- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-78-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- J. G., E. B., G. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- Č. Z., VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-131/08 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams J. G., E. B., G. B., tretiesiems asmenims Č. Z., VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, notarei L. Š. dėl nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo turto pripažinimo, sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. B. prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ¼ dalį, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalį, garažo (duomenys neskelbtini) ½ dalį, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalį, kiemo statinių (duomenys neskelbtini) dalį, esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pripažinti negaliojančia 1998 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria atsakovė G. B. palikimu priėmė ieškovui nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį dalyje, kuria atsakovė G. B. perleido atsakovams J. G., E. B. ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia teisinę registraciją, kuria atsakovams J. G., E. B. buvo pripažintos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo tėvui F. E. B. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, trys pagalbiniai pastatai (ūkiniai pastatai, garažas), ½ dalis kiemo statinių (lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini). F. E. B. mirė (duomenys neskelbtini). 1987 m. ieškovas susitarė su tėvu F. E. B. dėl jungtinės veiklos, kuria siekė suremontuoti bei toliau išlaikyti nurodytą nekilnojamąjį turtą. Po ieškovo tėvo F. E. B. mirties visą ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą paveldėjo ieškovo motina G. B., tačiau ši aplinkybė ieškovui nebuvo žinoma. 2004 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartis yra neteisėta, nes atsakovė G. B. ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį perleido atsakovams E. B., J. G..
Atsiliepimas
Atsakovai G. B., E. B., J. G. prašė S. B. ieškinio netenkinti bei taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad tarp ieškovo ir F. E. B. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria ieškovas būtų įsipareigojęs savo darbu ir išlaidomis padengti gyvenamojo namo, kitų statinių remonto ir išlaikymo išlaidas, o F. E. B. būtų įsipareigojęs perleisti dalį jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini).
Tretysis asmuo Č. Z. prašė S. B. ieškinio netenkinti.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas nurodė, jog įregistravimas viešajame registre neturi savarankiško juridinio pagrindo, nes yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančia 2004 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį.
Tretysis asmuo notarė D. S. prašė S. B. ieškinio netenkinti. Nurodė, kad po F. E. B. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 214/98. Mirusiojo sutuoktinė G. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, o 1998-04-07 pareiškimu mirusiojo sūnus S. B., 1998-03-09 pareiškimu mirusiojo sūnus E. B., 1998-03-10 pareiškimu mirusiojo dukra J. G. savo paveldimos turto dalies atsisakė G. B. naudai. G. B. buvo vienintelė įpėdinė tinkamai išreiškusi savo valią priimti F. E. B. palikimą, todėl išduotas 1998 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo S. B. kiekvieno atsakovo J. G., G. B. ir E. B. naudai po 1 770 Lt atstovavimo išlaidų. Nustatė, kad F. E. B. ir G. B. gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė atsakovės G. B. tėvams J. ir J. Z.. Atsakovė G. B. paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties, todėl jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta ir su ieškovo motina G. B.. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir su mirusiuoju tėvu F. E. B.. Nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, ieškovo minimi remonto darbai nelaikytini kapitaliniu remontu ar atlikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. 1 d. numatė trijų metų ieškinio senaties terminą, kuris turėjo būti skaičiuojamas nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą dienos. Ieškovas įstatymo numatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo, apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti, kai pas notarą atsisakė palikimo po tėvo mirties. Dėl to atsakovų reikalavimu turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomu sprendimu iš ieškovo S. B. priteisė papildomai atsakovų J. G., G. B. ir E. B. naudai po 1 770 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad, remiantis atsakovų pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, kiekvienam atsakovui buvo suteiktos tokios atstovavimo paslaugos: susipažinimas su civiline byla Nr. 2-10297-131/2007, atsiliepimo į ieškinį parengimas, teisinės konsultacijos 250 Lt/val., viso 6 val. 1 500 Lt sumai bei 18 proc. PVM tarifas 270 Lt, viso 1 770,00 Lt. Nurodė, kad byla sudėtinga, buvo teikiamas patikslintas ieškinys, renkami papildomi įrodymai, apklausiami liudytojai, vyko keli teismo posėdžiai, todėl išlaidų dydį pripažino pagrįstu, neviršijančiu rekomenduojamo.
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodė, kad S. B. priklauso ½ dalis F. E. B. turėto turto, kurį įgijo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Turtas, įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė sutarties dalyvių nuosavybė. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 472 str., buvo leidžiama ir žodinė jungtinės veiklos sutarties sudarymo forma. Nekilnojamojo turto pagerinimas darbu bei piniginiais įnašais buvo įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Ieškovas atsisakė ne nuo savo turto dalies, įgytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o nuo tėvo turto dalies, kurią paveldėjo atsakovė G. B.. Atsakovė G. B. galėjo paveldėti ¼ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo ir ūkinių pastatų, ¼ kiemo statinių. Ieškovui priklausančio turto motina negalėjo dovanoti kitiems atsakovams. Teigė, jog 2005-11-02 E. B., J. G. pareiškė reikalavimus dėl ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies naudojimo suvaržymų. Tik tada S. B. sužinojo apie neteisėtos 2004 m. birželio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymą, todėl ieškinio senatis negalėjo būti taikoma.
Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atsakovų J. G., E. B., G. B. prašymo dėl papildomo sprendimo netenkinti. Nurodė, kad priimti papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas galėjo tik tada, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovų atstovė A. Saulėnienė surašė vieną atsiliepimą į ieškinį bei vieną atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jį ištiražavo trimis egzemplioriais nurodydama, kad atsiliepimas paduodamas kiekvieno atsakovo vardu ir pateikė teismui sąskaitas kaip už šešių atskirų procesinių dokumentų surašymą. Pažymėjo, kad atsakovų atstovė susipažino su bylos medžiaga tik vieną kartą. Pateiktuose atstovės dokumentuose nurodoma, kad ji dalyvaudama teismo viename posėdyje prabuvo jame tris kartus ilgesnį laiką nei vyko pats teismo posėdis. Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, už atsiliepimo parengimą numatytas koeficientas 1,0 (800 Lt), atstovavimo valanda 0,15 (120 Lt), konsultacijos atskiru šalių sutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovai J. G., E. B., G. B. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, apeliacinių skundų netenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs 1964 m. Civiliniame kodekse 84 str. 1 d. nustatytą bendrą trijų metų ieškinio senaties terminą. Tiek 1998 m. balandžio 7 d. ieškovui atsisakius palikimo, tiek 2005 m. lapkričio 2 d. J. G. ir E. B. pateikus ieškovui reikalavimą dėl išsikėlimo iš ginčo patalpų, kurias atsakovė G. B. buvo pastariesiems 2004 m. padovanojusi, ieškovas žinojo apie tariamus savo teisių pažeidimus ir galėjo ginčyti. Ieškovas klaidingai grindė jungtinės veiklos sutarties žodinę formą 1964 m. Civilinio kodekso 472¹ str. Jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta, remiantis 1964 m. CK 43 str. 1 d. 2 p. numatyta rašytine forma, tačiau šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodė jungtinės veiklos sutarties buvimo, o atlikti remonto darbai nepatvirtino, kad jie atlikti minėtos sutarties pagrindu. Ginčytinas nekilnojamasis turtas priklausė ieškovo tėvui ir motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta su abiem savininkais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo pilnai, nors prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, remiantis LR CPK 277 str. 1 d. 3 p., pagrindas teismui priimti papildomą sprendimą buvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog, vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu Nr. LR-85 „ Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 punktu, atsakovų patirtos bylinėjimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
Ieškovo S. B. apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.
Ieškovas S. B. savo reiklavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ¼ dalį, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalį, garažo (duomenys neskelbtini) ½ dalį, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalį, kiemo statinių (duomenys neskelbtini) dalį, esančių adresu (duomenys neskelbtini), grindė jungtinės veiklos sutartimi, kurią įrodinėjo sudaręs žodžiu su savo tėvu F. E. B. 1987 m. Šia sutartimi ieškovo teigimu šalys susitarė už ieškovo lėšas atlikti tėvui priklausančio nekilnojamojo turto remontą ir toliau jį prižiūrėti; ieškovas įvykdė sutarties sąlygas ir įgijo nuosavybės teisę į lygią dalį su tėvu nekilnojamojo turto, nurodyto ieškinyje.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių apie jungtinę veiklą, tuo pačiu nepagrindė savo teisės pažeidimo.
Šalies argumentai
Ieškovo S. B. nurodomu metu – 1987 m. galiojęs Civilinio kodekso 472 str., apibūdinantis jungtinės veiklos sutartį, tiesiogiai nenumatė rašytinės jos formos, kai sutarties šalys fiziniai asmenys, todėl jos sudarymo tvarka buvo reguliuojama bendromis civilinės teisės normomis (CK 41 - 46 str., 168 str. – 173 str.). Ieškovo nurodomo sandorio suma akivaizdžiai viršijo vieną šimtą rublių, todėl sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Įstatymo reiklavimų neatitinkantis sandoris negalioja (1964 m. CK 47 str.). Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus įstatymo reikalavimų neatitinkančiu sandoriu, nepateikė jokių rašytinių ar kitokių duomenų, kurie patvirtintų buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Aplinkybė, kad ieškovas visą laiką gyveno tėvų namuose, lėšomis ir darbu prisidėjo prie jų išlaikymo, nepagrindžia jo teisės į dalį nuosavybės.
Civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), yra buvę G. B. tėvų (ieškovo senelių) – J. ir J. Z. nuosavybe (l. 96-102, 151-157). Po jų mirties turtą lygiomis dalimis paveldėjo G. B. ir jos brolis Č. Z.. G. B. ir F. E. B. susituokė 1955 m. (l. 149-150) ir apsigyveno šiuose namuose. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. F. E. B. mirė (duomenys neskelbtini) (l. 32), jo vardu turtas įregistruotas po mirties, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998-10-12 sprendimu Nr. 809. Net ir neginčijant turto įregistravimo fakto F. E. B. vardu, turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovas jungtinei veiklai, kurios rezultate įgytų nuosavybės teisę į dalį sutuoktinių turto, turėjo gauti ir savo motinos G. B. sutikimą (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 4 d.). Atsakovė G. B. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodytų aplinkybių apie jungtinę veiklą niekuomet nepripažino, taigi nėra tinkamo jungtinės veiklos sutarties subjekto.
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. teigia, kad jungtinės veiklos rezultate buvo iš esmės rekonstruotas gyvenamasis namas, pastatytas priestatas, pirtis, iškastas tvenkinys. Šiems darbams atlikti turėjo būti gautas statybos leidimas, parengtas suderintas projektas, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu atveju nėra leistinų duomenų ir apie jungtinės veiklos sutarties objektą. Darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jungtinės veiklos sutarties sudarymą, ieškinio reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto niekuo nepagrįstas (CPK 178 str.).
Apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo žinoti nuo to momento, kai Vilniaus r. notarų biurui jis 1998 m. balandžio 7 d. pateikė pareiškimą, kuriuo patvirtino nepriėmęs palikimo po savo tėvo mirties. Apelianto argumentas, kad tokiu pareiškimu jis neatsisakė teisių į turtą, įgytą jungtinės veiklos rezultate, nėra pagrįstas, nes jungtinės veiklos jis neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimams taikė trejų metų senaties terminą, numatytą 1964 m. CK 84 str. 1 d.
Apelianto S. B. pateikti prekių čekiai, gabenimo važtaraščiai, kitokie statybinių medžiagų įsigijimą 1997-1998 m. patvirtinantys dokumentai, paraiška techninėms sąlygoms elektros įvadui negali patvirtinti jungtinės veiklos, kai nėra įrodyti būtinieji jungtinės veiklos sutarties požymiai – susitarimas su tinkamais subjektais bei veiklos objektas.
Remiantis aukščiau aptartais argumentais, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Apelianto S. B. apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat atmestini. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 277 str. 1 d. 3 p., išsprendė bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai buvo pateikti, bet dėl jų nepasisakyta sprendime, klausimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo argumentus dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertino bylos sudėtingumą ir trukmę, teisėjų kolegija pilnai sutinka su išsakytais argumentais ir jų nekartoja. Apelianto teiginys, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos, nes advokatė atstovavo tris asmenis, kurių interesai iš esmės sutapo, nesudaro pagrindo keisti papildomą sprendimą. Procesinis bendrininkavimas neriboja kiekvieno atsakovo teisės turėti byloje savo atstovą, tinkamai ginti savo interesus civilinėje byloje bei teisės gauti iš nepagrįstą ieškinį pareiškusios šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje kiekvienas atsakovas buvo sudaręs savarankišką susitarimą, pagal kurį sumokėtas atlyginimas atstovui yra mažesnis, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyti dydžiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsisakius tenkinti ieškovo S. B. apeliacinį skundą, atsakovų naudai iš jo priteistinos atstovo pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 3 000 Lt lygiomis dalimis kiekvienam (CPK 98 str.). Jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl mažinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo S. B. atsakovų J. G., E. B. ir G. B. naudai lygiomis dalimis 3 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.