatorinis ir savininkas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenų nustatė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovei (b.l.37-39). Į gretimą žemės sklypą paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės nuosavybės teisė (b.1.36). Atsakovės žemės sklype 2005-03-23 apskrities viršininko sprendimo pagrindu, taip pat ieškovės žemės sklype 2006-06-22 apskrities viršininko sprendimo pagrindu buvo nustatyti kelio servitutai – teisė naudotis pėsčiųjų takais. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti atitinkamai 2005-03-15 (b.l. 9) ir 2005-02-07 (b.1.18-20). Abiejų sklypų planus sudarė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius, sklypų ribos pažymėtos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastro žemėlapyje. Tuo metu abu sklypus skyrė tiesi linija, tai atitiko ir planus, ir faktinį naudojimą, o šalys naudojosi bendru keliu/įvažiavimu. Tuo tarpu atsakovei pastačius tvorą, jos statinys užėmė ieškovės iki ginčo pradžios naudojamo sklypo dalį (60 m²) ir atėmė ieškovei galimybę patekti į savo sklypą per iki to naudojamą bendrą įvažiavimą. Teismas nurodė, jog prijungtos administracinės bylos medžiaga turi įrodomosios galios ir ji yra pagrindas šalių civiliniam ginčui išspręsti (Šalčininkų rajono apylinkės teismo Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.2-271-604/2007). Iš administracinės bylos matyti, kad atsakovei 2007-08-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir žemės naudojimo patikrinimo aktą už tai, kad ji savavališkai aptvėrė ieškovės apie 60 m² namų valdos sklypo. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą, kaimynų sklypų riba dėl faktinio naudojimosi buvo nusistovėjusi taip, kad į ieškovės sklypą galima buvo patekti bendru įvažiavimu, 3 m pločio ir 40 m ilgio (b.1.71), einančiu per abu sklypus. VAVA atstovė taip pat patvirtino, kad patikrinus planus bei faktinę medžiagą, atlikus matavimus, buvo nustatyta, jog ieškovei ir atsakovei priklauso po l ,5 m kelio (t.y. sklypų riba eina bendro įvažiavimo viduriu), o atsakovė pastatė tvorą ir tokiu būdu užėmė visą 3 m pločio ir 40 m ilgio kelią. Šios aplinkybės buvo įrodytos 2007-08-07 komisijos, susidedančios iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos specialisto, Šalčininkų rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistų sudarytais žemės patikrinimo aktais (b.l.63-65), VAVA administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.1.66), išvažiuojamųjų teismo posėdžio protokolais administracinėje byloje Nr. A2.2-271-604/2007 (b.l.67-70). Taip pat teismas nurodė, jog atsakovės Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (b.1. 18), sudarytame 2005-02-07 VAVA atstovės L. Kopūstienės, dalyvaujant atsakovės sūnui J. K., buvo nurodyta, jog prie šio sklypo pageidaujama privažiuoti 8 m pločio keliu. Tiek šiame akte, tiek prie jo esančiame žemės sklypo plane (b.l.19-20) yra nurodytas kelio servitutas - teisės naudotis pėsčiųjų taku. Analogiškame ieškovės žemės sklypo plane (b.1.9) taip pat nurodytas minėtas kelio servitutas. Teismas pažymėjo jog, jog palyginus abiejų šalių žemės sklypų šiuose planuose nurodytus ribų ilgius su faktinių ribų ir kadastre esančių ribų schema (b.1. 67-70; Administracinės bylos Nr. A2.2-271-604/2007 lapai 4, 24), matyti, kad šalių sklypų ribų ilgiai buvo neteisingai pasikeitę. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad visiškai įrodyta, jog atsakovė savavališkai aptvėrė dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti. Mano, jog teismas vadovavosi klaidingais įrodymais, nebuvo tiriami faktai, pateikti atsiliepimuose. VAVA atstovė L.Mordas melagingais, klaidinančiais teismą samprotavimais nurodė, jog nėra jokių planavimo dokumentų, tik žemės planai, ir nėra aišku iš kokio projekto plano yra sukurtas ieškovės žemės sklypo planas. Nurodo, jog liudyta pardavėja V. S. niekada negyveno sodyboje, todėl parodymų negalėjo duoti. Pažymėjo, jog administracinėje byloje yra suklastotos niekieno nepatvirtintos schemos, jų atsiradimo aplinkybės nėra aiškios, taip pat bylos autoriai-klastotojai nėra aiškus. Nėra aiški teismo pozicija, jog ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti atitinkamai 2005-03-15 (b.l.9) ir 2005-02-07 (b.1.18-20). Abiejų sklypų planus sudarė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius, tačiau kaip matyti iš šiose žemės sklypų planuose esančių antspaudų, projekto planas buvo patvirtintas 2000-09-22 įsakymu Nr.3194-85, bet žemės sklypo plano ištraukos yra skirtingos. Teismas, darydamas išvadas dėl suformuotų sklypų, nepastebėjo, kad ieškovės žemės sklypo planas yra suklastotas, dėl ko ir nebuvo pateiktas žemėtvarkos atstovės L.Mordas projekto planas, iš kurio padarytos kaimo žemės sklypų plano kopijos. Nurodė, jog visi bendri keliai ir takai kaime yra pažymėti planuose. Teismui neišsiaiškino kur yra pėsčiųjų takas, kuriame nustatytas kelio servitutas, o registrų centro atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors teismo to buvo prašoma. Neaišku, pagal kokius planavimo dokumentus ir nurodymus buvo sukurtos kadastro schemos.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais ginčytų pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą . Todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Atsakovė kaltina byloje dalyvavusius asmenis dokumentų klastojimu, melagingu liudijimu bei neteisėtais veiksmais - tačiau jokių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad atsakovė savavališkai aptvėrė apie 60 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, priklausančią nuosavybės teise ieškovei, tuo padarydama veiką, numatytą LR ATPK 45 str. 1d., o būtent, savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Tretysis asmuo VAVA atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skunda atmesti. Pažymėjo, jog atsakovės vyrui J. K. 0,50 ha namų valdos sklypas buvo suprojektuotas, vykdant Poškonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3194-85. 2005-02-07 jo sūnus J. K. (pretendentas mirė 1994 metais) dalyvavo žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje ir pasirašė paženklinimo-parodymo aktą. Šio sklypo planas pagal nurodytas ribas kartu su VAVA 2005-03-23 sprendimu Nr.2.8-85-11005 yra įteiktas J. K. paveldėtojai, žmonai (atsakovei). Pažymėjo, jog Poškonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijos planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnį. Teismui buvo pateikti iš šio projekto ieškovės ir atsakovės žemės sklypų planai, kuriais ir buvo vadovaujamasi sprendžiant ginčą tarp ieškovės ir atsakovės dėl žemės sklypų ribų, kadangi žemės sklypų kadastrinių matavimų planų šalys teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra 0,64 ha žemės sklypo, esančio Kmelninkų k., Šalčininkų raj., savininkė (b.l.6-8), o atsakovė yra 0,50 ha žemės sklypo, esančio Kmelninkų k., Šalčininkų raj., savininkė (b.l.36-37). Be to, ieškovės ir atsakovės sklypai ribojasi, t.y. turi bendrą ribą. Tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypuose Apskrities viršininko sprendimais yra nustatyti servitutai – teisė naudotis pėsčiųjų taku, abu sklypai yra tarnaujantys servitutui daiktai (b.l.7, 36). Iš byloje esančių duomenų (žemės sklypų planų) matyti, kad šalių sklypų riba eina tiesia linija. Taip pat byloje nustatyta, o šalys to neginčijo, kad ties šalių sklypų riba eina 3 m pločio ir 40 m ilgio kelias. Tačiau atsakovė nurodė, kad visas kelias patenka į jos sklypo ribas, o ieškovė teigia, kad sklypų riba eina per kelio vidurį išilgai kelio. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad minėtas kelias yra aptvertas. Teismas nustatė, o šalys to neginčijo, kad kelią aptvėrė atsakovė, įtraukdama jį į savo sklypo ribas. Atsakovei 2007-08-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.66), nustačius, kad ji savavališkai aptvėrė ieškovės 60 kv.m. ploto namų valdos dalį, o nustatyta tai buvo žemės naudojimo patikrinimo aktu (b.l.64-65, 63). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-11-18 nutarimu administracinėje byloje konstatavo, jog atsakovė neteisėtai aptvėrė ieškovei priklausančios namų valdos 60 kv.m. dalį, nes pusė tarp sklypų esančio kelio priklauso ieškovei. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2009-01-16 nutartimi A. K. apeliacinis skundas buvo atmestas. Teismas pripažino, kad atsakovė savavališkai užėmė apie 60 kv.m. ieškovės sklypo. Minėtoje administracinėje byloje iš esmės ginčas buvo kilęs dėl to paties objekto, atsakovė dalyvavo minėtoje administracinėje byloje. Todėl administracinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 str. 2 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi administracinėje byloje nustatytais faktais, kaip prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neteisėtai užtvėrė ieškovei priklausančios namų valdos žemės sklypo 60 kv.m. dalį, tuo pažeisdama ieškovės nuosavybės teises (LR CK 4.98 str.). Byloje surinktų įrodymų visiškai pakako teismui padaryti tokias išvadas.
Pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra tam tikros aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus ar atsikirtimus, arba kad tokių aplinkybių nėra. Tokie duomenys gali būti nustatinėjami šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir bei kitomis LR CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal LR CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Atsakovė nurodo, kad teismas vadovavosi tik liudytojos V. S. parodymais, kuri niekada šioje sodyboje negyveno. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino visų apklaustų byloje liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, sulygino juos tarpusavyje ir su esančiais rašytiniais įrodymais, ir iš įrodymų visumos padarė išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Ar gyveno V. S. ieškovei parduotoje sodyboje, reikšmės ginčui neturi, svarbu ar ji žinojo ir nurodė ginčui reikšmingų aplinkybių ir ar ji yra pirminis tokių žinių šaltinis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nustatydamas šias aplinkybes bei vertindamas įrodymus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas siūlė ieškovei atlikti ir pateikti jos sklypo geodezinius matavimus. Atsakovė irgi turėjo teisę tokius pateikti, nes civiliniame procese galioja rungimosi principas (LR CPK 12 str.) ir kiekviena šalis privalo įrodyti nurodomas aplinkybes, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus. Šalys teise pateikti geodezinius matavimus nepasinaudojo, administracinės bylos duomenys patvirtino ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo faktą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismas nebuvo pasiūlęs šalims atlikti geodezinius matavimus. Atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę atlikti sklypo kadastrinius matavimus yra nepagrįstas, nes šalys pačios teikia įrodymus į bylą ir pačios pasirenka kokius įrodymus teikti, o teismas įvertina šalių pateiktus įrodymus ir jų analizės pasekoje padaro vienokias ar kitokias išvadas. Teismas tik išaiškina teisę dėl įrodinėjimo pareigos, tačiau negali rinkti įrodymų tokios kategorijos bylose savo iniciatyva (LR CPK 178 str.).
Nors apeliantė nurodo, kad ieškovės sklypo planas yra suklastotas, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, ji šiuo argumentu neatsikirtinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl negali juo grįsti apeliacinio skundo (LR CPK 306 str. 2 d.). Apeliantė, nurodydama, kad teismas vadovavosi klaidingais įrodymais, nenurodė, kurie įrodymai yra klaidingi ir kuo tai pasireiškė. Atsakovės prašymas į bylą dalyvaujančiu asmeniu įtraukti J. K. yra nepagrįstas, kadangi pagal bylos duomenis jis nėra bendraturtis nei su ieškove, nei su atsakove, duomenų, kad jis turėtų žemės sklypą, besiribojantį su ieškovės ar atsakovės sklypu, nėra. Todėl jis neturi jokio teisinio intereso byloje (LR CPK 37 str. 1 d.). Tai, kad jis yra atsakovės sūnus, nereiškia, kad jis turi teisinį interesą byloje.
Šalys, tretieji asmenys turi teisę, bet neprivalo dalyvauti teismo posėdyje. Tai yra šalių, trečiųjų asmenų teisė. Šie asmenys įgyja pareigą dalyvauti teismo posėdyje, jeigu teismas tai pripažįsta būtinu. Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo pripažinęs VĮ Registrų centro dalyvavimo būtinu.VĮ Registrų centras atlieka tik viešo nekilnojamojo turto registro registratoriaus ir tvarkytojo funkcijas, teisinio intereso šioje byloje neturi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti jo dalyvavimą būtinu.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, ištyrė visus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.