Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų. Bausmės pradžia 2010 m. gegužės 24 d., jos pabaiga 2018 m. gegužės 5 d.Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis E. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis yra atlikęs minimalia bausmės dalį reikalingą lygtinio paleidimo taikymui. Apelianto teigimu, neatliktos bausmės dalis negali būti kliūtimi netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Apelianto teigimu, jis bausmę atlieka atvirosios grupės sąlygomis, yra 9 kartus skatintas, Alytaus pataisos namuose įgijo visą eilę specialybių, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to turi gyvenamąją vietą ir galimybę dirbti. Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. už gerą elgesį buvo išleistas atostogų į namus. Nuteistojo teigimu, jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios sistemingai siekė taisytis, tinkamai ir aktyviai dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, jo požiūris į darbą ir mokslą teigiamas, šiuo metu mokosi. Nuteistasis E. L. pažymi, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus jo lygtiniam paleidimui. Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad jis bausmės atlikimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo E. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. L. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų pažeidė nustatytą įstaigoje tvarką, už ką 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė nuobauda panaikinta anksčiau laiko tik 2016 m. gegužės 5 d. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Kaip jau buvo minėta, pagal nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. L. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (šiuo atveju 15 balai), bet ir dinaminiai balai (11 balų), todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui lemiamos reikšmės neturi, kadangi to nepakanka pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 9 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, mokosi, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat pateikti duomenys rodo, kad jau ilgą laiko tarpą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta. Analogiškai buvo ir 2015 m. sausio 14 d., Komisijai priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis E. L. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.