Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G., R. A. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 4 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 4 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 4 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turint tikslą parduoti, pasikėsino įgyti bei laikyti psichotropinę medžiagą ir neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams, tai yra žinodamas, kad bylos tyrimo metu nenustatytas asmuo, vadinamas „Ramūnu”, nori įsigyti 500 tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, o R. A. gali tokią medžiagą pateikti, 2003 m. sausio 30 dieną apie 12 val. (duomenys neskelbtini), gavęs iš vadinamojo „Ramūno” 5000 Lt, skirtus minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimui, tą pačią dieną apie 13 val., toje pačioje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai pasikėsino įgyti iš R. A. 500 tablečių - 38,22 g psichotropinės medžiagos MDMA, už tai perdavęs R. A. dalį - apie 4050 Lt iš „Ramūno” gautų pinigų, kitą dalį - apie 950 Lt pasilikdamas sau. Po to neteisėtai šią įgytą psichotropinę medžiagą pasikėsino laikyti su savim bei (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. sausio 30 d. apie 13.10 val. prie to paties (duomenys neskelbtini) už anksčiau gautus 5000 Lt neteisėtai parduoti asmeniui, vadinamam „Ramūnas” 500 tablečių - 38,22 g psichotropinės medžiagos MDMA, draudžiamos vartoti sveikatos priežiūros tikslams, tačiau nusikaltimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo sukelti siekiamo rezultato, kadangi buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų.

R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turint tikslą parduoti, pasikėsino įgyti bei laikydamas su savim gabenti psichotropinę medžiagą ir neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams, tai yra, žinodamas, kad R. G. nori įsigyti 500 tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, o A. S. gali tokią medžiagą pateikti, 2003 m. sausio 30 dieną, turėdamas tikslą parduoti, prie parduotuvės ,,Iki”, esančios Vilniuje, Fabijoniškių g. 2a, pasikėsino neteisėtai įgyti 500 tablečių - 38,22 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią gavo iš A. S. , sutaręs pinigus už ją - 3550 Lt perduoti vėliau, po to šią psichotropinę medžiagą pasikėsino neteisėtai laikyti su savim, gabenti taksi automobiliu iki (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną apie 13 val. šiame sodo name pasikėsino neteisėtai maždaug už 4050 Lt parduoti R. G. minėtas 500 tablečių - 38,22 g psichotropinės medžiagos MDMA, draudžiamos vartoti sveikatos priežiūros tikslams, dalį gautų pinigų už tai - 3550 Lt apie 14.20 val. prie restorano ,,Mc Donalds”, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 173, perdavęs A. S., o kitą dalį - apie 500 Lt pasilikęs sau, tačiau nusikaltimų nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo sukelti siekiamo rezultato, kadangi buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų.

A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turint tikslą parduoti, įgijo, laikė, gabeno psichotropines bei narkotines medžiagas ir pasikėsino neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams, tai yra bylos tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas - 94,793 g MDMA ir 0,402 g amfetamino bei narkotines medžiagas - 0,037 g heroino ir 129,44 g kanapių dervos, šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė iki 2003 m. sausio 30 dienos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, žinodamas, kad R. A. nori įsigyti 500 tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, 2003 m. sausio 30 dieną apie 11.54 val. atgabenęs 38,22 g psichotropinės medžiagos MDMA iki parduotuvės „Iki”, esančios Vilniuje, Fabijoniškių g. 2a., šioje vietoje neteisėtai pasikėsino parduoti R. A. 500 tablečių - 38.22 g psichotropinės medžiagos už 3550 Lt, kuriuos tą pačią dieną apie 14.20 val. gavo iš R. A. prie restorano „Mc Donalds”, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 173, likusią dalį anksčiau įgytos psichotropinės medžiagos - 56,576 g MDMA toliau neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. sausio 30 d. 19.30 val. atliktos šiame bute kratos, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes parduodant psichotropinę medžiagą buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų.

Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. 2003 m. sausio 30 d., apie 11.30 val., prie jo namo atvažiavo Ramūnas su kažkokia moterimi ir pasakė, kad atvežė prekes. Vėliau paaiškėjo, kad kartu su juo buvusi moteris buvo K. S., kuri teisme davė melagingus parodymus. Kitas liudytojas – R. T. taip pat davė melagingus parodymus. Apeliantas nurodo, kad nuo pat jo suėmimo pradžios jis teigė, jog nežinojo, kad tabletės yra narkotikai, nes buvo įsitikinęs, kad tai „Viagra“. Tabletės buvo pilkos spalvos su įspausta „V“ raide. Pas jį rastus pinigus – 850 Lt jam paskolino dviems dienoms R. A., ką pastarasis patvirtino teisme. Be to, apeliantas nurodo, kad 2003 m. vasario 7 d. apklausos metu jis nesuvokė, ką sakė, nes labai sirgo. Pažymi, kad jis jau 61 metų amžiaus, serga įvairiomis ligomis. Niekada nėra užsiiminėjęs nusikalstama veikla, visą gyvenimą sąžiningai dirbo.

Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis narkotikais neprekiavo ir niekada nekalbėjo apie narkotikų platinimą ir pardavimą. Todėl byloje nėra jo pokalbių įrašų apie narkotikų platinimą. Nei vienas nuteistasis, nei liudytojai nepatvirtino, kad jis, suvokdamas, jog tai narkotinės medžiagos, paėmė jas iš A. S. ir perdavė R. G. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje yra protokolas, jog automobilyje Honda Civic, valst. Nr. XXXXXXXX stovėjusiame (duomenys neskelbtini), rasta 500 tablečių. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tai 38,22 gramų psichotropinės medžiagos MDMA. Tačiau apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, jog tai yra tos pačios tabletės, kurias jis perdavė R. G. Apeliantas mano, kad tai yra ne tos pačios tabletės dėl šių priežasčių: skiriasi jų kiekis; ant paketo nerasta jokių jo materialių pėdsakų, patvirtinančių, kad jos buvo pas jį; rastos mašinoje tabletės nebuvo parodytos jam atpažinti; iš teismo posėdžio metu rodyto vaizdo įrašo matyti, kad paketai skirtingi; „Ramūnas“, kuris vykdė operaciją, nepatvirtino, kad tabletės yra tos pačios, nes nebuvo apklaustas; liudytojas R. T. teismo posėdžio metu negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai tos pačios tabletės; iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota mašina „Honda Civic“, nesimato, iš kur ji atvažiavo, kas ją vairavo ir kas iš jos išlipo; byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad automobilis buvo apžiūrėtas, patikrinta, kas buvo jo daiktinėje; byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas visas automobilio judėjimo kelias nuo psichotropinių medžiagų įteikimo iki jų suradimo, todėl apie įvykių vystymąsi galima tik spėlioti ir daryti prielaidas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nusikaltimas buvo modeliuojamas, taikant NVIM Nr. 7s. Modeliavimo atveju sudaromos sąlygos ir galimybės surinkti ir tinkamai procesiškai įforminti nusikalstamą veiklą pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju NVIM realizavimas nepavyko, nes buvo nutraukta modeliuojamų veiksmų grandinė: atitrūko pagrindinė – medžiagų suradimo, išėmimo ir tinkamo užfiksavimo grandis. Kadangi buvo paleistas medžiagas pirkęs asmuo – „Ramūnas“, buvo prarasta galimybė susieti rastas automobilyje medžiagas su jų atsiradimo faktu. „Ramūnas“ galėjo patvirtinti, kad tas medžiagas pirko iš R. G., tačiau tai nebuvo padaryta. Tai, kad „Ramūnas“ nepastebimai dingo, leidžia daryti išvadą, kad modelį realizuojantys operatyviniai darbuotojai kurį laiką buvo praradę galimybę stebėti mašiną ir vairuotoją. Per tą laiką galėjo įvykti nenumatyti dalykai. Be to, teisme nebuvo patikrinta, ar pagrįstai sankcionuotas ir tinkamai realizuotas NVIM. Apelianto manymu, dėl jo elgesio nebuvo pagrindo sankcionuoti modelio.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti spręsti iš naujo. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė. Byla buvo iškelta, gavus duomenų, kad „Ramūnas“ pastoviai perka Vilniuje narkotines medžiagas. Narkotinių medžiagų pirkėjas „Ramūnas“ turėjo būti sulaikytas, kai automobilyje gavo iš R. G. užsakytas tabletes, tačiau „Ramūnas“ sugebėjo pabėgti ir dėl policijos darbuotojų kaltės sulaikytas nebuvo.

K. S. automobilyje surastas maišelis su 500 tablečių, kurias neva paliko išlipęs iš automobilio „Ramūnas“, tai neatitinka teismo posėdyje R. G. ir R. A. duotiems parodymams, kurie nurodė, kad būta 250 vienetų tablečių, skatinančių vyriškąją potenciją – Viagra. Apeliantas taip pat pažymi, kad nuo sulaikymo momento neneigė, kad R. A. jam grąžino skolą. Šie jo parodymai sutampa su R. A. parodymais, todėl nepatvirtina kaltinimo iškeltos versijos, kad jam perduoti pinigai buvo atsiskaitymas už neteisėtą sandorį. Jokių narkotinių medžiagų 2003 m. sausio 30 d. R. A. jis neperdavė. Be to, apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai, leidę pasislėpti tikrajam narkotikų prekeiviui Ramūnui, ėmėsi neteisėtų kratų jo dukters bute ir V. B. bute. Minėtos kratos atliktos negavus teismo leidimo ir nepatvirtintos trijų dienų laikotarpyje po kratų atlikimo. Kratų metu nebuvo kviestinių, nefiksuoti surastų daiktų kiekiai, svoris bei neatlikti kiti būtini veiksmai. Apeliantas pažymi, kad kratos Fabijoniškių 3-46 bute metu išimtas maišelis su tabletėmis priklausė ne jam. R. A., kuris neturi pastovios gyvenamosios vietos, neneigia, kad šį maišelį jam buvo davęs pasaugoti. Kas buvo minėtame maišelyje jis nežiūrėjo, todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 232¹ straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į šiuos baudžiamojo proceso pažeidimus, kratų metu gautais įrodymais negalima remtis. Taip pat neteisinga jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdyje nuteistieji R. A. ir A. S. bei jų gynėjai prašė R. A. ir A. S. apeliacinius skundus patenkinti, nuteistojo R. G. gynėjas prašė baudžiamąją bylą S. G. nutraukti šiam mirus. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. A. ir A. S. apeliaciniai skundai atmetami, o baudžiamoji byla R. G. nutrauktina šiam mirus.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. A. ir A. S. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos išaiškintos realizuojant 2003-01-29 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro sankcionuotą NVIM Nr. 7s. Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsakymo Nr. 5.2-646 matyti, kad Generalinei prokuratūrai buvo pateikta medžiaga apie „Ramūnu“ pasivadinusį asmenį, platinantį psichotropines medžiagas įvairiose Lietuvos vietose ir kad šiam asmeniui psichotropines medžiagas platinimui teikia R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šis narkotines ir psichotropines medžiagas gauna iš asmens vardu „Robertas“, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Šis modelis sankcionuotas siekiant nustatyti asmens, pasivadinusio „Ramūnu“, taip pat asmens, vardu Robertas tapatybes, surinkti ir užfiksuoti įrodymus apie šioje galimai nusikalstamoje grupuotėje veikiančius asmenis, jų bendrininkus, organizatorius, nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą bei sulaikyti įtariamus asmenis su įkalčiais. NVIM metu vykdytojo atliekamų konkrečių veiksmų ribos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio nustatytomis veikos ribomis (b. l. 222, t. 2).

Šis NVIM sankcionuotas Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo, galiojusio NVIM sankcionavimo metu (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1222 red.), nustatyta tvarka, realizuotas per nustatytą 6 mėnesių terminą. Operatyvinės veiklos įstatymo, 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad teikime dėl NVIM sankcionavimo nurodomi „duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (kai tokie duomenys turimi)“. NVIM, kaip matyti iš cituoto rašto, konkrečiai prieš R. A. nebuvo nukreiptas, nes jo asmens tapatybė dar nebuvo žinoma. Jos nustatymas buvo vienas iš modelio sankcionavimo tikslų ir tai Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimams neprieštaravo. Tas pats pasakytina ir apie A. S., kuris sankcionuojant NVIM taip pat nebuvo įvardintas. Tačiau, kaip minėta, NVIM buvo sankcionuotas siekiant išaiškinti ir kitus galimai nusikalstamoje grupuotėje veikiančius asmenis, jų bendrininkus, organizatorius, nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą bei sulaikyti įtariamus asmenis su įkalčiais. Taigi, NVIM realizavimo metu nustatytos ribos nebuvo peržengtos. A. S. ir R. A. su NVIM vykdytojais nebendravo, todėl šių nuteistųjų elgesiui modelio buvimas jokios įtakos negalėjo turėti. Tai, kad nepavyko nustatyti asmens, pasivadinusio „Ramūnu“, asmenybės nėra kliūtimi realizuojant NVIM gautus duomenis laikyti įrodymais.

Iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad jis stebėjo, kaip 2003-01-30, apie 11 val. 50 min., Vilniaus mieste, Fabijoniškių gatvėje, prie parduotuvės „Iki“, A. S. R. A. perdavė polietileninį maišelį. Toliau stebėdamas R. A. matė, kaip šis maršrutiniu taksi automobiliu, po to paprastu taksi automobiliu nuvažiavo iki sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir apie 12 val. 55 min. užėjo į (duomenys neskelbtini) namo vidų, kur gyvena R. G. Po 10 min. į tą pačią vietą atvažiavo automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. XXXXXXXX prie kurio priėjo R. G. ir įsėdo į vidų. Po minutės R. G. išlipo ir minėtas automobilis nuvažiavo link Rokantiškių kapinių. R. A. kartu su R. G. nuėjo iki Šiaurės gatvėje esančios parduotuvės ir po to maršrutiniais autobusais ir maršrutiniu taksi nuvažiavo iki Ukmergės gatvėje esančio restorano „Mc Donald“ ir vėl susitiko su A. S. bei pastarajam perdavė pinigus.

Šiuos parodymus patvirtina ir protokolai apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus bei vaizdo įrašai (b.l. 32, 33; t. 1). Pagrindų netikėti šiais įrodymais nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir kaip nepagrįstus atmetė nenuoseklius ir vienus kitiems prieštaraujančius (šios parodymų ypatybės įtikinamai atvaizduotos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojamos) R. G. ir A. S. parodymus, kad pastarasis R. G. nieko neperdavė.

Liudytojas R. T. parodė, kad, vykdydamas tarnybinę užduotį, 2003-01-30 sekė K. S. automobilį „Honda Civic“. Apie 11 val. 30 min. į automobilį įsėdo jo savininkė, o netrukus ir sportiško sudėjimo vaikinas, panašus į byloje minimą „Ramūną“. K. S. po kelių minučių išlipo, o tas vaikinas nuvažiavo iki sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir įsėdusiam į automobilį R. G. kažką perdavė, ir, pastarajam išlipus, nuvažiavo iki geležinkelio stoties. Po to vėl grįžo iki minėto namo, kur į automobilį vėl įsėdo R. G. Jis perdavė „Ramūnui“ kažkokį paketą, o šis tą daiktą įdėjo į automobilio daiktinę. Po minutės R. G. išlipo, o „Ramūnas“ nuvažiavo link Rokantiškių kapinių, po to pasukęs į Polocko gatvę, išlipo iš automobilio ties (duomenys neskelbtini) ir užrakinęs automobilio dureles dingo. Sekdamas minėtą automobilį, jo iš akių nebuvo išleidęs.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2003-01-30, apie 10 val. 40 min., buvo apžiūrėtas K. S. automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. XXXXXXXX ir jame nebuvo jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų (b.l. 20, t. 1). Įvykio vietoje apžiūrėjus tą patį automobilį tos pačios dienos 14 val. 5 min., jo daiktinėje rasta 500 rusvų tablečių su įspausta M raide (b. l. 21-22, 25-27, t. 1).

Vertinant šiuos įrodymus kaip visumą, atsižvelgiant į tai, kad visi nuteistųjų vienas su kitu ir R. G. su „Ramūnu“ susitikimai buvo stebimi, taip pat R. A. buvo nuolat stebimas nuo susitikimo su A. S. iki susitikimo su R. A., darytina vienareikšmė išvada, kad automobilyje rastos tabletės yra tos pačios, kurias A. S. perdavė R. A., šis – R. G., o pastarasis – „Ramūnui“. Kadangi „Ramūno“ vairuojamas automobilis buvo stebimas nuolat ir jame tabletės rastos toje vietoje, kur jas padėjo „Ramūnas“, gavęs iš R. G. (tai matosi iš liudytojo R. T., nors ir negarantavusio, kad perduotos „Ramūnui“ ir rastos automobilyje tabletės yra tos pačios parodymų), nėra pagrindo manyti, kad „Ramūnas“ tabletes pakeitė. Nors, kaip nurodoma R. A. apeliaciniame skunde, vaizdo įraše nesimato iš kur atvažiavo K. S. automobilis prieš apžiūrą ir kas iš jo išlipo bei nėra dokumentiškai fiksuoto šio automobilio judėjimo maršruto, šios aplinkybės nustatytos iš liudytojo K. T. parodymų, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Todėl nustatytos aplinkybės R. A. apeliaciniame skunde be pagrindo vertinamos tik kaip prielaidos. Nuteistojo R. A. teiginys apeliaciniame skunde, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti paketai atrodo skirtingai, nėra pagrįstas, nes dėl atstumo, iš kurio filmuota kaip A. S. R. A. perduoda paketą, pastarojo savybės nepakankamai gerai matyti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tai ne tas pats paketas, kuris rastas K. S. automobilyje. Tai, kad nebuvo sulaikytas ir apklaustas „Ramūnas“, tai, kad tabletės nebuvo pateiktos R. A. atpažinti ir kad ant paketo nerasta jo materialių pėdsakų, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie paketo ir tablečių perdavimą iš vieno asmens kitam, apie tablečių tapatumą, nes tai nustatyta jau aptartais patikimais įrodymais. R. A. be pagrindo teigia, kad „Ramūno“ dingimas sąlygotas to, kad automobilis buvo išleistas iš akių. Iš K. T. parodymų matyti, kad to nebuvo, o „Ramūnas“ pabėgo po to, kai paliko nuolat liudytojo akivaizdoje buvusį ir sektą automobilį. Išvados, kad automobilyje rastos tabletės yra tos pačios, kurias A. S. perdavė R. A., šis – R. G., o pastarasis – „Ramūnui“ nepaneigia ir R. A. aiškinimas, kad jis disponavo 250 tablečių, o automobilyje jų rasta dvigubai daugiau, taip pat ir A. S. teiginys, kad R. A. ir R. G. kalbėjo tik apie 250 tablečių.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2003-01-31, R. A. išvis nieko neminėjo apie tabletes ir jų kiekį, aiškino, kad iš A. S. gavo ir R. G. perdavė kažkokius saldainių pavyzdžius (b.l. 185-186, t. 1). Apklausiamas kaip kaltinamasis 2003-02-06, jis taip pat nenurodė apie tabletes, o aiškino perdavęs saldainių pavyzdžius (b. l. 190-191, t. 1). Abiejose apklausose dalyvavo gynėjas ir vertėja, todėl R. A. aiškinimas pirmosios instancijos teisme, kad vertėjas ne taip išvertė, nėra įtikinamas ir priimtinas. Apie konkretų tablečių kiekį - 250 vienetų ir apie tariamą jų rūšį –„Viagra“, R. A. parodė tik pirmosios instancijos teisme (b. l. 127, t. 2).

R. G., apklausiamas kaip įtariamasis 2003-01-31, taip pat nieko nenurodė apie gautas tabletes, jų rūšį, paskirtį ir kiekį (b. l. 116, t. 1). Apklausiamas kaip kaltinamasis 2003-02-07, jis parodė gavęs iš R. A. 500 tablečių, jo manymu, skirtų vyrų potencijai padidinti (b. l. 120-122, t. 2). Apklausiamas kaip įtariamasis 2003-10-21, jis parodė, kad jam 2003-01-30 R. A. atvežė 500 tablečių, po 10 Lt už vienetą (b. l. 124-126, t. 1). Šis kiekis ir kaina atitinka jo iš „Ramūno“ gautą sumą - 5000 Lt. Todėl nemotyvuotas R. G. tvirtinimas pirmosios instancijos teisme apie perpus mažesnį tablečių kiekį, pagrįstai įvertintas kaip neteisingas.

Nuteistųjų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas paneigia ir jų aiškinimą nežinojus, kad tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 17 punkte nurodyta: „Nusikaltimai, nurodyti BK 232-1, 232-2, 232-5, 232-10 straipsniuose - psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas, šių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt.“ Iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. XXXXXXXX rastos 500 vnt. tablečių nebuvo atskirai supakuotos, o supiltos į 3 polietileninius maišelius, jų spalva rusva, o tabletėse įspausta raidė M. Šios aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentus apie manymą, jog tai galėjo būti tabletės „Viagra“. Kad nuteistieji bent bendrais bruožais suvokė, jog tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga galima spręsti ir iš A. S. nepagrįsto bandymo visiškai paneigti perdavus šias tabletes R. G., iš pastarojo parodymų nenuoseklumo, kuris, kaip jau minėta, išsamiai aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 500 tablečių, kuriose, kaip matyti iš specialisto išvados, yra 38,22 gramo psichotropinės medžiagos MDMA (b. l. 31, t. 1), A. S. perdavė R. A. , šis – R. G., o pastarasis – „Ramūnui“. Tai jie padarė bent bendrais bruožais suvokdami, jog tai yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl R. A. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį, (kaip pasikėsinimas neteisėtai, turint tikslą parduoti, įgyti bei laikant su savim gabenti psichotropinę medžiagą) ir pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 4 dalį (kaip pasikėsinimas neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad A. S. iš viso nenustatytu būdu įgijo 94,793 g MDMA ir 0,402 g amfetamino bei narkotines medžiagas - 0,037 g heroino ir 129,44 g kanapių dervos, šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė iki 2003 m. sausio 30 dienos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavęs R. A. minėtas 500 tablečių, kurių sudėtyje yra 38,22 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, dalį anksčiau įgytos psichotropinės medžiagos - 56,576 g MDMA - toliau neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. sausio 30 d. 19.30 val. atliktos šiame bute kratos.

2003 m. sausio 30 d. buvo atliktos kratos V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir D. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtos kratos buvo atliktos motyvuotais Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM tardymo skyriaus tardytojo V. A. 2003 m. sausio 30 d. nutarimais.

Pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK, galiojusio kratos atlikimo metu, 188 straipsnio 3 dalį, neatidėliotinais atvejais krata galėjo būti daroma be teisėjo sankcijos, bet tokiu atveju per tris dienas turėjo būti gautas teisėjo patvirtinimas apie kratos teisėtumą. Dėl 2003 m. sausio 30 d. V. B. ir D. S. butuose atliktų kratų Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjo patvirtinimas buvo gautas 2003 m. vasario 3 d. Pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK, galiojusio kratos atlikimo metu, 119 straipsnio 4 dalį, jeigu terminas baigiasi ne darbo dieną, tai paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. Šiuo atveju, trijų dienų termino pabaiga suėjo 2003 m. vasario 2 d., t. y. sekmadienį, todėl paskutine termino diena laikytina vasario 3 diena.

Vadovaujantis procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnio 1 dalimi, darant kratą tardytojas turėjo užtikrinti buvimą to asmens, pas kurį buvo daroma krata. Tik tuo atveju, jeigu kratą atlikęs pareigūnas to užtikrinti negalėjo, krata turėjo būti atliekama kviestinių asmenų akivaizdoje. 2003 m. sausio 30 d. atliekant kratas V. B. ir D. S. butuose, buvo užtikrintas V. B. ir D. S. dalyvavimas darant kratą, todėl kviestinių dalyvavimas nebuvo būtinas.

Kratų metų paimti daiktai buvo supakuoti ir taip pateikti juos tyrusiems specialistams, todėl tablečių ir narkotinių priemonių nepasvėrimas kratų metu įtakos specialistų išvadoms negalėjo turėti.

Šie duomenys paneigia A. S. apeliacinio skundo teiginius apie baudžiamojo proceso pažeidimus darant kratas ir kratų metu gautus duomenis leidžia laikyti įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, kad kratų metu rastus objektus V. B. bute buvo palikęs jis. Teismo išvada, jog A. S. negalėjo nežinoti, kas buvo V. B. bute paslėptame pakete, yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu duotais A. S. parodymais, šių medžiagų slėpimo faktu ir A. S. bandymu dalį neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų realizuoti per R. A. Atsakomybė pagal 1961 m. BK 232 ¹ straipsnį kyla ne tik už neteisėtą psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti sveikatos priežiūros tikslams pardavimą, bet ir už kitokį platinimą, todėl pinigų už perduotas tabletes gavimas baudžiamosios atsakomybės buvimo ar nebuvimo nelemia. Tačiau didžiosios dalies NVIM realizavimui skirtų pinigų radimas pas A. S. jo sulaikymo metu, t.y. praėjus tik kelioms valandoms po to, kai jis R. A. perdavė paketą su tabletėmis leidžia tvirtinti, kad psichotropines medžiagas jis pardavė. Pats R. A. pirmosios apklausos metu nieko neparodė apie A. S. turėtą skolą ir jos grąžinimą (b. l. 185-186, t. 1). Tas pats pasakytina ir apie kitos apklausos metu jo duotus parodymus (b. l. 190-191, t. 1). Tik pirmosios instancijos teisme, kai jam jau buvo žinomi A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, R. A. parodė apie savo skolą A. S. Pastarojo prašymu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad keletą kartų padėjo R. A. pasiskolinti pinigų iš A. S., tačiau šio liudytojo parodymai apie skolinimosi aplinkybes gana stipriai skiriasi nuo A. S. parodymų. A. S. parodė pirmą kartą paskolinęs R. A. 1000 JAV dolerių ir nurodė tai buvus Telšių mieste. A. T. parodė, kad pirmą kartą buvo skolinama 1000 Lt. ir tai buvo prie Naujosios Vilnios. A. S. parodo ir antrą kartą skolinęs 1000 JAV dolerių, o A. T. nurodo, kad antrą kartą buvo skolinta 1000-1500 Lt.

Toks pat sumos neatitikimas šių asmenų parodymuose yra ir apie trečią paskolos atvejį. Dėl nurodytų prieštaravimų parodymuose ir dėl jau minėtų R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta R. A. ir A. S. aiškinimą, kad A. S. prieš sulaikymą iš R. A. gauti pinigai buvo senos skolos grąžinimas, o ne pinigai už tabletes.

Todėl A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas psichotropinių bei narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą parduoti, ir pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimas neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams. Naujasis Lietuvos Respublikos BK už analogiškas veikas numatė griežtesnę atsakomybę, todėl A. S. ir R. A. pagrįstai taikytas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

A. S. prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo negali būti patenkintas, nes toks sprendimas apeliacinės instancijos teisme gali būti priimtas tik tada, kai byla išnagrinėta šališko pirmosios instancijos teismo arba kai baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalies redakcija numatė sankciją - laisvės atėmimą nuo penkerių iki dešimties metų, o šio straipsnio 4 dalies sankcija buvo nuo šešerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo.

R. A. tiek pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį, tiek pagal šio straipsnio 4 dalį paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra pagrindo jas laikyti per griežtomis ir švelninti. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo švelninti ir R. A. paskirtą galutinę bausmę.

Nuteistajam A. S. tiek pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį, tiek pagal šio straipsnio 4 dalį paskirtos vieneriais metais už sankcijoje numatytą minimalią bausmę didesnės laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės yra gerokai mažesnės už įstatyme numatytų sankcijų vidurkius. Atsižvelgiant į didesnę A. S. padarytų nusikalstamų veikų apimtį, šios bausmės taip pat nėra per griežtos, todėl nešvelnintinos. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo švelninti ir A. S. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti nuteistųjų R. A. ir A. S. apeliacinius skundus nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauti duomenys, kad R. G. 2005 m. vasario 11 d. mirė. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad mirusiajam baudžiamasis procesas negalimas, todėl nesant šio punkto išimtyje numatytų sąlygų (reikalavimo tęsti procesą dėl mirusiojo reabilitavimo) nuosprendžio dalis dėl šio nuteistojo naikinama ir byla R. G. nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 232¹ straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir baudžiamąją bylą R. G. nutraukti jam mirus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų R. A. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.