Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-455-361/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-03
Bylos Nr.
AN2-455-361/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-455-361/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00693-2017-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 12.44; 21.10.3; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – apeliantas, departamentas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnioji specialistė 2017 m. balandžio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo asociacijos „Klaipėdos zoologijos sodas“ direktoriui E. L. pateiktas kaltinimas, nuo 2017 m. balandžio 24 d., 10.00 val. iki 2017 m. balandžio 27 d., Jonušų k., Klaipėdos r. sav., nevykdžius 2016 m. lapkričio 23 d. šio departamento pareigūnės surašyto privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-7, t. y. neužtikrinęs lankytojų saugumo ir neįrengęs aptvarų taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriais) gyvūnais, o būtent dėl to, kad baltųjų tigrų aptvaro elektros užtvaras nesitęsia visu perimetru, o vilkų aptvaruose tvoros akytumas neatitinka minimalių saugumo reikalavimų, nes lankytojai, o ypač vaikai, gali į aptvaro vidų įkišti ne tik pirštus, bet ir ranką. Tokia E. L. veika nurodyta kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005, 24 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. AM-KLAANN-103345533-17, R. L. pripažintas kaltu ir už minėto nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje padarymą, nubaustas 300 Eur dydžio bauda. E. L. šį nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu tenkino E. L. skundą, panaikino departamento 2017 m. birželio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir palikti galioti departamento 2017 m. birželio 7 d. nutarimą. Argumentuoja, jog asociacijos „Klaipėdos zoologijos sodas“ direktorius E. L. 2016 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-7 neįvykdė laiku nei per maksimalų 4 mėnesių terminą, nei per dar 1 mėnesį, pratęsus šį terminą, todėl turi būti nubaustas. Nesutinka su teismo motyvais, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl E. L. kaltės. Pratęsus privalomąjį nurodymą iki 2017 m. balandžio 24 d., jame nurodyto reikalavimo – įrengti aptvarus taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriaisiais) gyvūnais, E. L. neįvykdė. Tai patvirtina 2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. (6)-LT1-70 užfiksuoti 2016 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo, neplaninio patikrinimo metu, užfiksuoti duomenys. Apie tai, kokios priemonės galėtų užtikrinti lankytojų saugumą, su E. L. bendravo departamento pareigūnė. Be to, tik 2017 m. balandžio 19 d. E. L. pateikė vieną prašymą gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai dėl konkrečių reikalavimų voljerams išaiškinimo. E. L. vadovaujama asociacija aktyvesnių veiksmų dėl anksčiau duotų nurodymų ėmėsi tik po to, kai 2017 m. balandžio 27 d. gavo pakartotinį privalomąjį nurodymą. 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog asociacija pratęsė elektros užtvarą visu išoriniu tigrų (baltųjų vilkų) aptvaro perimetru bei įrengė papildomas tvoras prie visų vilkų aptvarų. Nesutinka su teismo motyvais, jog 2016 m. lapkričio 23 d. privalomajame nurodyme suformuluoti reikalavimai labai abstraktūs, nekonkretūs, jie nevykdyti dėl nesamo pakankamo įstatyminio ir poįstatyminio reguliavimo, bendradarbiavimo tarp institucijų. Departamentas ne kartą žodžiu teikė asociacijai pasiūlymus dėl galimybių ir priemonių taikymo, siekiant įrengti saugesnius voljerus ir taip užtikrinti lankytojų saugumą. Mano, jog šiuo atveju E. L. veikė tyčia, o gindamasis neva neaiškiu teisiniu reguliavimu, siekia išvengti atsakomybės. Paaiškina, jog nei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, nei Laukinės gyvūnijos įstatyme nėra nurodyta jokių paaiškinimų ar nuorodų, kaip ir kokiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinamas lankytojų saugumas. Nors saugumo reikalavimai įstatyme nedetalizuoti ir departamento pareigūnai neturi tokios teisės, tačiau laukinių gyvūnų laikytojui, atsižvelgiant į paties technines ir finansines galimybes, paliekama laisvė rinktis, kokias ir kaip saugumo priemones įrengti, atsižvelgiant į lankytojų amžių, lankytojų galimybes pažeisti įspėjimus ir draudimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu E. L. nutraukta administracinio nusižengimo byla, nenustačius jo veiksmuose ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, o būtent nesant jo veiksmuose tyčios nevykdyti 2016 m. lapkričio 23 d. departamento privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-7 reikalavimo – „įrengti aptvarus taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriaisiais) gyvūnais“ (privalomojo nurodymo 1 punktas, b. l. 18-19).

ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris laiku neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

Nagrinėjamu atveju, 2016 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas galiojo iki 2017 m. kovo 22 d. Šio nurodymo galiojimas buvo pratęstas 2017 m. kovo 23 d. departamento sprendimu iki 2017 m. balandžio 24 d., gavus E. L. 2017 m. kovo 14 d. prašymą (b. l. 20). Taigi konstatavus, kad minėtas privalomasis nurodymas buvo galiojantis ir laiku neįvykdytas, lieka patikrinti apylinkės teismo motyvų dėl E. L. kaltės nebuvimo, vykdant reikalavimą – įrengti aptvarus taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriaisiais) gyvūnais, teisingumą.

Apygardos teismas pažymi, jog 2016 m. lapkričio 23 d. privalomajame nurodyme suformuluotus kitus du reikalavimus: įrengti spyną bizonų aptvare (2 p.) ir zoologijos sode laisvai vaikščiojančius gyvūnus, perkelti į aptvarus, įrengtus pagal nustatytus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimus (3 p.), E. L. įvykdė laiku ir tinkamai, o apylinkės teismas šia aplinkybe pagrįstai rėmėsi nutarime.

Tačiau būtent už privalomojo nurodymo 1 punkte numatyto reikalavimo – įrengti aptvarus taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriaisiais) gyvūnais, neįvykdymą laiku, departamentas siekia E. L. atsakomybės. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams, jog dėl šio reikalavimo neįvykdymo laiku E. L. kaltės ANK 317 straipsnio 1 dalies normos prasme nėra.

Nustatyta, jog apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog po to, kai 2017 m. kovo 14 d. E. L. paprašė departamento pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2017 m. balandžio 14 d. jis kitu prašymu kreipėsi į Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekciją ir prašė informuoti, kaip tinkamai įrengti aptvarus ir kokie teisės aktai numato atitinkamus reikalavimus aptvarų įrengimui (b. l. 30). Šios aplinkybės atskleidžia, jog E. L. pagrįstai siekė išsiaiškinti, kaip konkrečiai turi būti įvykdytas minėtas nurodymo reikalavimas.

Departamentas, 2017 m. balandžio 27 d. patikrino kaip vykdomas 2016 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas ir, be kita ko, nustatė, jog: pumų, vilkų, hienų, servalų, lūšių, paprastųjų koačių aptvarams naudojamas tinklas tik iš dalies užtikrina saugumą, nes šio tinklo akys yra gana didelės, ypač prie pat žemės; vilkų tvoros akytumas toks, jog lankytojai, o ypač vaikai, gali į aptvaro vidų įkišti ne tik pirštus, bet ir ranką; tigrų aptvaro apačia (apie 30 cm) atskiriama nuo lankytojų vienguba tvora, kurios akytumas neužtikrina saugumo, jei vaikai sugalvotų ten kišti pirštus, o elektros užtvaras nesitęsia visu aptvaro perimetru; tie patys pažeidimai nustatyti 2013 m. gruodžio 30 d. ir tai yra ne vieno pareigūno, o visų patikrinime dalyvavusių komisijos narių nuomonė (b. l. 21-23, 24-28).

Tačiau tokio neplaninio patikrinimo metu nustatytų gyvūnų laikymo pažeidimų, apygardos teismo manymu, nėra pagrindo vertinti kaip nepašalintų laiku būtent dėl E. L. kaltės. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog tikrintas objektas iš esmės yra padidinto pavojingumo. Nelaisvėje laikomi plėšrūnai neabejotinai sukeltų pavojų žmonėms, jeigu pabėgtų iš zoologijos sodo ar kitaip ištrūktų į laisvę iš aptvarų.

Visuomenės, zoologijos sodo lankytojų bei pačių šio sodo darbuotojų sveikata ir gyvybė, turi būti garantuojama, taikant aiškias ir detaliai valstybės reglamentuotas technines bei visas kitas gyvūnų saugiam laikymui užtikrinti reikalingas priemones. Taigi, valstybės nustatytos, o ne vien zoologijos sodo direktoriaus pasirinkimu ar jo manymu pakankamos, gyvūnų laikymo apsaugos priemonės užtikrins viešąjį interesą, t. y. žmonių sveikatą ir gyvybę. Todėl Institucijos pozicija, jog laukinių gyvūnų laikytojui įstatymų leidėjas palieka laisvę rinktis, atsižvelgiant į finansines ir technines galimybes, kaip užtikrinti gyvūnų laikymo saugumo reikalavimus, vertinamas kaip niekuo nepagrįstas, plečiamasis esamo teisinio reguliavimo aiškinimas.

Pažymėtina, jog viešojoje teisėje vadovaujamasi principu – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Šiuo atveju nei Laukinių gyvūnų įstatyme, nei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse (Kolegialių institucijų 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4111), nėra reglamentuota, kokie konkrečiai turi būti, minėtame departamento patikrinimo akte kaip pažeidimai įvardinti, aptvaro plėšrūnams laikyti tinklo akytumo, tigrų aptvaro apačios tvoros pločio ar elektros užtvaro parametrai.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog reikalavimas įrengti aptvarus taip, kad zoologijos sodo lankytojai negalėtų kontaktuoti su laukiniais (plėšriaisiais) gyvūnais buvo labai abstraktus, nekonkretus ir neaiškus, reikalavime nenurodyti konkretūs darbai, kuriuos reikia atlikti, o terminas tokiems reikalavimams įvykdyti iš tiesų buvo per trumpas ir reikalavimo neįvykdymą laiku lėmė objektyvios priežastys, t. y. pakankamo ir konkretaus įstatyminio ir poįstatyminio reglamentavimo nebuvimas. Beje, akivaizdu, jog dėl esamo teisinio reguliavimo stokos, glaudesnių departamento ir zoologijos sodo bendradarbiavimo iniciatyvų, E. L. savo nuožiūra realizavęs aptartą reikalavimą, bet kuriuo atveju, būtų veikęs neteisėtai.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundo argumentai pagrįstų apylinkės teismo išvadų ir teisingo įrodymų vertinimo nepaneigia, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys