- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-4489-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. lapkričio 17 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 19 val., Klemiškės kaime, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Opel Vectra“ neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniai pranešimai, liudytojų (policijos pareigūnų) G. L. ir D. K. parodymai, kiti administracinėje byloje esantys įrodymai. Teismas nustatė, kad liudytojai D. K. ir G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jie važiavo netoli Gindulių kaimo, kai priešpriešiais prasilenkė su automobiliu „Opel Vectra“, judančiu Klemiškės kaimo link, pastebėjo, jog automobilį vairavo neblaivus asmuo. Automobiliui pravažiavus, jie apsisuko ir važiavo iš paskos. Automobiliui „Opel Vectra“ sustojus ir policijos pareigūnų automobiliui privažiavus, iš transporto priemonės išlipo vairuotojas A. Š., kuris numetė automobilio raktelius. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo moteris. Liudytojai D. K. ir G. L. taip pat parodė, kad jie rado pas A. Š. vairuotojo pažymėjimą, pastarasis pasakė, kad yra išduotas vairuotojo pažymėjimo dublikatas, o teisė vairuoti yra atimta. Be to, A. Š. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Teismo nuomone, pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines darbines funkcijas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl byloje duoda aiškius, bylos aplinkybes atitinkančius parodymus. Liudytojai N. Š. ir E. Š. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes vienas yra susietas giminystės ryšiais, o kita – sutuoktinė, todėl jų parodymais teismas nesiremia. Pažymėtina, kad liudytoja N. Š. prieštarauja pati sau teigdama, kad ji vairavo automobilį „Opel Vectra“, nes apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį užrakino vyras, o tai reiškia, kad per 15-20 sekundžių, kaip nurodė N. Š., ji turėjo užgesinti automobilį, išlipti iš jo ir perduoti raktus vyrui, kuris užrakino automobilį. Liudytojas M. S. nematė, kas vairavo automobilį. Skirdamas nuobaudą – 4500 Lt baudą – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarimu, A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo. Nurodo, kad liudytojas (policijos pareigūnas) D. K., remdamasis savo subjektyviu požiūriu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris nepasirašytas ir ginčytinas. Teigia, kad pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nelaikytinas įrodymu. Tvirtina, kad policijos pareigūnų G. L. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo jų parodymų teismo posėdyje. Teigia, kad teismo nutarime nenurodomi kokie kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis vairavo automobilį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų N. Š. ir M. S. parodymais ir rėmėsi policijos pareigūnų parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija prašo jį atmesti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.A. Š. teiginys, kad jis nepadarė ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Liudytojai (policijos pareigūnai) G. L. ir D. K. teismo posėdyje parodė, kad jie, važiuodami netoli Gindulių kaimo, priešpriešiais prasilenkė su automobiliu „Opel Vectra“, judančiu Klemiškės kaimo link, pastebėjo, jog automobilį vairavo neblaivus vairuotojas. Jie apsisuko ir važiavo automobiliui „Opel Vectra“ iš paskos, transporto priemonė sustojo ir, policijos pareigūnams privažiavus, iš jos išlipo A. Š., kuris nuėjo prie automobilio galo, numetė raktelius ant žemės, be to, pastarasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu (b. l. 25). Liudytojas D. K. taip pat nurodė, kad automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo moteris (b. l. 25). G. L. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 8 – 9). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų N. Š. ir E. Š. parodymais apie tai, kad N. Š. vairavo automobilį, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, liudytoja Nijolė yra A. Š. sutuoktinė, o E. Š. – apelianto pusbrolis, todėl jų parodymai vertintini kaip bandymas padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Liudytojas M. S. parodė, kad jis nematė, kas vairavo automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Š. atsisakė pasiaiškinti administracinio teisės pažeidimo protokole, kas iš tiesų nevairavus automobilio, būtų nelogiškas ir nenaudingas asmens elgesys. Be to, duomenys iš centrinės duomenų bazės patvirtina, kad pažeidimo metu apeliantas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 11 – 12). Visa tai leidžia A. Š. teikiamą įvykio versiją atmesti kaip nepagrįstą.Apelianto teiginys kad policijos pareigūnas D. K., remdamasis savo subjektyviu požiūriu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris nepasirašytas ir ginčytinas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais yra pagrįstas kaltinimas, be to, užfiksuota, kad A. Š. atsisakė pasirašyti protokolą (b. l. 4).
Skirtingai nei teigia apeliantas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo laikytinas įrodymu. ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 95.1 punktą (2008 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 5-V-125 redakcija) vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai įtariama, jog jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui. Taigi, A. Š. atžvilgiu surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo patvirtina, kad apeliantas vairavo transporto priemonę įtariant, jog jis neblaivus. Pritartina apelianto teiginiui, kad policijos pareigūnų G. L. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo jų parodymų teismo posėdyje, nes jie nenurodė, kad vijosi A. Š. vairuojamą automobilį įjungę specialius šviesos signalus, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu A. Š. vairavo automobilį „Opel Vectra“. Be to, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tik esminės įvykio aplinkybės, kurios teisme tik patikslintos, o ne keistos.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.