Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui E. V., jos atstovui advokatui Gintautui Danišauskui,,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2016-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 30 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2022-05-23 apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose, E. R. kabinete, E. V. gulint ant žemės, neleisdamas jai atsistoti, savo koja stipriai prispaudė E. V. blauzdą, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. liepos 7 d. 2022 m. gegužės 23 d. po kojos operacijos atvyko į darbą, atsinešė kompiuterį, dirbo, po pietų į jo kabinetą atėjo nukentėjusioji ir inicijavo, kad reikia jai jo kompiuterio skenuoti dokumentams, ir, nelaukdama kol uždarys savo dokumentus, griebė tą kompiuterį, kuriame buvo jo privatūs duomenys, „flešiukas“, išrovė kompiuterio laidą ir puolė link durų bėgti. Kadangi dirbo su kompiuteriu, natūraliai bandė dar jį paimti, o ji, bėgdama užkliuvo už kėdės ir galimai visu ūgiu krito ant pilvo, daugiau dešinio šono, su kompiuteriu ant grindų, kol jis apibėgo stalą ir pribėgo prie jos, ji pradėjo keltis, keturiomis ropoti, o jis, priėjęs iš dešinės pusės, neliesdamas jos asmens, paėmė kompiuterį už krašto, tuomet ji pradėjo šaukti, nagais rėžė jam per abi rankas, atžagaria ranka smūgiavo į operuotą koją, nieko nelaukdama griebė už lytinio organo, šaukė „paleisk koją“, neva jis buvo užlipęs ant kojos. Tačiau jis tyčia jai ant kojos savo koja nebuvo užlipęs, o jos koja galimai buvo įstrigusi tarp baldų ir sienos. Atėjo R., Š., dar viena moteriškė. Kokiu tikslu nukentėjusioji šaukė pagalbos, nežino. Š. jam griebė už gerklės. Po 2-3 sekundžių ji kažkaip ištraukė koją ir išropojo iš kabineto. Jei būtų užlipęs ant kojos, būtų ant tos kojos sužalojimas. Iš kur ji tą mėlynę ant rankos užsistatė, nežino, jis stipriai sugriebęs už kairio žąsto nebuvo, jos nelietė. Matė nuotrauką jos kojos byloje, nežino kieno tas batų pėdsakas ant kojos. Viso įvykio metu darė garso įrašą, kurį pateikė į bylą.

Nepaisant kaltinamojo neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad tą dieną ji atėjo į E. R. kabinetą, nes jai reikėjo pasinaudoti skaneriu. Prieš tai kaltinamasis buvo išėjęs atostogų ir išsinešė kompiuterį su skaneriu. Atėjusi priėjo prie jo iš dešinės pusės, paprašė leisti atsisėsti prie kompiuterio. Jis jos neleido prie kompiuterio. Tada ji pasiėmė kompiuterį ir ėjo į savo kabinetą. Spėjo nueiti iki durų, dešine ranka jas atidarė ir tuomet kaltinamasis iš nugaros sugriebė ją už žąsto, patraukė atgal, tuo sukeldamas skausmą ir padarydamas mėlynę, ir ji, praradusi pusiausvyrą, griuvo ant pilvo, pajuto skausmą dešinėje rankoje. Abejomis rankomis laikė kompiuterį, kad kaltinamasis neatimtų. Kompiuteris nebuvo po pažastimi. Norėjo greičiau išeiti į koridorių, nes ten yra kameros. Nugriuvo spėjusi atidaryti duris, gulėjo ištiesusi rankas ir laikė kompiuterį, šaukėsi pagalbos, o kaltinamasis laikė su koja primynęs jos blauzdą. Atbėgo kolegos, ji gulėjo su ištiestomis rankomis ir laikė kompiuterį. Atbėgo R. Y., S. S., Š. A.. Ji rėkė, kad paleistų koją. R. sakė, „E. paleisk koją“. Jis laikė prispaudęs jos koją, ji jautė skausmą ir tada su ranka sugriebė jam už lytinių organų. Tik taip galėjo atsikelti ir ištrūkti iš E..

Liudytoja S. S. parodė, kad 2022-05-23 dirbo socialinio darbuotojo padėjėja ir sėdėdama darbo vietoje išgirdo triukšmą. Iš pradžių nekreipė dėmesio, galvojo, kad vaikai rėkia. Paskui vėl triukšmas buvo, išbėgo prie kabineto ir pamatė lyg parklupusią, tiksliai neatsimena, E., stovėjo R. ir Š., kuris laikė E. prispaustą prie sienos. Tai pamačiusi išsigando, nubėgo pas kolegę, paskui atbėgo E. ir sakė, kad ją užpuolė dėl kompiuterio. Po to ji nubėgo pas pirmininką, sakė, kad skauda ranką.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 166-168), iš kurių matyti, kad ji, 2022-05-23 apie 13.40 val. būdama darbe, savo kabinete, kurio durys buvo atviros, išgirdo triukšmą sklindantį iš koridoriaus, suprato, kad šaukia žmogus, galbūt girdėjo žodį „gelbėkit“. Kažkoks keistas buvo tas triukšmas, todėl išėjo į koridorių ir nuskubėjo pasižiūrėti kas vyksta. Ji nuėjo iki finansų ir dokumentų valdymo specialisto E. R. kabineto ir pamatė bendrijos vyr. finansininkę E. V. besikeliančią nuo žemės, suklupusią. Ar tuo metu E. V. ką nors turėjo rankose neužfiksavo bei detaliau neprisimena, kaip ji buvo suklupusi. Dar prisimena, kad tuo metu, kai E. V. kėlėsi nuo žemės, šalimai, maždaug 2 žingsniai nuo E. V., prie sienos jų savanoris Š. A. viena ranka ties kaklu laikė prirėmęs E. R.. Ji pamačiusi tokį netikėtą vaizdą sutriko ir išbėgo, nubėgo į kitą kabinetą pas kolegę, bet po to vėl sugrįžo, tuo metu E. V. jau buvo išbėgusi iš E. R. kabineto į koridorių, ji rankose laikė nešiojamą kompiuterį bei kažkokius dokumentus, kuriuos pasidėjo į savo kabinetą. Ji iš pradžių nieko nesuprato, kas čia įvyko. Po to, E. V. tik trumpai pasakė, kad nuėjo pas E. R. pasiimti kompiuterio, o E. R. šį kompiuterį bandė iš jos atimti.

Liudytoja S. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad E. V., kai ją pamatė, buvo atsiklaupusi ant kelių ir kėlėsi. Ar ką laikė rankose, nematė. R. kabinete buvo skaneris, kabinetas nedidelis, siauras, šonuose yra lentynos, taip pat yra stalas kabinete, daug kitų daiktų.

Liudytoja R. Y. parodė, kad 2022-05-23 būdama (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose išgirdo šauksmą „gelbėkit“. Kai antrą kartą išgirdo, pasižiūrėjo ir pamatė, kad E. V. iškišusi galvą guli ant grindų, jos veidas buvo išgąstingas, likusi kūno dalis buvo kabinete. Puolė žiūrėti kas atsitiko. Ją pralenkė Š. A.. Pamatė, kad E. guli ant grindų, ant dešinio šono ir E. jai buvo su koja prispaudęs blauzdą, rankose ji laikė kompiuterį. Ji šaukė „paleisk“. Tuo metu Š. A. laikė E. prispaudęs prie sienos, o R. kojos pėda buvo ant E. blauzdos, tą ji aiškiai matė, nes buvo pritūpusi. Pamačiusi, kad E. negali išsilaisvinti, paėmė iš jos kompiuterį, pasakė E., kad paleistų. Š. taip pat sakė paleisti. E. išsilaisvino, pasiėmė kompiuterį ir nubėgo.

Liudytojas Š. A. parodė, kad jis savanoriauja (duomenys neskelbtini) bendrijoje. Būdamas bendrijos patalpose išgirdo šauksmą „gelbėkit“. Iškišo galvą ir žiūri, kad E. galva tai išlenda, tai įlenda. Prišoko arčiau ir pamatė, kad E. stovi jai ant blauzdos ir bando išpešti kompiuterį. Vienas klykė „atiduok kompiuterį“, kitas rėkė „ne tavo reikalas“. Jis staigiau pagriebė E. ir pastatė prie sienos. Per tą laiką E. išsilaisvino ir pabėgo, o jis liko su E. kabinete jo saugoti kol atvyks policija.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra 2 aukštų pastas. Virš įėjimo yra matomas užrašas "(duomenys neskelbtini)". Įėjus į pastatą pro minėtą įėjimą patenkame į koridorių, kuris sukasi į dešinę pusę. Koridoriaus abiejose pusėse matomos durys vedančios į kitas patalpas. Einant koridoriumi tiesiai ir pasukus į dešinę pusę, koridoriuje matomos atidarytos rudos spalvos durys vedančios į kitą koridorių. Praėjus pro jas, patenkame į koridoriaus patalpą, kurios kairėje matomos 2 durys, tiesiai praviros durys vedančios koridoriumi tolyn, dešinėje yra sofa. Einame prie antrų durų kairėje, durys prieš praviras duris vedančias tolyn koridoriumi. Ant durų matomas užrašas "Finansų skyrius E. V.". Einant pro jas, patenkama į patalpą. Kairėje pusėje stovi stalas, ant kurio matomas kompiuterio monitorius, klaviatūra, įvairūs dokumentais, prie stalo stovi kėdė. Toliau kambaryje, kairėje pusėje matomos lentynos su įvairias dokumentais, rašomasis stalas su kompiuteriu ir įvairias dokumentais, tiesiai matomas langas, ant palangės matomi įvairūs dokumentai. Dešinėje matoma baltos spalvos lenta, ant kurios matomi dokumentai, stalas su kompiuteriu ir įvairiais dokumentais ant stalo. Einant iš kambario ir einant tolyn koridoriumi pro atviras duris, kairėje matomos rudos spalvos durys, ant kurių matomi dvipusės lipnios juostos likučiai, tiesiai matomos durys vedančios į valgyklos patalpą, jų dešinėje matomos durys, vedančios į lauką. Koridoriaus dešinėje matomi laiptai vedantys į kitus aukštus. Įėjus į kambarį su lipnios juostos likučiais patenkama į kabinetą, kairėje pusėje, ant žemės matome baltos spalvos lentą, prieš ją stovi stalas su įvairiais dokumentais ant jo. Po stalu matyti spausdintuvas. Toliau kairėje matyti žalsvos spalvos stalas, ant jo stovi spausdintuvas. Ant stalo matomi įvairūs dokumentai, laidai. Prieš stalą ir už jo matyti stovinčios kėdės. Toliau už stalo, tiesiai, matomas langas. Toliau kambario dešinėje yra spintelė, ant jos stovi spausdintuvas. Toliau dešinėje matomos spintos su įvairiais dokumentais ir daiktais jose, toliau dešinėje matomas šaldytuvas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daugiau objektų ar daiktų tinkančių tyrimui įvykio vietoje nepastebėta ir nepaimta (1 t., b. l. 124-136).

Iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos Kauno skyriaus pirmininko M. V., matyti, kad apžiūros protokole užfiksuota: matomos (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpos, matomas koridorius, iš koridoriaus atidarytos dvejos durys į kabinetus. Koridoriuje stovi odinė sofa ant kurios sėdi žmogus, matoma, kad viename iš kabinetų prie stalo sėdi du asmenys – vyras ir moteris bei matoma, kaip iš šio kabineto išeina vyras vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, šis vyras atpažįstamas, kaip proceso dalyvis – liudytojas Š. A.. Staiga matoma, kaip Š. A. nubėga į koridoriaus gale esantį kabinetą, už jo iš paskos nubėga moteris vilkinti melsvos spalvos palaidinę, kuri atpažįstama, kaip proceso dalyvis – liudytoja R. Y. ir iš kabineto į koridorių išbėga moteris šviesiais plaukais, nubėga iki paminėto kabineto ir vėl sugrįžta iki savo kabineto. Kas vyksta kabinete į kurį nubėgo paminėti asmenys nesimato. Vyras sėdėjęs ant sofos pakyla ir išeina į priešingą koridoriaus pusę ir patenka į vaizdo kamerą nefiksuojančią zoną. Akimirka iš paminėto kabineto palei grindis pasimato moters galva bei dešinė ranka, galima suprasti, kad moteris buvo parkritusi ir keturpėsčia išropojo bei pakilo nuo žemės, moteris vėl sugrįžo į tą patį kabinetą ir staiga išbėgo iš kabineto rankose kažką nešdamasi, matosi biuro dokumentai bei galimai nešiojamas kompiuteris. Ši moteris atpažįstama kaip nukentėjusioji E. V.. Matoma, kad E. V. atrakina šalimai esančio kabineto duris, šalia jos yra moteris šviesiais plaukais ir moteris rusvais plaukais. Moteris rusvais plaukais paima šiuos dokumentus ir kompiuterį ir nuneša į kabinetą, po to išeina ir nueina į kitą kabinetą. Rodant įrašo laiką 17.25 matome atvykusius greitosios med. pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai nueina į kabinetą, kuriame vyko konfliktas, greitosios medikai į kitą kabinetą (1 t., b. l. 144-145).

Apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas, pateiktas nukentėjusiosios E. V., garso įraše girdimas vyro balsas, kuris klausia "...kaip čia yra, kad vakar rėkėt, jog koją skauda, o šiandien su ranka sugipsuota..." (1 t., b. l. 148-149).

Fotonuotrauka, kurioje matyti ant kojos bato antspaudas (1 t., b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas kompaktinis diskas, esantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-18602-2022, kurį, kaip parodė kaltinamasis E. R., jis 2022-05-23 įrašęs, šiame garso įraše girdėti kaltinamojo ir E. V. pokalbis dėl projekto pateikimo ir finansinių ataskaitų, po to E. V. kelis kartus prašo leisti jai prisėsti prie kompiuterio, E. R. sako, kad sukurs paskyrą prisijungimui, pasigirsta triukšmas (galimai griebiamas kompiuteris ir E. V. bėga iš kabineto), po to pasigirsta balsas, panašus į E. V. „paleisk, gelbėkit, nulipk nuo kojos“ (3 t., b. l. 14).

Specialisto išvada Nr. G 959/2022(02) kurioje nurodyta, kad E. V. konstatuota dešinio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimas, poodinė kraujosruva kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2022-05-23. Dešinio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Liekamieji reiškiniai po dešinio stipinkaulio lūžimo nustatomi tik po gydymo baigties (1 t., b. l. 114-115).

Specialisto išvada Nr. pG 2409/2022(02) kuria nurodyta, kad E. V. poodinė kraujosruva kairio žasto srityje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-05-23 ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 120-121).

Teismo medicinos ekspertė S. M. parodė, kad kraujosruva nukentėjusiajai kairio žasto srityje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu (tiek kompiuteriu, tiek kitu daiktu, turinčiu panašias savybes), taip pat galėjo būti padarytas sugriebus, suspaudus ranka už žasto. Kraujosruva buvo didelė 4*5 cm, melsvai žalsvos spalvos. Esant tokiai spalvai, kraujosruva galėjo būti padaryta prieš 2-5 dienas, tai priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių, imuninės sistemos. Naudojant šalčio tepalus ir pasidaro mėlynė greičiau. Apžiūros metu ant rankos jokio nubrozdinimo nebuvo. Prispaudus su koja blauzdą ir panaudojus nedidelę jėgą, galėjo atsirasti ir neatsirasti sužalojimas ant blauzdos. Kraujosruvų atsiradimas blauzdoje priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Blauzda, lyginant su kitom kūno dalimis, yra atsparesnė. Spaudžiant su batu gali atsirasti sužalojimas ir gali neatsirasti. Kadangi nėra aprašyta blauzda, vadinasi, nieko nerado. Prispaudus su koja blauzdą, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad tyčia prispaudęs E. V. kojos nelaikė, ant jos užlipęs nebuvo, jos koja galimai buvo įstrigusi tarp kabinete buvusių baldų.

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Visi duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, kuri leidžia teismui konstatuoti, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad E. R. 2022-05-23 apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose, E. R. kabinete, E. V. gulint ant žemės, neleisdamas jai atsistoti, savo koja stipriai prispaudė E. V. blauzdą, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas remiasi ištirta ir aukščiau aptarta bylos medžiaga – nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusios parodymus dėl tyčinio užlipimo ant kojos patvirtina liudytojos R. Y. parodymai, kuri atbėgusi į įvykio vietą, pritūpusi paimti kompiuterį, aiškiai matė, kad kaltinamasis savo kojos pėda buvo prispaudęs E. V. blauzdą, o nukentėjusioji šaukė, kad paleistų. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys ir logiška įvykių seka bei nukentėjusios aiškiai išsakomas reikalavimas paleisti koją, kuris taip pat girdimas ir paties kaltinamojo pateiktame garso įraše ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-18602-2022. Pripažintina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje

E. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2022-05-23 apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose dėl mažareikšmės dingsties, žodinio konflikto metu dėl (duomenys neskelbtini) bendrijai priklausančio nešiojamo kompiuterio „HP“, E. V. nuo stalo paėmus nešiojamą kompiuterį „HP“ ir skubiai besišalinančiai iš E. R. kabineto, jis, ketindamas E. V. sustabdyti, stipriai sugriebė už kairės rankos žasto, padarydamas jai kraujosruvą kairio žasto srityje, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, šiai po šio žasto suėmimo toliau bandant pasišalinti iš kabineto rankose laikant kompiuterį, pastaroji nukrito ant grindų dėl ko patyrė dešinio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimą kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo nesunkiai sutrikdė E. V. sveikatą dėl neatsargumo, t. y. veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis E. R. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusios sužalojimą lėmė pačios nukentėjusios elgesys, kuomet ji, pagriebusi nuo jo stalo jo naudojamą kompiuterį, puolė bėgti pro duris ir, galimai užkliuvusi už kėdės, nugriuvo ant žemės ir patyrė nustatytus sužalojimus.

Kaltinamojo versiją dėl agresyvaus nukentėjusios elgesio siekiant paimti nešiojamą kompiuterį ir kuo skubiau pasišalinti iš E. R. kabineto patvirtina E. R. pateiktas garso įrašas, kuris patvirtina, kad E. V., nelaukdama kol E. R. sukurs jai prisijungimo paskyrą, be aiškios priežasties griebė nuo stalo kompiuterį ir puolė bėgti.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog E. R. dirbo su kompiuteriu, kuriame buvo laikmena su asmenine E. R. informacija.

Teismas daro išvadą, jog E. V. veiksmai staigiai paimant kompiuterį, kuriuo E. R. dirbo, neatitiko tiek darbo etikos normų, tiek asmenų tarpusavio pagarbos principų ir tokiems E. V. veiksmams nebuvo jokio teisėto pagrindo, todėl E. R. turėjo teisę sutrukdyti E. V. išsinešti jo darbo įrankį – kompiuterį, kuriame galėjo būti tiek asmeninė informacija, tiek tiesioginiam darbui atlikti reikalingi duomenys.

Nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis, vos tik jai nusisukus bėgti, ją sugriebė už rankos ir truktelėjo atgal, ko pasekoje ji nugriuvo ir susižalojo, vėliau tvirtino, kad ji vis tik nubėgo iki durų ir spėjo jas atidaryti. Kaltinamasis neigia ją sugriebęs, tvirtina, kad nukentėjusioji pati skubiai besišalindama iš kabineto galimai užkliuvusi už kėdės, prarado pusiausvyrą ir nugriuvo.

Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad E. R. kabinetas yra nedidelis, jame matyti stovinčios kėdės, nukentėjusios judėjimo kelyje nuo stalo link durų taip pat matyti netvarkingai stovinti kėdė, kas patvirtina kaltinamojo parodymus, kad kėdė galėjo sukliudyti nukentėjusiajai pasišalinti iš kabineto.

Aplinkybių, kuriomis E. V. nugriuvo ir buvo padaryti sužalojimai, niekas nematė, išskyrus kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, o jų pateikta informacija prieštaringa.

Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad E. V. staiga pagriebus kompiuterį ir puolus bėgti, jis sėdėjo už stalo ir nespėjo atsistoti, kad ją sulaikyti ir ją pasivijo tik tada, kai ji nugriuvo ir šie jo parodymai nėra paneigti surinktais įrodymais.

Iš to seka išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, jog E. R., ketindamas E. V. sustabdyti, stipriai sugriebė už kairės rankos žasto, padarydamas jai kraujosruvą kairio žasto srityje. Apklausta teismo medicinos ekspertė, atsižvelgiant į kraujosruvos dydį, negalėjo kategoriškai konstatuoti, kad kraujosruva atsirado dėl sugriebimo ranka, neatmetė galimybės, kad ji galėjo atsirasti ir E. V. nugriuvus.

Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nu­si­kalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos kon­vencijos 6 straipsnio 2 dalies bei BPK 44 straipsnio 6 dalies, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pa­šalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl neatsargaus kūno sužalojimo neįrodyta, todėl jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu).

Dėl bausmės

Skiriant bausmę E. R. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, kaltės nepripažino, civilinių ieškinių neatlygino. Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą E. R. buvo teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 52-54), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 56), dirbantis, duomenų apie nepakaltinamumą nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimą padarė teistumui išnykus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji E. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 361,06 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo.

E. V. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams, masažams, kurie buvo naudojami peties atstatymui. Papildai skirti gydytojo, yra pridėti elektroniniai receptai. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, nepatogumai dėl sugipsuotos rankos daugiau kaip tris savaites, sutriko miegas, numetė svorio, negalėjo sportuoti. Tuo metu jautė vidinį pažeminimą, buvo gėda, kad prieš ją buvo panaudota fizinė jėga. Drėgnu oru jaučia pastovų kaulų gėlimą, negali grįžti į sportą. Dėl darbo pobūdžio jai žinoma, jog E. R. yra finansiškai pajėgus sumokėti ieškinį.

Kaltinamasis E. R. su civiliniu ieškiniu nesutinka, vienas iš vaistų yra nuo skausmo, kitas dėl miego, masažai yra tik rugpjūčio mėnesį paimti.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad jai tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog ji patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusio patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo turi būti priteista 1000 eurų suma.

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jai padaryta iš viso 361,06 Eur turtinė žala, nes padarytų sužalojimų gydymui išleido vaistams ir maisto papildams 61,06 Eur, dešinės rankos ir peties masažo procedūroms – 300 Eur, pateikė kvitus, patvirtinančius vaistų, paslaugų įsigijimą.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant išlaidas už vaistus ir maisto papildus 61, 06 eur, kadangi išlaidos, susijusių su gydymu, pagrįstas dokumentais. Išlaidos, skirtos masažo procedūroms (300 eur) nepriteistinos, nes dėl veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, kuri susijusi su rankos sužalojimu, kaltinamasis išteisintinas.

Dėl proceso išlaidų ir kt.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiai E. V. advokatai R. V. ir G. D. teikė pagalbą savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš E. R. nukentėjusiai E. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatų atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje – 7611,50 Eur (2 t., b. l. 109-110, 111-112, 113-114, 115-116, 133-134, 135-136, 137-138, 162-163, 164-165, 3 t., b. l. 6-7, 8-9), pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 43-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

E. R. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusios E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. R. jai priteisti 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti, 61,06 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 06 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Iš E. R. priteisti nukentėjusiai E. V. 7611,50 (septynis tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų 50 cnt) procesinių išlaidų už advokato paslaugas apmokėti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus - 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.