Telšių apylinkės teismo nutartis

2023-10-16 · Civilinė byla Nr. e2VP-6069-1008/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
e2VP-6069-1008/2023
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01322-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Suinteresuotas asmuo
A. M., V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-6069-1008/2023Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01322-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.5.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 16 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2KAPITAL“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: A. M., V. M. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „B2KAPITAL“ prašymas, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės A. M. turto (sutuoktinės gaunamos ar ateityje gautinos lėšos, tokios kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitos piniginės lėšos, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas).

Šalies argumentai

Pareiškime nurodo, kad vykdymo eigoje antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį ir kitas turtines teises. Patvarkymu Nr. Sm-31946 pasiūlyta skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkas nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/12/01769 ir 0009/20/02470, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos UAB „B2KAPITAL“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas darbo užmokesčio negauna, skolų gera valia nedengia, 2023 m. liepos 24 d. patvarkymu Areštuoti skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir kitas turtines teises Nr. Sm-31946 bei 2023 m. liepos 24 d. turto arešto aktu Nr. Sm-31943, areštavo skolininko V. M. sutuoktinės A. M. gaunamas pajamas įmonėje (duomenys neskelbtini) ir turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų. Taip pat minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininką, kad jis ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturtei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sm-38059. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinė A. M. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas V. M. ir suinteresuotas asmuo A. M. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui V. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. M. pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini), nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Be kita ko, kaip minėta, antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu metu, nors antstolė turto arešto aktu Nr. Sm-31943 areštavo skolininkei A. M. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės A. M. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.

Pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2023 m. liepos 24 d. turto arešto akte Nr. Sm-31943 nurodyti areštuoti daiktai (Eil. Nr. 2), nėra identifikuoti, kaip konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau šių daiktų neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausytų nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų, atsiradimo, todėl likusioje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinės A. M. gaunamų pajamų iš (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/12/01769 ir 0009/20/02470, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė