Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei, gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Utenos r. apyl. teismo: 1) 2006-02-23 pagal LR BK 284 str. 1 d., 189 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui; 2) 2006-11-24 pagal LR BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir subendrinus su 2006-02-23 nuosprendžiu laisvės atėmimu ketveriems metams; 3) 2008-03-04 pagal LR BK 213 str. 1 d. ir subendrinus su 2006-11-24 nuosprendžiu laisvės atėmimu ketveriems metams ir 5 MGL dydžio (625 Lt) bauda, bausmę atlikęs 2010-11-19, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

D. T. 2013 m. vasario 19 d., apie 0.30 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas prieš nukentėjusįjį R. P. fizinį smurtą, t.y. išlaužęs Utenos m., (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į vidų ir sudavęs nukentėjusiajam medine lazda ne mažiau kaip vieną smūgį, tuo dėl dešinio riešo kraujosruvos padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sudaužęs kambaryje buvusį „TV Star“ priedėlį, veidrodį bei išdaužęs lango stiklą, reikalavo atiduoti 380 litų, tuo padarydamas didelę žalą R. P. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį, nuėjo pas R. P. į namus. Striukės kišenėje turėjo 380 Lt. Kitą rytą atsikėlęs pinigų neberado. Jis įtarė, kad pinigus paėmė R. P., tačiau šis teigė jų neėmęs. Tada jis po kurio laiko naktį nuvažiavo pas R. P., išspyrė buto duris ir įėjęs į kambarį nukentėjusiajam vieną kartą sudavė pagaliu, pataikydamas į dešinę ranką. Jis reikalavo, kad nukentėjęs atiduotų pinigus. Jis nuvertė savo draugės televizorių, bet šis nesudužo, metė į nukentėjusįjį TV priedėlį, kurio korpusas įskilo. Jis metė į langą pagalį ir išdaužė stiklą. Jis nugriovė kambaryje buvusį veidrodį, bet jo nesudaužė. Jis nukentėjusiajam 10 smūgių nesudavė. Į policiją dėl pinigų vagystės nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs R. P. parodė matęs, kad kaltinamasis turėjo pinigų, tačiau jų nepasisavino. D. T. pasigedo pinigų ir teigė, kad jis juos paėmė. Po kurio laiko apie 24 val. pas jį atvyko D. T. ir dviem kojos smūgiais išspyręs buto duris įėjo į vidų. D. T. prieškambaryje surastu pagaliu jam sudavė 4-5 smūgius į šonus ir reikalavo grąžinti pinigus, grasindamas, kad bus blogiau. Jis iš kaltinamojo atėmė lazdą ir numetė po lova. Tada D. T. jam sudavė smūgius rankomis. Jam nubrozdinimas viršugalvyje atsirado po D. T. suduotų smūgių. D. T. paėmė televizoriaus priedėlį ir metė į jį, bet nepataikė, korpusas skilo. Kambaryje prie durų stovėjo veidrodis, kurį D. T. sudaužė, ranka apversdamas veidrodį ir spintelę. Televizorius D. T. draugės. Kaltinamasis kambario lango stiklą išdaužė, kai kažkuo į jį metė.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis girtavo su D. T. ir jam paskambino R. P. bei paklausė ar jis neturi stiklo, sakė, kad reikia pakeisti lango stiklą, kad buvo kažkoks konfliktas. Jis D. T. pasakė apie pokalbį su R. P. ir šis paprašė duoti telefoną pakalbėti su nukentėjusiuoju. Jis kaltinamajam telefoną davė ir šis šnekėjo su R. P..

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota sugadinta nukentėjusiojo buto durų stakta, atidarytų durų spyna užrakinimo padėtyje, išmuštas lango stiklas, kambaryje veidrodis numestas ant grindų ir sudužęs, ant grindų guli televizorius (b.l.4-8).

Specialisto išvadoje nurodyti R. P. padaryti sužalojimai: viršugalvio kairės pusės nubrozdinimas, dešinio riešo kraujosruva, kurie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 15).

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam. Norint inkriminuoti šią veiką būtina nustatyti buvus savavaldžiavimą ir kad tai buvo daroma specifiniu būdu – panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas objektyvusis požymis – savavališkas vykdymas ginčijamos, bet nerealizuotos savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės, taip pat didelės žalos padarymo požymis ir psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo faktas. Be to, inkriminuojant savavaldžiavimą, būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo reikalavo grąžinti tariamai iš jo pasisavintus 380 Lt. D. T. dėl pinigų vagystės į policiją nesikreipė. Jokių įrodymų, kad jo pinigus pasisavino nukentėjęs, nėra. Tokią išvadą padarė pats kaltinamasis ir reikalavo, kad nukentėjęs jam pinigus grąžintų. D. T., reikalaudamas, kad nukentėjęs grąžintų pinigus, panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė jam smūgį pagaliu, gadino jo turtą. Šiais veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusįjį ir priversti jį atiduoti pinigus. Kaltinamasis pripažįsta naudojęs prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą, tik mažesne apimtimi nei nurodyta kaltinime. Prieštaravimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų dėl fizinės prievartos masto, vertinami D. T. naudai, kadangi išnaudojus visas galimybes, jų nepavyko pašalinti. Pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam lazda ne mažiau kaip vieną smūgį ir padarė dešinio riešo kraujosruvą. Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam daugiau smūgių ir padarė jam viršugalvio kairės pusės nubrozdinimą. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis sudaužė nukentėjusiojo televizorių, nes jis nebuvo sudaužytas ir nukentėjusiajam nepriklausė. Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį fizinės prievartos panaudojimo požymį atitinka BK 294 str. 2 d. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą.

Vertinant kaltinamojo D. T. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Jis BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, kuriam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Įvertinus D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad jis nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįtrauktas, baustas administracine tvarka, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos bausmės dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. T. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistina į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 303 str. 2 d., 304 str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

D. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį 2013 m. vasario mėn. nuo 19 d. iki 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. T. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimtis teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.