Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014-09-03 apie 1.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 0,62 promilių girtumas), bendro naudojimo koridoriuje įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Tokais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad rugsėjo 3 d. apie 1.30 val. jai paskambino sūnus ir paprašė atvažiuoti, nes susipyko su sugyventine, policija laužė duris. Nuvažiavusi pamatė dvi ar tris policijos mašinas. Pabeldė į duris ir jas atidarė sūnus. Atidarius duris, policininkai įsiveržė į vidų, vienas policininkas pradėjo sūnų mušti metaline lazda. Kitas policininkas ją pagriebė ir nustūmė į koridorių. Uždarę duris, jos sūnų mušė. Jaunesnis policininkas ją įžeidinėjo, vadindamas „šliundra, valkata, žiurke, kaip tu savo sūnų išauklėjai“. Prašė policijos pareigūnų nemušti jos sūnaus. Policijos pareigūnai ją koridoriuje stūmė tris ar keturis kartus. Išvedus sūnų į koridorių, vienas policininkas jai smogė kumščiu. Laiptinėje taip pat stūmė į sieną, ji atsitrenkė į vamzdį, suplėšė drabužį. Ją išvedė į kiemą, prie automobilio. Ji paklausė už ką ją sodina į automobilį. Tuomet policininkas keliu jai smogė, ji atsitrenkė į automobilį. Pripažįsta, kad buvo šiek tiek išgėrusi, nes tą dieną grybavo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad V. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 187 str.2d. nurodyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, –užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. P., A. R., L. Č., M. Š., Ž. S. vienareikšmiškai patvirtino, kad įvykio metu sulaukė agresyvios V. S. reakcijos dėl sūnaus sulaikymo, kuri pasireiškė garsiais įžeidžiančiais ir necenzūriniais šūksniais, rankų stumdymais. Perspėta vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, į juos nereagavo ir toliau tęsė savo veiką. Štai liudytojas V. P. parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad bute liko jos sugyventinis su 2 mėnesių dukra, vyras galimai gali turėti ginklą. Buto durų niekas neatidarė, vėliau atvyko vyriškio mama. Po įkalbinėjimų, vyras atidarė duris, buvo sulaikytas. Šio vyro mama policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius , necenzūrinius žodžius t.y. „gyvuliai ką čia darot“, „debilai“, „ką snargly tu čia man aiškini“, „ką tu plikiau čia aiškini“, “menkystos“. Šiuos žodžius jis girdėjo asmeniškai, stumdė pareigūnus. Ji buvo įspėta, tačiau į tai nereagavo. Policijos pareigūnas S. moterį jėga išvedė iš patalpos, kiti policijos pareigūnai bute ieškojo ginklo. Įvykio vietoje buvo trys policijos ekipažai. Moteris ne vieną kartą buvo perspėta netrukdyti policijos pareigūnams, jam žinoma, kad sulaikoma taip pat priešinosi, todėl jėga buvo įsodinta į tarnybinį automobilį.

Liudytojas A. R. parodė, kad atvykusi moteris įvykio vietoje aktyviais veiksmais priešinosi, vartojo ne tik necenzūrinius žodžius, bet ir įžeidžiančius „gyvuliai“, „žudikai“. Ji garsiai šaukė , kad ją pjauna, žudo. Jai buvo paaiškinta, kad už teisėtų reikalavimų nevykdymą bus surašytas teisės pažeidimo protokolas, tačiau nereagavo. Jį (liudytoją) pastūmė į šoną ir pasakė „eik iš čia snargliau“. Moteris buvo jėga išvesta. Sodinama į tarnybinį automobilį, ji įsikabino rankomis , šaukė „ką jūs gyvuliai darot“.

Liudytojas L. Č. parodė, kad matė, kaip išvedė moterį. Moteris lauke priešinosi, vengė sulaikymo, stumdėsi, nelipo į automobilį ir policijos pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tai jis girdėjo ir matė betarpiškai.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad asmeniškai jį V. S. išvadino „debilu“, „pliku“. Perspėjo moterį, kad neužgaliotų pareigūnų ir nevartotų necenzūrinių žodžių, tačiau į perspėjimus visiškai nereagavo. Perspėjo, kad panaudos fizinę jėgą, jei neklausys reikalavimų eiti iki tarnybinio automobilio ir vykti į komisariatą. Moterį paėmė už alkūnių ir vedė prie automobilio, ji muistėsi, stumdėsi.

Liudytojas M. Š. parodė, kad , įėjus pareigūnams į butą dėl vyriškio sulaikymo, už durų likusi moteris pradėjo garsiai šaukti, kad ją įleistų į butą. Kai buvo neįleista, jį pradėjo stumdyti ir jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Lauke moteris vėl pradėjo garsiai šaukti, vartoti įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Kartu su kolega Ž. S. pareikalavo, kad ji sėstų į automobilį, tačiau moteris atsisakė. Buvo perspėta dėl fizinės jėgos panaudojimo. Į automobilį buvo patalpinta tik panaudojus fizinę jėgą.

Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra išsamūs, detalūs, neprieštaringi, papildo vienas kitą bei kartu su kitais ištirtais įrodymais patvirtina, kad V. S. 2014-09-03 apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 0,62 promilių girtumas), bendro naudojimo koridoriuje įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Liudytojas M. B. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti teisės pažeidimo protokolą V. S. atžvilgiu, vadovavosi policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais.

Teismas kritiškai vertina V. S. prašymu pakviestos liudytojos G. K. parodymais. Liudytoja G. K. parodė, kad V. S. sūnus yra jos kaimynas. V. S. norėjo įeiti į butą, tačiau trys stovėję policininkai jos atžvilgiu pasakė „žiurke“, „valkata“. Policininkas jai pasakė eiti iš ten, todėl ji apsisuko ir nuėjo namo. Šios liudytojos parodymai nėra patikimi, nepagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais, išskyrus V. S. iškelta gynybine versija, kad ją įžeidinėjo ir fiziškai sužalojo policijos pareigūnai.

Byloje yra pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuoti V. S. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kakle (b.l.16-17). Neatmetama galimybė, kad tarp šių pasekmių ir V. S. veiksmų yra priežastinis ryšys, nes ji pati gana aktyviai priešinosi policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Policijos pareigūnai Ž. S. ir M. Š. neneigia aplinkybės, kad moters atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia V. S. kaltės.

V. S. kaltė įrodyta ir pagrįsta ir rašytinių bylos dokumentų duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3, 4-5, 6, 7, 8), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 759, iš kurio matyti, kad V. S. nustatytas 0,62 promilių girtumas (b. l. 13).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. V. S. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – pažeidimą padarė būdama neblaivi.

Teismas, vertindamas pažeidimo padarymo aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ne dėl V. S. veiksmų, o dėl to, kad buvo susidariusi pavojinga situacija dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo nukentėti ir bute esantis kūdikis. V. S. savo neteisėtu elgesiu trukdė policijos pareigūnams atlikti savo pareigą. Vertintina ir tai, kad V. S. elgesys buvo trunkamojo pobūdžio, tai yra įžeidinėjimai ir kiti aktyvūs veiksmai truko tam tikrą laiką.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sankcijos ribose Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 32 str. 1 d. 8 p., 286-288 str., 293 str.,

nutarė:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti 400,00 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.