- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- A2.2.-6568-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05572-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas J. P. surašytas už tai, kad 2015 m. liepos 26 d., 19.25 val., Kaune, Medvėgalio g. 23A esančioje parduotuvėje „Iki“, jis paėmė 2 vnt. vanilinių sūrelių „Jappi“, kurių bendra vertė 0,36 Eur ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už minėtas prekes. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, o jo veika kvalifikuota pagal ATPK 50 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2015 m. liepos 26 d. buvo nuėjęs į parduotuvę, kurioje perka daugiau kaip 20 metų. Tą dieną paklausė prie pieno produktų buvusios darbuotojos apie sūrelius, nes dėl sveikatos sutrikimų negali valgyti šokoladinių. Prieš prieidamas prie jos, pasiėmė keturis sūrelius, ir jai parodžius, kurie yra šokoladiniai, juos padėjo atgal į lentyną, o kitus nusipirko. Po kelių dienų sugrįžus į parduotuvę, jį sustabdė apsaugos darbuotojas ir iškrėtė jo krepšį bei nieko nesakęs, nusivedė į tarnybines patalpas. Tuomet atėjusi administratorė pasakė, kad jis prieš kelias dienas išsinešė du sūrelius. Kategoriškai teigė, kad nepaėmė jokių sūrelių už kuriuos nebūtų sumokėjęs.
Liudytojas M. J. parodė, kad atvyko į parduotuvę, kurioje buvo sulaikytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pats įvykio nematė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą tik dėl to, kad buvo gautas pareiškimas. J. P. kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad sūrelių neėmė. Jis buvo kaltinamas pažeidimu, kurį padarė prieš kelias dienas, tačiau apsaugos darbuotojas vaizdo įrašo nepateikė, žadėdamas tai padaryti vėliau. Pripažino, kad jam buvo kilusios abejonės ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pagrobti sūrelius. Kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole grindė tik apsaugos darbuotojo surašytu pareiškimu.
Liudytojas A. K. parodė, kad dirbo parduotuvėje apsaugos darbuotoju, kai paprašytas kitos darbuotojos, kuri teigė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pavogti du sūrelius, po kelių dienų jį sulaikė. Pats to nematė, o apie pažeidimą sprendė iš darbuotojos paaiškinimo ir vaizdo įrašo, kurio policijos pareigūnams nepateikė. Pripažino, kad jam kilo abejonių ar J. P. juos paėmė, o pareiškimą surašė, nes buvo labiau įtikinėjamas kitos darbuotojos.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti šie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 2), UAB „Palink“ pareiškimas, surašytas apsaugos darbuotojo A. K. (b. l. 3), UAB „Palink“ apsaugos darbuotojo A. K. paaiškinimas (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. P. atžvilgiu nutrauktina.
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006).
Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).
Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Teismas, vertindamas institucijos pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, liudytojų parodymus daro išvadą, kad kaltinimas J. P. padarius ATPK 50 str. numatytą pažeidimą grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai ir išsamiai nurodė aplinkybes, kategoriškai tvirtindamas, kad jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Tuo tarpu liudytojai nebuvo tikri, kad J. P. šį pažeidimą padarė. Vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas J. P. pažeidimas, byloje nėra, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad J. P. būtų pagrobęs du sūrelius, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio prielaidomis ir spėjimais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., bylos teiseną J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.