- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- T-431-925/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V., patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Komisija pateikė teismui tvirtinti 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-131 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatlikus 1 metų 3 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Komisijos nutarimas motyvuotas nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausmine nuobauda; skatintas; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; dirba; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (51 balas pagal „OASys“ metodiką); elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).
Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojant per tą laiką kaltinamąjį: tęsti darbą; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti lošimo namuose; atlyginti nukentėjusiesiems ( pagal 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį) padarytą žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikintas nuteistajam A. V., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, pasiunčiant atlikti 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 25 paromis arešto; BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metams, 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę 2 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Anksčiau teistas.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metus laisvės apribojimo ir 500 lt. turto konfiskavimą;
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnį, paskiriant 10 MGL baudą;
2013 m. liepos 8 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnį, paskiriant 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2016 m. gegužės 26 d., bausmės pabaiga 2018 m. rugsėjo 25 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 3 mėnesiai ir 17 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d. )
Komisijos nutarimą taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Analizuojant pateiktos bylos duomenis ir byloje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, už stropų darbą ir gerą elgesį buvo paskatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, požiūris į darbą teigiamas. Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 51 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu pasižymi impulsyvumu, problemų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio pasekmių nenumatymu).
Teismas taip pat įvertina tai, kad A. V. anksčiau ne vieną kartą teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.
Atsižvelgus į išdėstytą, vertintina, jog pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, o minėtos aplinkybės rodo, jog elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. V. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu nuteistajam A. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. priimtą nutarimą Nr. 91-131 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-131 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.