Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3100-1109/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e1-3100-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14985-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3100-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14985-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.12.1.2; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2021 m. gegužės 11 d., apie 16.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš G. J., t. y. tyčia tris kartus sudavė kumščiu jai į galvą, vieną kartą į kairį šoną ir vieną kartą į kairį žastą, taip pat tampė ją už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytų poodinių kraujosruvų kairio žasto bei juosmens srityse nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Šiais veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie16.00 val. pasikvietė kaimynę G. J. pas save į svečius, kartu vartojo alkoholį – gėrė degtinę bei kažkiek alaus. Po kurio laiko kaimynė išėjo, o jis liko pas save bute. Patikrinęs sekcijoje esančius pinigus, pamatė, kad nėra 17 eurų, buvusių ant lentynos. Apieškojęs butą ir neradęs minėtų pinigų, pagalvojo, kad juos galėjo paimti G. J., todėl nuėjo pas ją išsiaiškinti. Nuėjęs sakė G. J., kad ši atiduotų jam pinigus, tačiau ji tylėjo, todėl jis iš karto su dešine ranka trenkė jai per veidą. Trenkė vieną kartą, tačiau galėjo būti, kad jis būdamas neblaivus galėjo jai suduoti iš viso tris kartus. Kaimynė tylėjo, jam nieko nesakė. Jis, bandydamas jai paimti už plaukų, galėjo suduoti jai į šoną ar petį. Norėjo ją paimti už plaukų, nes buvo supykęs, susinervinęs. Kaip jis ją tempė už plaukų, neatsimena. Po to G. J. jis paleido ir išėjo į savo butą. Būdamas kaimynės buto laiptinėje, jis iškvietė policiją dėl pinigų vagystės. Atvažiavusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją ir nuėjo į butą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Č. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną buvo pas kaimyną V. Č., vartojo alkoholį. Po kurio laiko V. Č. davė jai pinigų, kad ji nueitų į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Nuėjęs į koridorių pasiimti piniginę, grįžo į kambarį ir pradėjo ją kaltinti, kad ji paėmė pinigus. Pradėjus kaimynui šaukti, ji nuėjo į savo butą. Po maždaug 1 valandos V. Č. atėjo pas ją į butą ir pradėjo šaukti ant jos, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis kairiu kumščiu 3 kartus trenkė į galvą ir iš karto kumščiu sudavė į kairį šoną. Sudavęs smūgį į kairį šoną, jis su ta pačia ranka trenkė į kairės rankos petį. Po to, griebė ją už plaukų ir, laikydamas už jų, nutempė ją iš koridoriaus į kambarį, kur ją paleido. Tada ji paėmė savo telefoną ir pasakė kaimynui, kad skambins policijai, po ko šis atsitraukė, išsigando ir išėjo iš buto. Dėl įvykio ji patyrė sužalojimus – ant kairės peties ir ant kairio šono atsirado mėlynė, jautė skausmą kairiame šone, dėl ko kitą dieną buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Įvykio metu kaimynas buvo stipriai išgėręs, sunkiai kalbėjo, svirduliavo į šonus (b. l. 31–32).

Iš 2021 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. J. paaiškino, jog 2021 m. gegužės 11 d. apie 14.30 val. nuėjo pas savo kaimyną V. Č., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, V. Č. pradėjo ieškojo pinigų, kad ji nueitų nupirkti dar degtinės. Neradęs pinigų, jis apkaltino ją, kad ji paėmė pinigus iš koridoriuje buvusios piniginės. G. J. pasakė, kad pinigų neėmė. V. Č. ją palydėjo iki durų. Grįžusi į namus, nukentėjusioji tvarkėsi kambarius, apie 16.05 val. išgirdo beldimą į buto duris. Atidariusi buto duris ji pamatė V. Č., kuris, įėjęs į butą, ne mažiau kaips tris kartus kairės rankos kumščiu sudavė jai į galvą ir tuo pačiu kumščiu vieną kartą sudavė į kairį šoną. Po to griebė jai už plaukų ir nutempė į kambarį, sakydamas, kad ji grąžintų pinigus. Nukentėjusioji griebė telefoną ir pasakė, kad kviečia policiją. Tada V. Č. atsitraukė ir, pastovėjęs kelias minutes, išėjo iš buto. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą. Iš protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11).

Iš 2021 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji G. J. civilinio ieškinio nereikš (b. l. 37).

Iš 2021 m. gegužės 14 d. specialisto išvados Nr. G 863/2021(02) matyti, kad G. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gegužės 11 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 40–41).

Iš 2021 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. gegužės 11 d. 16.06 val. skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir G. J. pokalbis. Nukentėjusioji pranešė, kad reikalinga pakalba, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sukonfliktavo su kaimynu, kuris teigia, jog ji pavogė piniginę. Paaiškino, kad kartu vartojo alkoholį, kaimynas ją mušė kumščiais. Įrašo trukmė 1.29 min (b. l. 45–46).

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, buvo apžiūrėta ,,Body“ kamerų įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji G. J. pareigūnams paaiškino, kad ją sumušė kaimynas. Jie abu su kaimynu vartojo alkoholį, ji išgėrė apie 5 stikliukus. Kaimynas sakė, kad iš jo dingo 11 eurų ir kai ji atidarė duris, kaimynas sudavė jai tris kartus į galvą, į šoną ir paskui atitempė už plaukų į lovą. Užfiksuota, kaip V. Č. policijos pareigūnui paaiškino: „daviau biškį jai“. Į pareigūno klausimą „davėt, ane?“, V. Č. atsako: „tai savaime aišku“. Į pareigūno klausimą, ar kaimynei sudavė ranka, V. Č. atsako: „tai su kuo daugiau“ (b. l. 50–52).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2021 m. gegužės 11 d., apie 16.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš G. J., t. y. tyčia tris kartus sudavė kumščiu jai į galvą, vieną kartą į kairį šoną ir vieną kartą į kairį žastą, taip pat tampė ją už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytų poodinių kraujosruvų kairio žasto bei juosmens srityse nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis pripažino, kad sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajai, tampė ją už plaukų. Paaiškino, jog 2021 m. gegužės 11 d. apie16.00 val. jis pasikvietė kaimynę G. J. pas save į svečius, kartu vartojo alkoholį. Išėjus kaimynei, pasigedo ant lentynos buvusių pinigų. Pagalvojęs, kad juos galėjo paimti G. J., nuėjo pas ją išsiaiškinti ir sudavė jai ranka per veidą. Galėjo būti, kad jis, būdamas neblaivus, galėjo jai suduoti iš viso tris kartus. Taip pat, bandydamas jai paimti už plaukų, galėjo suduoti jai į šoną ar petį. Kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog ji įvykio dieną kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, po to tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, todėl ji grįžo į savo butą, kur po kurio laiko atėjęs kaltinamasis pradėjo šaukti ir kairės rankos kumščiu 3 kartus trenkė jai į galvą, kumščiu sudavė į kairį šoną. Sudavęs smūgį į kairį šoną, jis su ta pačia ranka trenkė jai į kairės rankos petį, po to, griebė už plaukų ir laikydamasis už jų, ją nutempė iš koridoriaus į kambarį, kur ją paleido. Kaip matyti iš nešiojamo vaizdo įrašo įrenginio apžiūros, analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, kuriems, vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes, kaltinamasis patvirtino, jog sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajai. Be to, nukentėjusioji skambindama bendruoju pagalbos numeriu taip pat nurodė, jog ją sumušė kaimynas. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog, kilus konfliktui dėl pinigų, kaltinamasis sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai į galvą, šoną, kairį žastą, tampė už plaukų. Nukentėjusiosios parodymais bei specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė sužalojimus – ant kairės peties ir ant kairio šono atsirado mėlynė, jautė skausmą kairiame šone. Specialisto išvada taip pat patvirtina fizinio smurto vartojimo faktą bei mechanizmą – smūgius kumščiais, pasekmes – sužalojimus kairio žasto, juosmens srityje.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgių sudavimu, tampymu už plaukų.

Kaltinamasis V. Č. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajai, tampė už plaukų. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo V. Č. veikoje nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji tyčinio fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdant asmens sveikatą požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, V. Č. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, jog įtarimai kaltinamajam buvo pareikšti veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, duomenų, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji būtų šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat nėra, be to, rezoliucinėje prokuroro pareiškimo dalyje prašoma asmenį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl neteisingai nurodyta veikos kvalifikacija prokuroro pareiškime laikytina rašymo apsirikimo klaida.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Č. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka (b. l. 86).

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkų nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau V. Č. yra neteistas, administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 67–68), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 72), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 70).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. J..

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktiniai diskai su PBC garso įrašu ir policijos pareigūnų ,,Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašais, esantys byloje (b. l. 44, 49), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. Č. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. J..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinius diskus su PBS garso įrašu ir policijos pareigūnų ,,Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašais, esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

V. Č. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė