- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- II-270-519/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- D. V.
- Advokatai
- Zigmas Burba
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Zigmui Burbai,
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus, atstovui Ričardui Bosui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2010 m. birželio 17 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojos (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189² str. 1 d. paskirta 500 litų bauda už tai, kad būdamas pastatų, esančių J. Šliūpo g. 37 Šiauliuose (pastatas-sandėlis Unik. Nr. 2995-3011-4023, pažymėjimas plane – 2I1p; pastatas-sandėlis Unik. Nr. 2995-3011-4034, pažymėjimas plane -3I1p; pastatas-garažas, pažymėjimas plane – 5G1p), naudotojas, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, nurodyti 2009 m. liepos 31 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A-318, t.y. nevykdė reikalavimo pastatų tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti į gyvenamąją. Nesilaikė statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 30.1. ir 30.2. p. p. nurodytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas teismui pateiktame skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu prašo paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti iš administracinės baudos į įspėjimą, nes pažeidimą padarė ne iš piktos valios, o dėl sunkios šeimos materialinės padėties, nes tiek jis, tiek jo žmona yra bedarbiai, augina du mažamečius vaikus ir pragyvena tik iš gaunamų pašalpų. Jų šeima neturi jokio kito gyvenamojo ploto, todėl priversta gyventi pastate-sandėlyje, kuris šiuo metu yra pritaikytas gyventi. Pastato paskirties pagal reikalavimą pakeisti negalėjo, nes pastatas priklauso jo močiutei, kuri yra neįgali ir turi psichinių trūkumų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prašo paskirtą administracinę baudą pakeisti į įspėjimą.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes pažeidimas yra nustatytas byloje esančiu aktu ir D. V. per ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių, kad ištaisytų nustatytus trūkumus ir įvykdytų akte nurodytus reikalavimus. Kadangi D. V., atsižvelgiant į jo šiuo metu teisme nurodomas aplinkybes, jau skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, tai ją mažinti daugiau jokio teisinio pagrindo nėra.
Nutarimas, kuriuo D. V. paskirta administracinė nuobauda, panaikintinas ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nes administracinė nuobauda skirta, kai pasibaigęs ATPK 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmas ATP protokolas (b.l.46-47) buvo surašytas 2010 m. birželio 10 d., jame konstatuota, jog D. V. padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, nurodyti 2009 m. liepos 31 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A-318, t.y. nevykdė reikalavimo pastatų tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti į gyvenamąją. Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.18-48) matyti, kad pažeidimo, už kurį skirta administracinė nuobauda, faktas buvo nustatytas būtent Šiaulių m. savivaldybės administracijos Statybos skyriaus J. Šliūpo g. 37 Šiauliuose atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A-318, surašytu 2009 m. liepos 31 d. (b.l.34-35). Šiuo aktu reikalaujama iki 2009 m. spalio 30 d. pakeisti pastatų tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją ir nustatyta tvarka pripažinti tinkamu naudoti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pažeidimo paaiškėjimo, kadangi šis pažeidimas turi trunkamojo teisės pažeidimo požymių, diena yra būtent 2009 m. liepos 31 d., kai buvo surašytas aktas. Taip pat byloje yra duomenų, o būtent Institucijos rašytas raštas (b.l.40), iš kurio turinio matyti, kad D. V. šeima šiame pastate gyveno visą laiką, nors jis savo raštu buvo pažadėjęs pastatu nesinaudoti nuo 2009 m. lapkričio 1 d., todėl akivaizdu, jog neteisėtas naudojimasis šiuo pastatu nebuvo nutrūkęs nuo 2009 m. liepos 31 d. iki šios dienos, kaip patvirtino teismo posėdžio metu pats D. V..
ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185², 193², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Straipsnis, pagal kurį skiriama administracinė nuobauda, nepriskirtas kodekso dvyliktam skirsniui bei nenurodytas atskirai, todėl jam taikytinas bendras šešių mėnesių terminas administracinės nuobaudos skyrimui. Netgi skaičiuojant nuobaudos skyrimo terminą nuo 2009 m. spalio 30 d., t.y. nuo dienos, kai turėjo būti įvykdytas reikalavimas, šešių mėnesių terminas nuobaudos skyrimui jau yra pasibaigęs.
ATPK 35 str. 3 d. numato, kad terminas, numatytas ATPK 35 str. 1 d., esant atitinkamoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 1 metų, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultaciją Nr.122 “Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo” toks terminų pratęsimas galimas institucijos (pareigūno) motyvuotu nutarimu, kuriame nurodomos termino pratęsimo priežastys, numatytos ATPK 35 str. 3 d., taip pat nurodoma, kuriam terminui pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo laikas. Taip pat šis procesinis veiksmas turi būti atliktas iki sueinant ATPK 35 str. 1 d. numatytam terminui. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai sukako iki administracinės nuobaudos paskyrimo, tačiau administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus nėra surašęs, bent jau minėtas nutarimas nėra teismui pateiktas su visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, todėl teismas konstatuoja, kad nuobaudos skyrimo metu buvo praėjęs terminas, per kurį galima skirti administracinę nuobaudą, ir šiuo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 7 p. – pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams. Teismo nuomone, administracinę bylą tyrusi ir nagrinėjusi institucija turėjo pakankamai laiko visapusiškai ir objektyviai ištirti administracinę bylą bei paskirti teisėtą ir pagrįstą nuobaudą, nes net ir nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jam esant išvykus į užsienį, Institucijos įgalioti pareigūnai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką turėjo teisę surašyti motyvuotą nutarimą ir pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 7 p.
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti 2010 m. birželio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojos nutarimą, kuriuo D. V. pagal ATPK 189² str. 1 d. paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda, ir bylą D. V. atžvilgiu pagal ATPK 189² str. 1 d. nutraukti pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.