Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-435-385/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
e2-435-385/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02544-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dauparų žuvis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-435-385/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02544-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

sekretoriaujant Renatai Majauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. M., atsakovės atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dauparų žuvis“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Dauparų žuvis“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dauparų žuvis“ 8 465,80 Eur skolą, 1 100,55 Eur delspinigių už termino įvykdyti prievolę pažeidimą nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, tai yra 2017 m. spalio 19 d., priteisti 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 9 566,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 215 Eur žyminio mokesčio, 1 015 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir paaiškino, kad UAB „Samsonas“ (vykdytojas) ir atsakovė UAB „Dauparų žuvis“ (užsakovas), 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė Krovinių pervežimo sutartį. 2016 m. lapkričio 22 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl šios sutarties pakeitimo, kuriuo šalys pakeitė sutarties 4.1 punktą jį išdėstydami taip: 4.1. Už Vykdytojo suteiktas paslaugas Užsakovas moka Vykdytojui: 20,00 Eur + PVM už vieną pervežimą euro standarto padėklo vietą bei 0,20 ct + PVM už vieną pervežamos produkcijos kilogramą. Už iki 2017 m. birželio 30 d. ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas atsakovė atsiskaitydavo. 2017 m. liepos mėn. ieškovė suteikė atsakovei pervežimo paslaugų už 8 465,80 Eur sumą ir šiai sumai išrašė 2017-07-31 PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės skola už 2017 m. liepos mėn. sudaro 8 465,80 Eur, kuri pagal Krovinių pervežimo sutarties 4.2 punktą turėjo būti sumokėta per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo, t.y. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. Sutarties 4.3. punktas numato, kad laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, Vykdytojas turi teisę skaičiuoti 0,2 % delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Nuo 2017-08-15 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2017-10-19 d. praėjo 65 dienos, taigi atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę 65 dienas, todėl prašo iš jos priteisti 1 100,55 Eur (8 465,80 € x 0,2 % /100 x 65 d. = 1 100,55 €) delspinigių. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį taip pat prašo nuo priteistinos 9 566,35 Eur sumos priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys 2012-09-17 d. Krovinių pervežimo sutartyje procesinių palūkanų dydžio už termino įvykdyti prievolę pažeidimą nenustatė, todėl šiuo atveju taikytinas 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873, reglamentuojantis palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Šio įstatymo 4 straipsnis nustato palūkanas už pavėluotus mokėjimus, kurios skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant aukščiau minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą (Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu), galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Terminas sumokėti už 2017 m. liepos mėnesį suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą baigėsi 2017-08-15 d., todėl šiuo atveju taikytina 8 procentų palūkanų norma.

Priešieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir nurodė, kad pagal atsakovę, ieškovė teikdama vežimo paslaugas, pristačiusi prekes krovinio gavėjui, įsipareigojo atsakovei grąžinti apyvartinę tarą (sutarties 1.1.4. p.). Šalys Sutarties 2.1.10 punkte nustatė, kad atsakovė suteikia ieškovei naudoti transportines dėžes ir kitą reikalingą tarą ir atsakovė yra atsakinga už natūraliai nudėvėtos taros kiekio atstatymą. Natūralus susidėvėjimo kiekis yra lygus: 1 % dėžėms ir 3% kibirams nuo atsakovės pateikto taros kiekio ieškovei. Tai reiškia, kad ieškovė, teikdama logistikos paslaugas, privalėjo atsakovei grąžinti 3% mažesnį kibirų ir 1% mažesnį dėžių ir palečių (taros) kiekį nei gavo iš atsakovės, tačiau to ir nepadarė. Būtent nuostoliai, atsiradę dėl ieškovės negrąžintos atsakovei taros ir yra šio priešieškinio dalykas, kuriuos prašoma priteisti iš ieškovės. Šalys sutarė, kad visa ieškovei perduodama transportavimo tara (dėžės), turi būti įtraukta į ieškovei išrašomus krovinio važtaraščius ir/arba sąskaitas faktūras, mediniai padėklai turi būti įtraukti į ieškovės suminius produkcijos pasikrovimo dokumentus (krovinio važtaraščius, lydraštį), o suminiuose prekių perdavimo važtaraščiuose nurodomas dėžių, palečių ir kitų taros rūšių skaičius (sutarties 3.4, 3.6 p.). Sutarties 2.1.10 punkte numatyta, kad natūralus taros susidėvėjimo kiekis nustatomas atitinkamu aktu. Šalys tarpusavyje per visą Sutarties vykdymo laikotarpį nuolat derino taros kiekius siųsdamos apie tai duomenis viena kitai elektroniniu paštu. Paskutinis ir galutinis taro kiekio nusidėvėjimo derinimas buvo atliktas 2017-09-15 d., kai ieškovė el. paštu atsiuntė atsakovei duomenis apie tarą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2017 m. liepos įskaitytinai. Šie duomenys apskaičiuoti ir pateikti pačios ieškovės ir jie patvirtina, jog ieškovė pripažįsta, kad už tą laikotarpį neatskaičius taros nusidėvėjimo, liko skolinga atsakovei 8 162 dėžes, 45 261 kibirą ir 374 paletes. Atsakovė, įvertinusi negrąžintą taros kiekį, pagal Sutartį galimą nurašyti taros kiekį, grąžintą taros kiekį po Sutarties nutraukimo bei kompensuotą taros kiekį, nurodo, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 3 622 dėžes, 36 102 kibirus, o 32 paletes grąžino daugiau nei priklauso, todėl šią netektį ieškovė atsakovei privalo kompensuoti. Atsakovė nuostolių dydį apskaičiavo atsižvelgdama į taros kainas, kuriomis pati ją įsigydavo iš UAB „Prekybos namų Jeta“: dėžė – 2,90 Eur; kibiras - 1 Eur ; paletė - 7,02 Eur. Tokiu būdu ieškovė negrąžinusi nurodyto taros kiekio, turi atlyginti 46 382,15 Eur nuostolių bei 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog šalių sutarties 2.1.10 punkte numatyta, kad natūralus taros susidėvėjimo kiekis yra 1 % dėžėms ir 3% kibirams nuo atsakovės pateikto taros kiekio ieškovei. Šalys buvo sutarusios dėl 3 % natūralaus taros susidėvėjimo, nes per visą sutarties galiojimą būtent toks taros susidėvėjimo procentas ir buvo taikomas. Atsakovė pretenzijų dėl neva netinkamo taros susidėvėjimo procento taikymo per visą Sutarties galiojimo laikotarpį niekada nereiškė. Tik nutraukus Sutartį ir pilnai neatsiskaičius su ieškove už paskutinio mėnesio krovinių pervežimus, atsakovė pradėjo reikšti priekaištus. Toks atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog paprasčiausiai siekia bet kokia kaina nevykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Pagal atsakovę, per Sutarties galiojimo laikotarpį dėžių apyvarta sudarė 201 317 vnt., todėl ieškovė nėra grąžinusi 3 622 dėžių, kas sudaro mažiau kaip 2 % nuo bendros dėžių apyvartos. Taip pat atsakovė nurodo, kad per Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė negrąžino 36 102 kibirų. 2017-09-05 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad dėl kibirų pretenzijų neturi. Šalys ne kartą buvo suderinę, kad ieškovė neplautų kibirų nerinks, nes vežant ir kitą produkciją, ne kartą iš pirkėjų gauta skundų, kad prekės prasmirdę silkėmis.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas ieškinį pripažįsta iš dalies ir paaiškino, kad pagal ieškovę, ji pervežė 16 991,32 kg produkcijos, o suteiktų paslaugų kainą – 6 996,53 Eur, apskaičiavo taikydama 0,40 € + PVM už vieną pervežamos produkcijos kilogramą. 2016-11-22 d. Susitarimu šalys nustatė, jog už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė moka ne 0,40 Eur, bet 0,20 Eur už pervežamos produkcijos kilogramą, todėl skolos suma yra ne 6 996,53 Eur, o 3 498,26 Eur be PVM (6996,53/2=3 498,26) arba 4 232,90 Eur su PVM. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už 65 dienas, t.y. nuo 2017-08-15 d., kada pasak ieškovės, turėjo būti laiku atsiskaityta iki ieškinio padavimo dienos 2017-10-19 d. Pagal Sutarties 4.2 p. mokėjimai pagal Sutartį vykdomi bankiniais pavedimais per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio paskutinės dienos už suteiktas ataskaitinio laikotarpio paslaugas. Pagal šią nuostatą už paslaugas, suteiktas 2017 m. liepos mėnesį, atsakovė vėliausiai turėjo atsiskaityti 2017-08-31 d., todėl uždelstų dienų skaičius yra 48 dienos, ir tokiu būdu delspinigiai sudarytų 406,36 Eur (4.232,90 x 0,2% x 48 d.= 406,36). Pasak ieškovės, kaina padidinta iki 0,40 Eur remiantis Sutarties 2.4 p. Pagal Sutarties 7.4 p. sutartis gali būti pakeista, papildyta tik šalių rašytiniu susitarimu. Pagal CK 6.183 str. nuostatas rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2017-05-28 ieškovė atsakovei atsiuntė laišką, kuriame nurodyta, kad dėl sumažėjusių pervežimo apimčių, įvertinant produkcijos parsivežimą, paskirstymą ir tolesnį pristatymą klientams nuo 2017 m. birželio 1 d. generalinio direktoriaus H. U. nurodymu pervežamo kilogramo įkainį didina iki 0,4 Eur. Taigi, ne abi šalys, kaip numatyta Sutartyje susitarė dėl kainos padidinimo, bet ieškovė ją padidino vienašališkai. Sutartis raštu nebuvo pakeista, o toks ieškovės elgesys teisiškai kvalifikuotinas kaip oferta, kurios atsakovė nepriėmė, nes tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Dėl tos priežasties - ieškovės vienašališkai nustatytų kainų, atsakovė 2017 m. liepos 31 d. ir nutraukė prekių vežimą. Mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti skolą už suteiktas paslaugas vienašališkai padidintomis kainomis. Dėl delspinigių. Pagal Sutarties 4.2 p. mokėjimai pagal Sutartį vykdomi bankiniais pavedimais per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio paskutinės dienos už suteiktas ataskaitinio laikotarpio paslaugas. Reiškia, sąskaitos apmokėjimo terminas yra siejamas tik su sąskaitos išrašymo momentu, bet ne jos pateikimo momentu. Ieškovės pateiktas šios nuostatos aiškinimas, kad bet kuriuo atveju sąskaita turi būti apmokėta per 15 dienų, siejant šį terminą tik su sąskaitos išrašymo diena, yra ydingas, nes dažnu atveju sąskaita pateikiama gerokai vėliau nei išrašoma, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga skaičiuoti delspinigius už laikotarpį, per kurį atsakovė net nežino apie išrašytą sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2017-08-02 d. informavo, jog ataskaita sutikrinta, reikia išminusuoti 87,47 Eur ir, pasak ieškovės, taip buvo padaryta. Iš to seka, kad ieškovė 2017-07-31 sąskaitą koregavo ne anksčiau 2017-08-02 d., kai gavo iš atsakovės atsakymą. Todėl turi būti taikoma Sutarties 4.2 p. nuostata, pagal kurią sąskaita turi būti apmokėta ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio paskutinės dienos už suteiktas ataskaitinio laikotarpio paslaugas. Tokiu būdu laikytina, kad sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi 2017-08-31 d.

Priešieškinį prašo tenkinti ir priteisti iš ieškovės 46 382,15 Eur nuostolių atlyginimo, 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 921 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir paaiškino, kad ieškovė pagal sutartį teikdama vežimo paslaugas, pristačiusi prekes krovinio gavėjui, įsipareigojo atsakovei grąžinti apyvartinę tarą. Šalys Sutarties 2.1.10 p. nustatė, kad Atsakovas suteikia Ieškovui naudoti transportines dėžes ir kitą reikalingą tarą ir Atsakovas yra atsakingas už natūraliai nudėvėtos taros kiekio atstatymą. Natūralus susidėvėjimo kiekis yra lygus: 1 % dėžėms, 3% kibirams nuo Atsakovo pateikto taros kiekio Ieškovui. Šios sutarties nuostatos reiškia, kad teikdama logistikos paslaugas, ieškovė privalėjo atsakovei grąžinti 1% mažesnį kibirų ir 3% mažesnį dėžių ir palečių (taros) kiekį, nei gavo iš atsakovės, tačiau to nepadarė. Sutarties 2.1.10 p. numatyta, kad natūralus taros susidėvėjimo kiekis nustatomas atitinkamu aktu. Šalys tarpusavyje per visą Sutarties vykdymo laikotarpį nuolat derino taros kiekius siųsdamos apie tai duomenis viena kitai elektroniniu paštu. Paskutinis ir galutinis taro kiekio nusidėvėjimo derinimas buvo atliktas 2017-09-15 d., kai ieškovė atsiuntė el. paštu duomenis apie tarą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2017 m. liepos mėnesio įskaitytinai: neatskaičius taros nusidėvėjimo, ieškovė liko skolinga atsakovei 8 162 dėžes, 45 261 kibirą ir 374 paletes. Dėl nusidėvėjimo ieškovė galėjo negrąžinti 2 013 dėžių, 9 159 kibirų ir 406 palečių. Dėl ieškovės sumažintos kainos atsakovė galėjo papildomai įsigyti 2 527 dėžes, todėl ieškovės skolą mažina šiuo dėžių kiekiu. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė grąžino 484 dėžes, 567 kibirus bei 198 paletes, todėl šių taros kiekių ekvivalentų pinigais kompensuoti neprašo. Todėl ieškovė liko skolinga 3 622 dėžes, 36 102 kibirus, o 32 paletes grąžino daugiau nei priklauso. Nuostolių dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į taros kainas, kuriomis atsakovė įsigydavo iš UAB „Prekybos namų Jeta". Pateiktos PVM sąskaitos - faktūros patvirtina, kad taros kainos yra tokios: dėžė - 2,90 Eur; kibiras - 1 Eur; paletė - 7,02 Eur. Tokiu būdu ieškovė, negrąžinusi minėto taros kiekio, turi atlyginti 46 382,15 Eur nuostolių (3 622 vnt. dėžių x 2,9 € = 10 503,31; 36 102 vnt. kibirų x 1 € = 36 102; -32 vnt. palečių x 7,02= -223,31; viso 46 382,15 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio.

Ginčas tarp šalių kilo dėl atsisakitymo už suteiktas pervežimo paslaugas 2017 m. liepos mėn. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovei tą mėnesį suteikė paslaugų už 8 465,80 Eur, tačiau atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Atsakovė neginčija, jog paslauga liepos mėn. suteikta, tačiau nesutinka su prašoma sumokėti suma, nes ieškovė nepagrįstai pritaikė padvigubintą įkainį už pervežtą kilogramą. Su atsakovės argumentais reikia sutikti. 2012-09-17 Krovinių pervežimo sutartimi be kitų sąlygų, šalys susitarė, jog Vykdytojas, tai yra UAB „Samsonas“ įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu vykdyti Užsakovo (UAB „Dauparų žuvis“) prekių pristatymą Užsakovo nurodytiems gavėjams, o Užsakovas įsipareigoja apmokėti už jam suteiktas logistikos paslaugas (sutarties 1.1. p.). Už Vykdytojo suteiktas paslaugas Užsakovas moka Vykdytojui 0,35 Lt + PVM už 1 pristatytą prekių kg. – didmenai, ir 0,45 Lt + PVM už 1 pristatytą prekių kg. mažmenai (sutarties 4.1. p.). 2016-11-22 susitarimu dėl 2012-09-17 Krovinių pervežimo sutarties pakeitimo šalys pakeitė Sutarties 4.1 p., kuriuo nustatė, jog už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė moka 20 € + PVM už vieną pervežimą euro standarto padėklo vietą, bei 0,20 € + PVM už vieną pervežamos produkcijos kilogramą. Taigi, paslaugos kaina šiuo atveju pakeista šalių rašytiniu susitarimu. Savo teisę vienašališkai keisti paslaugos kainą ieškovė grindžia sutarties 2.4. p., kuris numato, kad Vykdytojas turi teisę keisti paslaugos kainą, jei kinta ją įtakojantys veiksniai (kuro kaina, mokestinės bazės pokyčiai ir kita), įspėjęs apie tai Užsakovą prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo paslaugos kainos pasikeitimo dienos. Manytina, kad ieškovės aiškinimas nėra visiškai pagrįstas. Iš minėto punkto turinio matyti, kad jame paminėti kainą įtakojantys veiksniai - kuro kaina, mokestinės bazės pokyčiai, ypatingi tuo, jog yra aiškiai nepriklausomi nuo Vykdytojo valios. Ieškovės gi argumentas dvigubai didinti kainą, yra sumažėjusios pervežimo apimtys. Ši aplinkybė bent jau iš dalies, yra priklausoma nuo Vykdytojo veiklos organizavimo, todėl vadovautis minėtu punktu ieškovė šiuo atveju neturėjo pagrindo. Be to, iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos dokumentų matyti, jog nuo 2017 m. pradžios vyko susirašinėjimas dėl kainos didinimo, tai yra, vyko tam tikros derybos, kurios nesibaigė kokiu nors susitarimu ir sutartis nebuvo pakeista. Nuosekliai vertinant šalių veiksmus vykdant sutartį galima teigti, jog atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog nepasiekus susitarimo dėl kainos keitimo, šalys gali pasinaudoti galimybe nutraukti sutartį prieš terminą (sutarties 7.5.2. p.). Tačiau ieškovė to nepadarė. Taigi, taip aiškinant šalių ginčijamą sutarties turinį galima daryti išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovės sumokėti už 2017 m. liepos mėn. suteiktas pervežimo paslaugas pagal šalių sutartą kainą – 0,20 Eur + PVM už pervežamos produkcijos kilogramą, tai yra 4 232,90 Eur. Pagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Šalys sutarė, jog mokėjimai pagal šią sutartį vykdomi bankiniais pavedimais per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio paskutinės dienos už suteiktas ataskaitinio laikotarpio paslaugas (sutarties 4.2. p.). Laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, Vykdytojas turi teisę skaičiuoti 0,2 % delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną (sutarties 4.3. p.). Sąskaita faktūra išrašyta 2017-07-31, todėl paskutinė jos apmokėjimo diena buvo 2017-08-15. Todėl iš atsakovės priteistina 550,28 Eur delspinigių (4 232,90€ x 0,2% x 65 d. = 550,28 Eur). Taip pat priteistina iš atsakovės ieškovei 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 4 783,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2017-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl priešieškinio.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 46 382,15 Eur nuostolių atlyginimo, 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimą grindžia CK 6.256 straipsnio, reglamentuojančio sutartinę civilinę atsakomybę, norma, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jos teigimu, ieškovė vykdė sutartį netinkamai, nes grąžino taros mažiau, nei šalys nustatė Sutarties 2.1.10 p., dėl to atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos ieškovė privalo atlyginti. Ieškovės atsikirtimas į šį reikalavimą laikytinas pagrįstu, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas. Ieškovė savo argumentus pagrindžia rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog per visą sutarties galiojimo laiką, kaip ir numato sutarties punktai, nuolat buvo derinami taros kiekiai. Pagal šalių susitarimą, ieškovė teikdama vežimo paslaugas, pristačiusi prekes krovinio gavėjui, įsipareigojo atsakovei grąžinti apyvartinę tarą (Sutarties 1.1.4. p.). Sutarties 2.1.10 p. šalys nustatė, kad atsakovė suteikia ieškovei naudoti transportines dėžes ir kitą reikalingą tarą ir atsakovė yra atsakinga už natūraliai nudėvėtos taros kiekio atstatymą. Natūralus susidėvėjimo kiekis yra lygus: 1 % dėžėms, 3% kibirams nuo atsakovės pateikto taros kiekio ieškovei. Tai reiškia, kad ieškovė teikdama logistikos paslaugas, privalėjo atsakovei grąžinti 1% mažesnį kibirų ir 3% mažesnį dėžių ir palečių (taros) kiekį, nei gavo iš atsakovės. Pagal sutartį, visa ieškovei perduodama transportavimo tara (dėžės) turi būti įtraukta į ieškovei išrašomus krovinio važtaraščius ir/arba sąskaitas faktūras, mediniai padėklai turi būti įtraukti į ieškovės suminius produkcijos pasikrovimo dokumentus (krovinio važtaraščius, lydraštį), o suminiuose prekių perdavimo važtaraščiuose nurodomas dėžių, palečių ir kitų taros rūšių skaičius (Sutarties 3.4; 3.6. p.). Sutarties 2.1.10. p. numatyta, kad natūralus taros susidėvėjimo kiekis nustatomas atitinkamu aktu. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad per visą Sutarties vykdymo laikotarpį šalys tarpusavyje nuolat derino taros kiekius, siųsdamos apie tai duomenis viena kitai elektroniniu paštu. Paskutinis taros kiekio nusidėvėjimo derinimas buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 15 d. Analizuojant tarp šalių kilusią ginčo situaciją atkreiptinas dėmesys į sutarties šalių elgesį vykdant sutartį. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2017 m. birželio mėnesio apmokėdavo visas ieškovės išrašomas sąskaitas už suteiktas paslaugas, jokių piniginių ar kitokių pretenzijų ar reikalavimų dėl negrąžintos taros niekada nereiškė. 2016 metais šalys derino taros likučių kiekius už 2012 - 2015 laikotarpį. 2016-03-07 d. atsakovė ieškovei atsiuntė el. laišką su Taros suderinimo aktu. Šiame akte taros likučiai už 2012 - 2015 metų laikotarpį paskaičiuoti su 3 % taros susidėvėjimu. Kaip matyti, toks taros susidėvėjimo procentas buvo taikomas ir likusį Sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi, iš to galima daryti išvadą, kad sutarties šalys faktiniu susitarimu pakeitė aptariamą sutarties sąlygą, rašytine tvarka to neįformindamos. Iš visų aplinkybių matyti, kad sutarties galiojimo metu šalys bendradarbiavo geranoriškai, kilusius neaiškumus sprendė derybomis. Abi šalys patvirtina, kad bendru sutarimu ieškovė pamažino paslaugos kainą, o atsakovė sutaupytomis lėšomis įsigijo papildomai taros.

CK 6.183 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau šiuo atveju manytina, jog atsakovė negali remtis minėta sutarties išlyga, kadangi ieškovė veikė atitinkamai atsakovės elgesiui (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių, dėl to priešieškinis atmestinas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės prašymas priteisti 1 015 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės priteistina 700 Eur minėtų išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Dauparų žuvis“ UAB „Samsonas“ naudai 4 232,90 Eur skolą, 550,28 Eur delspinigių už termino įvykdyti prievolę pažeidimą nuo 2017 m. rugpjūčio 15d. iki ieškinio pateikimo dienos, tai yra, 2017 m. spalio 19 d., 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 4 783,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2017-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 143 Eur žyminio mokesčio, 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas