Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-591-1139/2020

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-23
Bylos Nr.: 1-591-1139/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32008-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis: G. S.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.27.2.1Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-591-1139/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32008-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.27.2.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Priedininkienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,kaltinamajam G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05148-18 Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

kaltinamas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. S. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), grasino bei panaudojo psichinę prievartą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūnams, t. y. rankoje laikydamas metalinį strypą ėjo link policijos pareigūnų sakydamas „dabar jums bus pizdec“, paskui, numetęs metalinį strypą į šalį, priėjęs prie šuns, sakė, kad paleis šunį ir jį užsiundys ant policijos pareigūnų bei paskui pasiėmęs benzininį pjūklą ir mėgindamas jį užvesti sakė: „kad tuoj jums bus viskas pyderai mentai“, reikalaudamas iš valstybės tarnautojų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. ir vyriausiosios patrulės R. M. paleisti sulaikytą A. S. iš tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu grasino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui K. M. ir vyriausiajai patrulei R. M..

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo namuose ir su draugais vartojo alkoholį, atvažiavo pareigūnai, draugą įsodino į mašiną, o jis norėjo, kad jį paleistų. Tada pareigūnas papūtė jam dujų į akis, buvo labai pergėręs ir nežino, kodėl taip padarė. Paėmė į rankas metalinį strypą, bet nieko nebūtų daręs – nežino, kas jam užėjo. Pripažino, kad su metaliniu strypu ėjo link policijos pareigūnų sakydamas „dabar jums bus pizdec“. Kai padėjo strypą, pasiėmė šunį, bet laikė rankose ir prie pareigūnų nėjo. Pareigūnas išsitraukė „taserį“ ir sakė, kad šuniui duos elektros. Tada pririšo šunį ir pasiėmė neveikiantį benzininį pjūklą. Pareigūnas ėjo link jo, bet jis pabėgo pas babą, kuri gyvena netoliese. Metalinį strypą, šunį ir pjūklą ėmė po to, kai bandė išlaisvinti draugą. Turbūt pareigūnai išsigando jo tokių veiksmų, nes elgėsi agresyviai. Labai dėl to gailisi. Parodė, kad šiuo metu dirba nelegaliai pas dėdę statybose, yra pagalbinis darbuotojas ir jo pajamos per mėnesį yra apie 650 Eur. Dirba neoficialiai, nes neori, kad antstoliai išskaičiuotų už skolas, kurių yra apie 3000 Eur, tačiau jo dėdė sumokės antstoliams skolas tam, kad galėtų jį oficialiai įdarbinti ir jis už tai turės atidirbti. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, pasižada ateityje nebenusikalsti. Norėjo pareigūnų atsiprašyti, buvo nuvykęs į policijos komisariatą, tačiau jų nebuvo, o telefono numerių jam nedavė. Su nukentėjusiosios R. M. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir trukme.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo G. S. kaltė padarius BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. 2020 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini) G. S., gim. 2001 m. liepos 25 d., panaudodamas psichinę prievartą, t. y. rankoje laikydamas metalinį strypą, grasino, kad užsiundys šunį, bei galiausiai paėmęs benzininį pjūklą mėgino jį užvesti ir reikalavo iš valstybės tarnautojų patrulio K. M. ir patrulės R. M. paleisti tarnybiniame automobilyje VW Transporte, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytą A. S., mėginant sulaikyti G. S., šis pasišalino į šalia esantį mišką (b. l. 1-2, 7-10);

4.2. 2020 m. rugpjūčio 8 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000424977, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gatvės gale prie miško į elektros stulpą atsitrenkė automobilis Ford Galaxy, nutraukė elektros laidus, nuvertė stulpą, laidai ant žemė (b. l. 11-13);

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. M. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. dirbo kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule R. M.. Apie 19 val. 10 min. buvo gautas policijos informacinis pranešimas dėl girto vairuotojo ir buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybės buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas A. S., kuris buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Toliau atliekant tarnybines funkcijas ir pildant procesinius dokumentus prie automobilio priėjo G. S., kuris prašė išleisti draugą, jam buvo pasakyta, kad dabar asmuo yra sulaikytas ir jo negalima išleisti. G. S. vis prašė, kad išleistų draugą, bet jam buvo keletą kartų paaiškinta, kad negalima jo išleisti. Paskui pamatė, kad G. S. eina link automobilio laikino sulaikymo patalpų durų, asmuo buvo įspėtas atsitraukti bei kad bus panaudotos specialiosios priemonės, šis atsitraukė. Paskui dar kartą G. S. priėjęs prie tarnybinio automobilio įžūliai stvėrė už laikino sulaikymo patalpos durų rankenos, dėl to panaudojo ašarines dujas, asmuo staigiai pradėjo bėgti link šalia esančios sodybos sandėliuko, šalia kurio buvo didelis šuo, teigdamas, kad „dabar jums bus pizdec“. Kolegė buvo automobilyje ir pildė procesinius dokumentus. Per tarnybinio automobilio langą matė kaip G. S. pasiėmė kažkokį metalinį strypą ir ėjo link jų, tai yra link tarnybinio automobilio, kur buvo. Tuo tarpu jis išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, ruošėsi jį panaudoti, tik nusitaikius elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ į jį, G. S. metalinį strypą numetė į šalį ir teigė, kad tuoj paleis šunį ir užsiundys ant jų. Tada jis pradėjo traukti grandinę, kuriuo buvo pririštas šuo, ir bandė jį ištraukti iš žemės. Ištraukęs grandinę, ėjo su šunimi prie jų, tuomet jis išsitraukė tarnybinį ginklą, užtaisė jį ir perspėjo, kad bus panaudotas ginklas prieš šunį. G. S. atsitraukė nuo šuns. Tuomet dedantis ginklą į dėklą, einant link tarnybinio automobilio, pastebėjo kad G. S. paėjo į šoną, iš sandėliuko išsitraukė benzininį pjūklą, kurį bandydamas užkurti ėjo link jo teigdamas „kad tuoj jums bus viskas pyderai mentai“. Atsitraukinėjant, prie jo pripuolė namiškiai ir atėmė iš jo benzininį pjūklą. Paskui pamatė, kad G. S. yra už sandėliuko ir pradėjo bėgti link jo jį vydamasis, tačiau šis per pievą bėgdamas pasišalino link šalia esančio miško (b. l. 15-16);

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. M. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. dirbo kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu K. M.. Apie 19 val. 10 min. buvo gautas policijos informacinis pranešimas dėl girto vairuotojo ir buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybės buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas A. S., kuris buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Toliau atliekant tarnybines funkcijas ir pildant procesinius dokumentus prie automobilio priėjo G. S., kuris prašė išleisti draugą, kolega sakė, kad negalima, nes asmuo sulaikytas. Ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir pildė procesinius dokumentus. Girdėjo kaip kolega kalbėjo su G. S. ir sakė jai, kad G. S. eina prie tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos durų, reikia jas saugoti, kad neatidarytų. Ji kartas nuo karto išlipdavo iš automobilio, bet G. S. būdavo toliau nuo tarnybinio automobilio. Jai būnant automobilyje, pro tarnybinį automobilį prabėgo G. S. link šalia esančios sodybos sandėliuko, šalia kurio buvo didelis šuo, teigdamas, kad „dabar jums bus pizdec“, matė kaip su kažkokiu skuduru valėsi akis. Paskui pamatė kaip jis pasiėmė kažkokį metalinį strypą ir eina link jų, t. y. link tarnybinio automobilio. Tuomet kolega išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, ruošėsi jį panaudoti. Ji tuo momentu irgi buvo išsitraukusi elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ ir buvo paruoštas panaudojimui. Tik nusitaikius „Taser“, G. S. metalinį strypą numetė į šalį ir teigė, kad tuoj paleis šunį ir užsiundys ant jų. Tada jis pradėjo traukti grandinę, kuriuo buvo pririštas šuo, bandė jį ištraukti iš žemės. Ištraukęs grandinę, ėjo su šunimi prie jų, tuomet kolega išsitraukė tarnybinį ginklą, užtaisė jį ir perspėjo, kad bus panaudotas ginklas prieš šunį. G. S. atsitraukė nuo šuns. Kolega įsidėjo tarnybinį ginklą, tada einant link tarnybinio automobilio pastebėjo, kad G. S. turi rankoje benzininį pjūklą, o kas jį atėmė iš jo, ji nepamena. Paskui pamatė, kad G. S. yra už sandėliuko ir kolega pradėjo bėgti link G. S. jį vydamasis, o ji bėgo per kiemą iš sandėliuko kitos pusės, tačiau šis bėgdamas per pievą pasišalino link šalia esančio miško. Ji G. S. turi pretenzijų, kadangi patyrė stresą, baigus tarnybą buvo sunku užmigti, blogai jautėsi dėl tokios įvykusios situacijos (b. l. 25-26);

4.5. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) gale paskutiniame name (namo numerio nėra). Tik įvažiavus į kiemą kairėje pusėje stovi medinis namas, o dešinėje pusėje - medinis pastatas bei medinė malkinė. Prie medinio pastato yra pririštas rudos spalvos didelis šuo, o prie malkinės pririštas didelis juodas su baltomis dėmėmis šuo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis, teritorija lengvai praeinama, nėra aptverta. (b. l. 36);

4.6. 2020 m. rugpjūčio 8 d. vyriausiojo patrulio K. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.10 val. dirbant kartu su patrule R. M., aiškinantis įvykio aplinkybes sulaikė neblaivų vairuotoją A. S., jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Atliekant tarnybines funkcijas prie automobilio priėjo G. S., gim. 2001 m. liepos 25 d., ir prašė paleisti draugą, pasakius, kad asmuo sulaikytas, jis atsitraukė. Paskui pamatė, kad G. S. eina link automobilio laikino sulaikymo patalpų durų, buvo įspėtas dar kartą atsitraukti. Trečia kartą G. S. priėjęs prie tarnybinio automobilio, įžūliai stvėrė už laikino sulaikymo patalpų rankenos, dėl to buvo panaudotos ašarinės dujos. Asmuo staigiai pradėjo bėgti prie sandėliuko, šalia kurio buvo didelis šuo, teigdamas, kad „dabar jums bus pizdec“, ir, pasiėmęs metalinį strypą, ėjo link pareigūnų, tada išsitraukė „Taser“. G. S. metalinį strypą numetė į šalį ir teigė, kad tuoj paleis šunį ir užsiundys ant jų. Ištraukęs grandinę G. S. ėjo su šunimi prie jų, tuomet jis išsitraukė tarnybinį ginklą, užtaisė jį ir perspėjo, kad bus panaudotas ginklas prieš šunį. G. S. atsitraukė nuo šuns. Tuomet dedantis ginklą į dėklą, einant link tarnybinio automobilio, pastebėjo kad G. S. paėjo į šoną, iš sandėliuko išsitraukė benzininį pjūklą, kurį bandydamas užkurti ėjo link jo teigdamas „kad tuoj jums bus viskas pyderai mentai“. Atsitraukinėjant, prie jo pripuolė namiškiai ir atėmė iš jo benzininį pjūklą, po to bėgo prie G. S., tačiau jis bėgdamas per pievą pasišalino į šalia esantį mišką (b. l. 37).

4.7. 2020 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas 12 įrašų iš Body kamerų įvykio dieną- 2020 m. rugpjūčio 8 d. nuo 19 val. iki 21:20 val.:

4.7.1. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:04:05 val. Vaizdo įraše matosi policijos tarnybinis automobilis, iš jo išlipa vyriškis vardu „A.“ policijos pareigūnų prašomas, vyriškis yra girtas. Šalia jo vaikšto G. S. ir kalba. Nieko reikšmingo, kas susiję su byla nebuvo nustatyta . Laikas baigiasi 19:09:03 val.

4.7.2. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:09:03 val. Vaizdo įraše stovi G. S. stovintis, iš kalbos matosi, kad jis yra neblaivus. Sėdintis ant žolės sulaikytas jaunuolis vardu A. sako G. S. „Ar pasiėmė akumuliatorių iš automobilio“, ir G. S. eina link tamsiai mėlynos spalvos automobilio, o pareigūnas sako, kad negalima ir paaiškina, kad kas yra automobilio komplektacijoje paimti negalima, o G. S. sako, kad galima. G. S. nueina nuo tamsios spalvos automobilio. G. S. nueina atsinešti alaus. Pareigūnas kalbasi telefonu ir sako, kad formina eismo įvykio ir laukia tralo. G. S. atsinešė alaus, geria prie policijos pareigūnų, taip pat prašo paleisti asmenį vardu „A.“ ir duos jam alaus atsigerti, o pareigūnas nurodo, kad negalima. G. S. sako, kad „Tralas atvažiuos ir išvažiuos tuščiomis padangomis“. Vis dar prašo paleisti asmenį vardu A. ir įkals alaus, o pareigūnas pasako, kad negalima. Vaizdo įrašas baigiasi 19:14:03 val.

4.7.3. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:14:03 val. Vaizdo įraše matosi G. S. su dar dviem neblaiviais asmenimis, kurie nekonfliktuoja su policijos pareigūnais. G. S. geria alų. G. S. prašo iš tarnybinio automobilio išleisti asmenį, o pareigūnas sako, kad negalima. G. S. sako „kokie jūs esate žmonės, mentai, negalite jo išleisti parūkyti, alaus atsigerti. Ar davėte pūsti antrą kartą?“ Policijos pareigūnas sako, kad nedavė. G. S. sako „tai duokite antrą kartą pūsti, jau 20 minučių praėjo, būki“. G. S. pastoviai geria alų. G. S. sako „Ar jūs esate tokie atsilopę, kurva, dink nachui“ ir eina tolyn nuo tarnybinio automobilio keliuku. Policijos pareigūnas eina link G. S., o G. S. eina toliau nuo policijos pareigūno ir pradėjo bėgti keliu. Policijos pareigūnė sėda į automobilį pildyti dokumentų. G. S. stovi lauke netoli policijos tarnybinio automobilio iš galo. Vaizdo įrašas baigiasi 19:19:02 val.

4.7.4. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:19:01 val. Vaizdo įraše matosi tarnybinio automobilio galinis vaizdas. G. S. stovi lauke, netoli tarnybinio automobilio. G. S. sako „surašė protokolą gali paleisti“, toliau geria alų. Policijos pareigūnas sako, kad G. S. neina į šalį nuo tarnybinio automobilio. G. S. priėjo prie tarnybinio automobilio iš prie galinių durų ir pareigūnas klausia „ką tu čia darai?“, G. S. sako „norėjau „triušį“ išleisti“, policijos pareigūnas sako, kad negalima. G. S. vis dar, kad paleistų asmenį iš tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos. Labai mandrai kalba G. S. su policijos pareigūnais. Vaizdo įrašas baigiasi 19:24:01 val.

4.7.5. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:24:00 val. G. S. kalba su policijos pareigūnais labai mandrai, vis dar geria alų, stovi netoli tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos. Policijos pareigūnui G. S. sako „išleis triušį“, po to pats prieina prie tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos durų ir nori atidaryti duris, sakydamas „aš pats atidarysiu“. Policijos pareigūnas eina artyn ir sako G. S. „ką tu čia darai“ ir papurškė G. S. ašarinių dujų. G. S. sakydamas „dabar palauk“ ir dar kažką sumurmėjo, nuėjo link sodybos teritorijos kiemo, prie sandėliuko, kur buvo du pririšti šunys. Policijos pareigūnė, sėdėdama tarnybiniame automobilyje, matė kaip G. S. nuėjo prie šuns, kuris buvo sodybos teritorijoje, ir pasiėmė kažkokį mietą ar pagalį bei ėjo links policijos automobilio, už kurio buvo policijos pareigūnas. Visa tai matosi per tarnybinio automobilio priekinį langą. Policijos pareigūnas laiko rankose elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, nes G. S. eina link policijos pareigūno. Pamatęs elektrošoką G. S. atsitraukia ir nueina link šuns, kurį bando paleisti, o policijos pareigūnas sako, kad nušaus šunį, G. S. atsitraukė nuo šuns. Policijos pareigūnai grįžta prie tarnybinio automobilio. Laikas baigiasi 19:29:00 val.

4.7.6. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:28:59 val. Matosi sodybos vaizdas. Bando antrą šunį paleistį, norėdamas nutraukti ar ištraukti grandinę. Policijos pareigūnas parašo pagalbos, kuo greičiau atvažiuotų kitas ekipažas į įvykio vietą, nes yra agresyvus asmuo. G. S. dar prie šuns, bando jį paleisti. Pagaliau paleido ir laikydamas grandinę kartu su šunimi eina link policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas užsitaisė ginklą ir nukreipė į šunį. G. S. su šunimi atsitraukė. Policijos pareigūnas pastebėjo G. S. už ūkinio pastato galo ir pradėjo jį vytis laukais. Bėgant policijos pareigūnui Body kamerą nukrenta į žoles. Baigiasi laikas 19:33:59 val.

4.7.7. Vaizdo įrašuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 19:33:58 val. iki 19:57:21 val. Body kamera buvo žolėje. Laiku 19:57:21 val. Body kamera buvo surasta. Policijos pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio.

4.7.8. Atidarius vaizdo įrašą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi kairiame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laiku 19:58:53 val. Vaizdo įrašas baigiasi 20:01:18 val. Policijos pareigūnai prie tarnybinio automobilio (b. l. 40-44).

5. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimu nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, apriboti veiksmų laisvę, paskelbti kompromituojančią informaciją ir pan.

6. Darant išvadas apie objektyviųjų ir subjektyviųjų G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimą, svarbu atskleisti naudotos psichinės prievartos – grasinimo akivaizdumą ir realumą, pačių pareigūnų grėsmės suvokimą bei jų atitinkamą elgesį.

4. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 287 straipsnio 1 dalį. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 12 įrašų iš Body kamerų įvykio dieną - 2020 m. rugpjūčio 8 d. nuo 19 val. iki 21:20 val. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini G. S. kaltės įrodymais.

5. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prieš pareigūnus naudoti veiksmai: ėjimas link pareigūnų su metaliniu strypu, bandymas paleisti šunį, žodžiu išsakant grasinimus, po to ėjimas link pareigūnų su benzininiu pjūklu bandant jį užvesti ir taip pat žodžiu išsakant grasinimą susidoroti su pareigūnais, patvirtina grasinimo akivaizdumą ir realumą, o pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti įgyvendinti. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis nurodymas, kad jis elgėsi agresyviai, kad pareigūnai išsigando, be to, tai patvirtina ir pačių pareigūnų veiksmai. Pareigūnų veiksmai rodo, kad jie suvokė, jog jiems iš tiesų gali kilti grėsmė. Nors ne kartą įspėjo G. S., kad atsitrauktų, tačiau jam nesiliaujant, pareigūnai turėjo panaudoti dujas ir ruoštis panaudoti kitas specialias priemones („Tazer“, ginklą), kad galėtų nutraukti neteisėtus kaltinamojo veiksmus.

4. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. S. 2020 m. rugpjūčio 8 d. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), grasino bei panaudojo psichinę prievartą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūnams, t. y. rankoje laikydamas metalinį strypą ėjo link policijos pareigūnų sakydamas „dabar jums bus pizdec“, paskui numetęs metalinį strypą į šalį, priėjęs prie šuns sakė, kad paleis šunį ir jį užsiundys ant policijos pareigūnų bei paskui pasiėmęs benzininį pjūklą mėgindamas jį užvesti sakė „kad tuoj jums bus viskas pyderai mentai“, reikalaudamas iš valstybės tarnautojų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. ir vyriausiosios patrulės R. M. paleisti sulaikytą A. S., iš tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu grasino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui K. M. ir vyriausiajai patrulei R. M..

5. G. S., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, grasindamas prieš pareigūnus panaudoti metalinį strypą, po to šunį, benzininį pjūklą bei išsakydamas grasinančius žodžius, suprato, jog dėl jo veiksmų gali būti sutrikdyta normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla., t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, daro išvadą, jog kaltinamojo G. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

7. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina ir vaizdo įrašai, kuriose užfiksuota, kad kaltinamasis vartoja alkoholinius gėrimus. Taigi iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Be to, paties kaltinamojo elgesys įvykio metu, teisiamojo posėdžio metu jo paties duoti parodymai, neabejotinai patvirtina, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į normalią statutinės valstybės tarnautojos veiklą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, baustumas neišnykęs, baudų nemoka (b. l. 53-60), oficialiai niekur nedirbantis, nurodė, kad neoficialiai dirba statybose ir gaunamos pajamos per mėnesį apie 650 Eur, nevedęs (b. l. 61-62); psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 68); atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą (b. l. 51-52), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

9. Už BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgus į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad A. S. nedirba, baudų už administracinius nusižengimus nemoka, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu šiuo metu turi apie 3000 Eur skolą, kurią išieško antstoliai. Dėl nurodytų priežasčių teismo įsitikinimu, paskirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, šiuo atveju netikslinga ir tokia bausmė neturės teigiamo poveikio kaltinamajam. Todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė bausmės rūšis, numatyta BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje – areštas, kurio terminas, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nustatomas artimas įstatymo numatytam vidurkiui.

10. Kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.)).

11.1. Teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo ir sutinka su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą nustatant minimalų laikotarpį ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 7 punktas), nustatant pareigą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 5 punktas).

12. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 79-80).

IV. Dėl civilinio ieškinio

13. Nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo G. S. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl įvykio grįžusi namo jautėsi nesaugi, labai išsigandusi, kadangi kaltinamasis aktyviais veiksmais siundė ant jos šunį - turi baimės jausmą dideliems šunims, kadangi ją vaikystėje buvo apkandžiojęs šuo. Po patirto įvykio išgyveno emocinę depresiją, tai pasireiškė nerimu, išgąsčiu, stresine būsena, nesaugumo bei baimės jausmais. Nukentėjusysis K. M. civilinio ieškinio nepareiškė.

14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, kadangi jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

16. Nustatyta, kad grasinimai buvo realūs, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiuosius veikė tyčiniais, apgalvotais ir kryptingais veiksmais, nenutraukdamas jų ir po teisėsaugos institucijos perspėjimų, norėdamas sukelti neigiamą poveikį jų psichologinei būsenai, todėl neabejojama, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl saugumo, akivaizdu, kad tokie veiksmai darė neigiamą poveikį jos psichologinei būsenai. Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis turi būti proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti, šiuo atveju neatitinka šių kriterijų. Pirma, nenustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai būtų sukeltos sunkios sveikatos pasekmės, taip pat ir psichinės. Nepateikta jokių įrodymų, kad kaltinamojo veika turėjo įtakos nukentėjusiosios darbo kokybei. Šiuo atveju nebuvo padaryta tiesioginė žala sveikatai ar gyvybei. Antra, nukentėjusioji R. M. yra valstybės pareigūnė, dirba policijos įstaigoje, ji dirba nuolatinio streso, įtampos sąlygomis, didesnės rizikos sąlygomis, todėl turi būti mažiau pažeidžiama. Be to, teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį.

17. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad nukentėjusios R. M. nurodoma patirtos neturtinės žalos suma 1 000 Eur yra aiškiai per didelė. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajai, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai R. M. 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir adekvati tiek kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tie nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis: nustatyti, kad G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu įpareigoti G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. S. civilinei ieškovei R. M. priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė