Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui (toliau – Institucijos atstovas) G. K., administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. būdamas UAB „K.“ direktoriumi 2020 m. sausio 20 d. leido M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., Z. N., gim.(duomenys neskelbtini)., K. Š., gim (duomenys neskelbtini)., V. Š., gim.(duomenys neskelbtini)., dirbti statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties bei neužtikrinęs, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai atliko patikrinimą. Remontuojamoje palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti 4 asmenys, kurie nurodė, kad objekte dirbo pirmą dieną, juos atvežė A. Darbo sutarčių kol kas nėra, žadėjo įforminti vėliau. Susisiekus patikrinimo metu su A. P., jis nurodė, kad asmenys bus įdarbinti ir tą pačią dieną atvykęs į inspekciją, jis parašė paaiškinimą. Pranešimas buvo išsiųstas 2020-01-20, 14.17 val., nesilaikant normų, nes išsiųstas turėjo būti dieną prieš tai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo savo kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad buhalterė pradėjusius dirbti asmenis turėjo įforminti penktadienį. Tačiau buhalterė susirgo ir darbuotojus įformino tik pirmadienį. Pažeidimas pašalintas, tokie atvejai ateityje nesikartos.

2020-02-03 administracinio nusižengimo protokole nurodytos visos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1435, tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad atliekant UAB „K.“ objekte patikrinimą, buvo nustatyti keturi nelegaliai dirbantys asmenys (b. l. 3-4).

Darbuotojų M. B., gim.(duomenys neskelbtini)., Z. N., gim. (duomenys neskelbtini)., K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 2020 m. sausio 20 d. statybos objekte atlikinėjo šiukšlių valymo darbus, dėl darbų tarėsi su Aleksandru, darbo sutarties nėra (b. l. 6-9).

Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus rašte pateikiama, kad aukščiau nurodyti nelegaliai dirbę asmenys įdarbinti UAB „K.“ po darbo inspekcijos patikrinimo -patikrinimas atliktas 10:20 val., Sodroje duomenys gauti 14:17 val. (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. P. būdamas UAB „K.“ direktoriumi leido 2020 m. sausio 20 d. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), Z. N., gim (duomenys neskelbtini) m., K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) dirbti statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties bei neužtikrinęs, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

A. P. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina jo visiškas prisipažinimas, ką jis patvirtino teismo posėdžio metu, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, nelegaliai dirbusių asmenų rašytiniai paaiškinimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Tokiu būdu A. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, pažeidimas pašalintas dar tą pačią dieną, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad šiuo atveju net minimalios LR ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama paskiriant A. P. 500 eurų dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20110317300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).