Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-28 · Administracinė byla Nr. AS-525-42-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-28
Bylos Nr.
AS-525-42-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-42/2011Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus (toliau – ir Raseinių skyrius) 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 18P-2525;

2) įpareigoti Raseinių skyrių įskaičiuoti į jo įgytą darbo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti laikotarpį nuo 1972 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 8 d.

Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodė, jog Raseinių skyriaus sprendimą jis apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba), kuri 2009 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6748. Pareiškėjas jį lapkričio 28 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nurodė, kad pareiškėjas turi kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas tokius veiksmus atliko 2009 m. gruodžio 3 d., tačiau, neteisingai supratęs, jis apskundė ne patį Raseinių skyriaus sprendimą, o jo paaiškinamąjį raštą. Todėl 2010 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme nutraukė bylą. Pareiškėjas 2010 m. vasario 25 d. pakartotinai kreipėsi į Valdybą su prašymu panaikinti Raseinių skyriaus sprendimą Nr. 18P-2525. Pareiškėjui nurodyta, kad jo prašymas pakartotinai nagrinėjamas nebus. Pabrėžė, jog visur kreipėsi laiku, todėl terminų skundui paduoti piktybiškai nepraleido. Kadangi pareiškėjas nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo išvykęs į Vokietiją pas dukrą, kuriai turėjo padėti, jis neturėjo galimybės laiku paduoti skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymo netenkino ir termino neatnaujino.

Nurodė, jog pareiškėjo skundo padavimo termino pradžia sietina su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (Valdybos) sprendimo priėmimo diena, tai yra šiuo atveju su 2009 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per dvidešimt dienų nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos kreipėsi į teismą su skundu. Padarė išvadą, jog procesinio termino eiga prasidėjo 2010 m. lapkričio 6 d., o pareiškėjas, norėdamas apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, į Šiaulių apygardos administracinį teismą privalėjo kreiptis iki 2009 m. lapkričio 26 d., o kreipėsi tik 2010 m. spalio 7 d., praleidęs terminą skundui paduoti. Rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Pažymėjo, jog pareiškėjas į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjas nurodė, kad skundo padavimo terminą jis praleido dėl savo paties veiksmų (neveikimo). Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių (pavyzdžiui, ūmi liga, stacionarinis gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, būtinybė išvykti į komandiruotę ar pan.), sukliudžiusių per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Raseinių skyriaus sprendimo Nr. 18P-2525 panaikinimo, pareiškėjas nenurodė. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmus (kreipimasis į teismą, kuriam byla yra neteisminga, neteisingas institucijos sprendimo suvokimas ir jo aiškinamojo rašto apskundimas) pripažino jo valia pasirinktu teisių gynybos būdu, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti priežastis. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam laiku, t. y. iki 2009 m. lapkričio 26 d., įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį kaip nepagrįstą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog dėl Valdybos sprendimo į Šiaulių apygardos administracinį teismą galėjo kreiptis iki 2009 m. lapkričio 26 d., o kreipėsi tik 2010 m. spalio 7 d. Pabrėžia, jog su skundu dėl Valdybos ir Raseinių skyriaus priimtų sprendimų į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2009 m. lapkričio 25 d.

2. Pažymi, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 6 d. byloje Nr. I-21-25/2010 praleistą skundo padavimo teismui terminą atnaujino.

3. Pabrėžia, jog, taikant teisingumo ir protingumo principus, jo išvykimas į Vokietiją suteikti būtiną pagalbą dukrai, vertintinas kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti.

Atsiliepimas

Valdyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktu aplinkybių aiškinimu ir padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Raseinių skyriaus 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 18P-2525 ir prašydamas įpareigoti Raseinių skyrių atlikti atitinkamus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas ženkliai praleido terminą skundui dėl tokio Raseinių skyriaus sprendimo panaikinimo paduoti teismui. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti tokį skundo padavimo teismui terminą, nurodė, kad jis laiku kreipėsi į visas institucijas, todėl piktybiškai termino nepraleido. Be to, nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. jis buvo išvykęs į Vokietiją padėti savo dukrai.

Terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, jog toks terminas buvo praleistas dėl objektyvių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Raseinių skyriaus 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 18P-2525 panaikinimo ir Raseinių skyriaus įpareigojimo įskaičiuoti į pareiškėjo įgytą darbo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti laikotarpį nuo 1972 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 8 d., konstatavus, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas ir neprašant jo atnaujinti. Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2010 m. spalio 7 d. (b.l. 2).

Todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo pakartotinis kreipimasis į Valdybą, kiti pareiškėjo atlikti veiksmai galėtų būti vertinami kaip tinkamas jo pažeistų teisių gynimo būdas, pareiškėjas turėjo įrodymais pagrįsti, jog skundo dėl minėto Raseinių skyriaus sprendimo panaikinimo ir prašymo dėl termino atnaujinimo teismui laiku jis nepateikė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis jo nurodytu laiku buvo išvykęs į Vokietiją ir kad toks jo išvykimas buvo būtinas, tokios aplinkybės vis tiek negalėtų būti vertinamos kaip objektyvios, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas žinojo, jog jis praleido terminą Raseinių skyriaus sprendimui apskųsti (tai patvirtina ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-03-30 nutartis), todėl, žinodamas, jog turi būti teikiamas prašymas dėl termino atnaujinimo, pareiškėjas, siekdamas, kad būtų tinkamai apgintos jo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai, bei atitinkamai negalėdamas tokių veiksmų atlikti pats, galėjo įgalioti kreiptis į teismą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus kitus asmenis arba kreiptis į teisines paslaugas teikiančius subjektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai šiuo atveju vertintini kaip jo pasirinktas elgesio variantas, nesudarantis pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas ir prieš išvažiuodamas į Vokietiją jau buvo praleidęs terminą skundui paduoti.

Konstatavus, jog terminas skundui dėl Raseinių skyriaus sprendimo panaikinimo paduoti teismui praleistas ir nėra pagrindo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, kadangi jis yra neatsiejamai susijęs su prašymu panaikinti minėtą sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikydamas ir aiškindamas teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas