Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31938-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja D. K. 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31938-2024 nustatė, kad V. Č. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2024 m. lapkričio 16 d. nuo 18.29 val. iki 18.46 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,64 promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

V. Č. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba leisti važinėti nustatytu maršrutu: namai – darbas ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

V. Č. skundas netenkinamas.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Visų pirma pasakytina, kad įstatymas neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir leisti asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) tam tikram konkrečiam tikslui (pavyzdžiui, važinėti maršrutu iš namų į darbą ir atgal). Atsižvelgiant į tai, V. Č. prašymas leisti važinėti nustatytu maršrutu: namai – darbas ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) atmetamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti V. Č. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad V. Č., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo atsakingai, nepažeidė eismo saugumo, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei V. Č. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, akivaizdu, kad V. Č. padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas neatsitiktinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,64 (įvertinus paklaidą – 0,623) promilės neblaivumas, kuris gerokai viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. V. Č. vairavo automobilį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), savaitgalį vakaro metu, rudenį, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti intensyvus. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę tą pačią dieną, kai vartojo alkoholį (alų), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o atsitiktinai, juolab nuo alkoholio vartojimo iki automobilio vairavimo praėjo tik apie 4 valandas. Ši aplinkybė administracinį nusižengimą daro tik labiau pavojingu. Nors 2024 m. lapkričio 16 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad V. Č. gali eiti tiesia linija koja po kojos ir gali stovėdamas (atsimerkęs ir užsimerkęs) pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau taip pat pažymėta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina ir tai, kad prieš pradėdamas važiuoti, jis pasitikrino blaivumą namuose turimu alkotesteriu, kuris parodė leistiną neblaivumo normą, todėl sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti. Teismas pažymi, kad neprofesionalūs, namų sąlygomis skirti naudoti alkotesteriai dažnu atveju būna netinkamai sukalibruoti, neturi sertifikato, todėl yra netikslūs. Su tuo sutiko ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Be to, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad V. Č. turimas alkotesteris parodė 0,34 promilės neblaivumą, kuris yra netoli draudžiamos ribos, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė. Taigi pareiškėjas pats prisiėmė riziką vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai V. Č. nustatė 0,64 (įvertinus paklaidą – 0,623) promilės neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galioja iki 2025 m. kovo 31 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Teismo posėdžio metu V. Č. paaiškino, kad tą vakarą jam paskambino motina, paprašė pagalbos parvežti ją iš sodo, nes grįžti viešuoju transportu jai yra per sunku, o pareiškėjas, neseniai vartojęs alkoholį, sutiko važiuoti. Taigi V. Č., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį ir vakare, ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys yra pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė V. Č., pavyzdžiui, iškviesti taksi savo motinai, kad ji saugiai grįžtų namo, nes žinojo, kad tą dieną vartojo alkoholį. Administracinio nusižengimo padarymo priežastis – pagalba motinai grįžti namo – nėra esminė, nustatant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą. Alkoholio, net ir silpno (alaus), vartojimas pietų metu nėra pakankamai pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Byloje nustatyta V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, kad, skundžiamame nutarime individualizuojant V. Č. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos yra sumokėtos, o šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, tačiau, įvertinus ankstesnius pareiškėjo baustumus administracine tvarka (2020 ir 2022 m.), negalima daryti neabejotinos išvados, kad V. Č. itin preciziškai laikosi visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas rūpinasi savo (duomenys neskelbtini) amžiaus motina, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai, kaip atsakingas darbuotojas, kuris nelinkęs daryti pažeidimus. Nors yra nemažai V. Č. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas arba jos termino sutrumpinimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas, prašydamas neskirti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad V. Č. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį ir tą pačią dieną (vakare) vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje V. Č. charakteristikoje nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbo funkcijų atlikimui, kad jo pareigos reikalauja nuolatinio judėjimo tarp skirtingų padalinių, siekiant užtikrinti sklandų (duomenys neskelbtini) veikimą, greitą reagavimą į problemas ir efektyvų projektų įgyvendinimą, tačiau atlikti išvardytas darbo funkcijas (arba bent dalį iš jų) galima ir kitokiu būdu (pavyzdžiui, derinti projektus nuotoliniu būdu vaizdo konferencijomis arba laikinai įmonėje įdarbinti vairuotoją, kuris vežiotų pareiškėją darbo reikalais, arba naudotis taksi, viešojo transporto paslaugomis ir pan.). Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu didžiąją dalį darbo funkcijų atlieka nuotoliniu būdu, fiziškai būti darbo vietoje reikia retai. Taigi pareiškėjas gali vykdyti bent dalį funkcijų ir laikinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tas pats pasakytina ir apie V. Č. studijas, kurios, be kita ko, taip pat vyksta nuotoliniu būdu. Pareiškėjas, nesugebėdamas suderinti studijų su darbu, gali, pavyzdžiui, atidėti studijas, pakeisti studijų laiką arba prisijungti prie kitos grupės ir lankyti paskaitas kitu laiku, taip pat gali susitarti su darbdaviu ir pakoreguoti savo darbo laiką, kad spėtų grįžti namo iki studijų pradžios, ir pan. Taigi pareiškėjas turi įvertinti, kad jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė ir planuoti savo laiką taip, kad nenukentėtų jo interesai ir įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad viešojo transporto tvarkaraštis neatitinka jo dienotvarkės, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą. Be to, pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjo skunde nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo vyresnio amžiaus motina, kuri neseniai įveikė sunkų onkologinį gydymą ir nuolat lankosi pas gydytojus. Nurodoma, kad jis yra vienintelis artimasis, galintis padėti motinai. Vis dėl to, V. Č. šeimos interesų apsauga taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis vienas rūpinasi vyresnio amžiaus motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kita vertus, tai nepadarė įtakos V. Č. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir motinos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pareiškėjo motinai gyvenant Vilniaus mieste – (duomenys neskelbtini), yra kitų alternatyvų nuvykti jai pas gydytojus (taksi, viešasis transportas, paprašyti kaimynų pagalbos), o, esant skubiam sveikatos pablogėjimui, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu motinos būklė yra pagerėjusi, rečiau lankosi pas gydytojus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, V. Č. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties V. Č. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė V. Č. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą arba jos apskritai neskirti nėra teisinio pagrindo. Vien V. Č. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo mažinti jam minėtos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos neskirti. Dėl minėtų argumentų taip pat nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti V. Č. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar mažinti tokio draudimo taikymo terminą.

Keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą V. Č. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31938-2024 palikti nepakeistą ir V. Č. (V. Č.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.