Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-135/2006

Teisėjas Stasys Pocevičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.2; 1.2.14.5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Akmenės r. apylinkės teismo 2006-12-21 nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Mažeikių r. apylinkės teismo 2006-09-01 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams. Iš D. N. priteista turtinei žalai atlyginti: D. P. - 70 lt, J. D. - 1 lt 30 cnt. Iš D. N. priteista neturtinei žalai atlyginti: G. P. – 20 000 lt, D. P. – 5000 lt, J. D. – 8000 lt, J. D. – 8000 lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad jis 2005-10-01 apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), Akmenės r., grasindamas nepilnametėms G. P. ir J. D. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė G. P. priklausantį 70 lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2100, J. D. priklausančius 1 lt 30 cnt, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su nepilnamete G. P. prieš jos valią, taip padarė plėšimą ir išžagino nepilnametę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. N. pripažino kaltu padarius BK 180 str. 1 d. ir BK 149 str. 3 d. numatytus nusikaltimus. Nuteistojo kaltę nurodytų nusikaltimų padarymu patvirtina nuoseklūs, aiškūs nukentėjusiųjų G. P. ir J. D. parodymai, asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys, specialisto išvada. G. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad prie jos priėjęs vyriškis liepė jai atiduoti mobilaus ryšio telefoną, ji labai išsigando ir telefoną jam atidavė, J. D. jam atidavė pinigus, vyriškis rodė kažkokį daiktą ir sakė, kad jei jos neklausys, jis jas nušaus, todėl bijojo jam nepaklusti, po to priėjęs prie jos numovė kelnes, kelnaites, pradėjo čiupinėti jos kojas ir lytinius organus, o paskui paguldė ant žemės, užgulė ant jos, ji pajuto jo lytinį organą ir skausmą makštyje (1 t., b.l. 10-13; 2 t., b.l. 79). J. D. davė analogiškus parodymus – vyriškis liepė tylėti ir grasino šauti, paėmė iš jos pinigus, G. P. nusivedė toliau, o jai liepė nusisukti, girdėjo G. P. šaukiant, kad jai skauda (1 t., b.l. 19-21; 2 t. 79-80). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. D. atpažino D. N. kaip jas užpuolusį asmenį (1 t., b.l. 26-27), asmens parodymo atpažinti metu G. P. taipogi atpažino D. N. kaip jas apiplėšusį ir ją išžaginusį asmenį (1 t., b.l. 28-31). Specialisto išvadoje konstatuota, kad G. P. mergystės plėvėje rastas šviežias įplyšimas, kuris galėjo būti padarytas nurodytu laiku kietu buku daiktu, galimai lytinių santykių metu (1 t., b.l. 33), šią savo išvadą ekspertas patvirtino ir teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 103-104). Kad D. N. suprato pavojingą savo veikų pobūdį, patvirtina byloje esantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog D. N. veikų padarymo metu lėtine psichikos liga nesirgo, jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b.l. 109-112). Apelianto teiginiai, kad apylinkės teismas stengėsi jam piktybiškai pakenkti, suklastodamas įrodymus, palaikydamas absurdiškus, paremtus melagingais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais kaltinimus, yra deklaratyvūs, paneigiami aukščiau išdėstytais jo kaltės įrodymais. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį D. N. atžvilgiu pagrindė byloje surinktais ir teismo posėdžių metu ištirtais įrodymais, neabejotinai įrodančiais jo kaltę, pagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nusikaltimais padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiosioms, nusikaltimai įvykdyti nepilnamečių atžvilgiu, ne tik pagrobiant iš jų daiktus, bet ir sukeliant joms baimę, šoką, pažeidžiant žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai yra ilgalaikiai, gali neigiamai įtakoti jų asmenybių vystymąsi. Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos D. P. ir J. D. parodė, kad dukroms pablogėjo mokslai, atsirado baimės jausmas, jos lankosi pas psichologus, ne tik jos, bet ir jų šeimos patyrė stresą (2 t., b.l. 80-81). Visa tai apima CK 6.250 str. nurodyta neturtinės žalos sąvoka, be to CK 6.250 str. pažymima, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi teismo priimtas sprendimas dėl civilinių ieškinių yra teisingas, atitinka įstatymines normas, reglamentuojančias patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto argumentai, kad G. P. nebuvo traumuota psichika, ji, būdama nepilnametė, piktnaudžiavo alkoholiu, vaikščiojo su taip pat nepilnamete J. D. naktimis, juokėsi teismo posėdžio metu, neturi jokios įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, jų nepatvirtina bylos medžiaga. D. N. prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, nes byloje esanti specialisto išvada suklastota, nepagrįstas. Nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada, ji pateikta įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu ekspertas taipogi nurodė, kad atlikti pakartotinę ekspertizę nukentėjusiajai netikslinga. Apeliacinio skundo argumentas, kad asmens parodymai atpažinti buvo taip pat suklastoti, nepagrįstas. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai tikros, kad gali atpažinti jas užpuolusį asmenį, ir jį atpažino iš veido bruožų, smakro formos, akių, teigė visiškai neabejojančios, jog tai D. N.. Asmens parodymas atpažinti atliktas nepažeidžiant šio ikiteisminio tyrimo veiksmo teisėtumo reikalavimų, įtvirtintų BPK 191 str., 192 str., 195 str. Apelianto teiginiai, kad advokatė gerai neatliko savo darbo, nefiksavo jo teisių pažeidimų, jam kenkė, niekuo nepagrįsti, nekonkretizuoti, duomenų apie tai byloje nėra. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į D. N. asmenybę, į tai, kad jis yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, matyti, kad jam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tenkinti nuteistojo D. N. apeliacinį skundą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.