- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- N-662-1771-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo J. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas J. E. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. gegužės 29 d., apie 16.30 val., Kauno miesto Centro policijos komisariate nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, rankomis stumdė pareigūnus, bandydama išvengti procesinių veiksmų atlikimo. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu J. E. už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 350 litų baudą. Nurodė, kad J. E. kaltė įrodyta L. Z., R. Ž., D. Č. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais. Pabrėžė, kad vien tik tyrėjos, pas kurią liudytoja atvyko apklausai, teisėto reikalavimo grįžti į kabinetą, kuriame tuo metu vyko procesinis veiksmas, nevykdymas yra ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Tai, kad tyrėjai teko kviestis pagalbą norint neišleisti iš pastato liudytojos nesibaigus apklausai, teismo nuomone, tik patvirtina J. E. priešingą įstatymui veiką. Nustatė, kad pažeidimas padarytas ne 2009 m. gegužės 29 d., o 2009 m. gegužės 28 d. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į J. E. sveikatos būklę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
J. E. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti ir paskirti jai įspėjimą. Nurodo, kad teisme buvo pažeistos Civiliniame kodekse įtvirtintos teisingo proceso taisyklės, taip pat civilinio proceso principai, šalių lygiateisiškumo, teisinės pagalbos, nešališkumo principai. Atkreipia dėmesį, kad geranoriškai vykdė pareigūnų iškvietimą atvykti apklausai. Nurodo, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. yra III grupės invalidė (iki iškvietimo dienos – II grupės invalidė). Paaiškina, kad apklausoje buvo daugiau nei 2 valandas, todėl labai pavargo. Teigia, kad pareigūnams nurodė, jog turi išgerti vaistų, kurių nepasiėmė, tačiau į jos prašymą nebuvo atsižvelgta. Paaiškina, kad nuo 2008 m. geria vaistus nuo depresijos ir stuburo išvaržos, jai sunku ilgiau išbūti vienoje kūno padėtyje nejudant. Pažymi, kad iškviesti pareigūnai buvo be uniformų, neprisistatę užlaužė jai rankas. Nurodo, kad nėra turėjusi administracinių nuobaudų, augina du vaikus, kuriems reikalinga materialinė pagalba, papildomų pajamų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
III.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo nutarime išsamiai aptarti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5), Institucijos pareigūnų L. Z., R. Ž., D. Č., P. D., A. D. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7) ir pareigūnų L. Z., R. Ž., D. Č. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 28-30)) neabejotinai patvirtina, kad 2009 m. gegužės 28 d., apie 16.30 val., J. E. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų: rankomis stumdė pareigūnus, bandydama išvengti procesinių veiksmų. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka, kad bandė išeiti, nubraukė pareigūnui ranka. Nors J. E. tvirtina, kad policijos pareigūnai buvo be tarnybinių uniformų, atkreiptinas dėmesys, kad ji atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus policijos komisariate, be to, žinojo, kad apklausą vykdžiusi L. Z. yra pareigūnė.
J. E. tvirtinimai, kad ji privalėjo išeiti iš policijos komisariato, nes reikėjo grįžti į darbą, kadangi darbdavys galėtų skirti drausminę nuobaudą, atmestini. Visų pirma, tai nepateisina jos veiksmų, pasireiškusių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė savo viršininkui apie vykimą į policijos komisariatą darbo metu (b. l. 28). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalį darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai yra pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju.
Nors byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 19-23), todėl, kaip ji tvirtina, buvimo policijos komisariate metu J. E. galimai reikėjo išgerti vaistų, kurių ji nebuvo pasiėmusi su savimi. Tačiau, kaip matyti iš J. E. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje, tai nebuvo pagrindinė priežastis nevykdyti teisėtų pareigūnų nurodymų (b. l. 28-30). Įvertinus J. E. paaiškinimus Institucijai ir pirmosios instancijos teismui, matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėjo greitesnės apklausos pabaigos dėl to, kad galėtų anksčiau grįžti į darbą, dalyvauti darbe vyksiančiame susirinkime, atiduoti kolegai viešojo transporto nuolatinį bilietą, išgerti vaistus. Tai laikytina neišvengiamais valstybinę pareigą privalančio atlikti asmens nepatogumais, kurių svarba neatsveria ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytu pažeidimu daromos žalos viešajai tvarkai ir nesudaro pagrindo tokių aplinkybių laikyti pakankamu ir objektyviu pagrindu konstatuoti pažeidimo padarymą esant būtinojo reikalingumo sąlygoms (ATPK 17 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog vaistų nesuvartojimas policijos komisariate būtų kėlęs grėsmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatai. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog šios aplinkybės (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens noras greičiau baigti apklausą dėl ja keliamų įprastinės veiklos trukdžių) nebuvo pagrindinės priežastys J. E. priešingos teisei veikos pasireiškimui. Paaiškinime Institucijai ji pažymėjo, kad norėjo išeiti pamačiusi, jos manymu, negaliojantį kratos orderį. Tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš J. E. prašymo teismui (b. l. 17-18) matyti, kad ji apklausos Institucijoje metu sužinojo apie jai nepriimtiną šeimos narių elgesį. Tačiau šios aplinkybės taip pat nepateisina J. E. veiksmų, patenkančių į pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Pažymėtina, jog apeliantės nurodytos aplinkybės dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesupažindino jos su procesinėmis teisėmis, nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė naujų, įrodymais pagrįstų, jos atsakomybę švelninančių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. E. veika kvalifikuota pagrįstai, administracinė nuobauda, artima sankcijoje įtvirtintai minimaliai, individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.