- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-805-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- UAB ,,Viknata“, N. I.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2A33-805/07
Teisėjas Andžej Maciejevski Procesinio sprendimo kategorijos 50.1.;36.1.;121.15.;121.18.;121.21.;(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugpjūčio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Dalyvaujant ieškovui I. M. , jo atstovui adv. S.Bendoriui, atsakovo atstovams V.Chohlovui, adv. V.Pumpučiui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. M. ir atsakovės UAB ,,Viknata“ (buvusi N. I. IĮ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei N. I. IĮ ,,Viknata“ dėl skolos už nuomą išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės N. I. IĮ ,,Viknata“ skolą už patalpų nuomą – 23.528 Lt ir 25.000 Lt delspinigių, iš viso 48.528 Lt, įstatymo numatytas 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove sudarė ieškovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovė už nuomą su ieškovu neatsiskaitė. Teismas jau priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-05-01- iki 2005-08-01 ir iškeldino atsakovę. Atsakovė geruoju neišsikėlė, todėl pagal ieškovo kreipimąsi antstoliai 2006-10-17 atsakovą priverstinai iškeldino. Pagal sutartį atsakovas privalėjo mokėti po 1.900 Lt nuomos mokesčio kas mėnesį, nuo jo atskaityti gyventojų pajamų mokestį ir likusią 1.615 Lt sumą per mėnesį sumokėti jam. Atsakovas patalpomis naudojosi iki pat jo iškeldinimo, todėl privalo sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis. Atsakovas už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2006-10-17, t.y. 14 mėnesių ir 17 dienų, yra skolingas ieškovui 23.528 Lt. Atsakovas taip pat privalo sumokėti delspinigius už nesavalaikį atsiskaitymą. Kadangi delspinigių suma pagal sutartį labai didelė, todėl jis reikalauja priteisti tik dalį (apie ¼) delspinigių – 25.000 Lt. Tokia delspinigių suma, anot ieškovo yra pagrįsta, nes visą šį laikotarpį ieškovas negavo pajamų iš atsakovės, negalėjo patalpomis naudotis ar kam nors kitam išnuomoti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005-04-26 sudarė su ieškovu sutartį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, tačiau šiomis patalpomis negalėjo naudotis dėl to, kad ieškovas neįvykdė visų ikisutartiniuose santykiuose prisiimtų įsipareigojimų (neperdavė suderintos dokumentacijos lauko kavinės veiklai, nors reklamavosi, kad išnuomoja patalpas su lauko kavine, neperdavė visų patalpų raktų ir t.t.). Dėl to iš karto tarp šalių kilo ginčas. 2005 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovės iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo, jis pareiškė priešieškinį. Visą šį laikotarpį ginčo patalpose atsakovė veiklos nevykdė. Atsakovė, matydama, kad negalės naudotis patalpomis, iš karto ėmėsi priemonių ginčo patalpas perduoti ieškovui. Ieškovas į tai nereagavo ir sąmoningai neatvyko patalpų perimti. 2006 m. kovo mėnesį ieškovas buvo atvykęs perimti patalpas, jas apžiūrėjo, tačiau perdavimo-priėmimo akto nepasirašė. Todėl ieškovas turi būti pripažintas pažeidęs LR CK 6.64 str. 1 d. 1 p., taigi visos neigiamos pasekmės dėl patalpų neperėmimo ginčo metu turi tekti tik ieškovui. Nuomos mokesčio priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Reikalavimas priteisti delspinigius yra išvestinis reikalavimas, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, turėtų būti atmestas reikalavimas ir dėl delspinigių. Antra, delspinigiams yra nustatytas sutrumpintas senaties terminas. Trečia, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai ženkliai viršija net pagrindinę prašomą priteisti sumą, todėl jie yra neprotingai dideli ir mažintini.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo I. M. ieškinį patenkinto iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės N. I. IĮ „Viknata“ 21.913 litų skolos, 1.300 litų delspinigių, iš viso 23.213 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23.213 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006-11-08 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui I. M. 696,84 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės N. I. IĮ „Viknata“.
Teismas nurodė, kad atsakovė, matydama, kad patalpos yra netinkamos nuomos paskirčiai, turi trūkumų, turėjo nustatytus trūkumus nurodyti perėmimo metu, arba būdama verslo subjektu ir turėdama patirties bei būdama protingai apdairi, turėjo tokių patalpų nepriimti. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jai buvo perduotos netinkamos patalpos, neatitinkančios šalių susitarimo. Laikotarpis, už kurį ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį, iš tikrųjų sudaro 13 mėn. ir 17 dienų, todėl prašomą priteisti nuomos mokesčio sumą teismas atitinkamai sumažino ir ieškovui priteisė 21.913 Lt nuomos mokesčio. Teismas pripažino, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, kad patalpos būtų greičiau grąžintos ieškovui. Vien ta aplinkybė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui išnagrinėtoje tarp šalių byloje, atsakovas buvo iškeldinamas per antstolį priverstine tvarka, neperdavė patalpų ieškovui iš karto, paneigia ieškovo vienpusę kaltę dėl patalpų pavėluoto perdavimo. Tai, kad atsakovė veiklos nevykdė, neatleidžia jos nuo nuomos. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatyti 0,5 procento delspinigiai nuo metinės nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro 182,5 procentus metinių palūkanų nuo metinės nuomos mokesčio sumos. Teismas nurodė, jog tokios netesybos yra nepagrįstai didelės ir sudaro prielaidą nukentėjusiai šaliai (ieškovui) praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą iki 1.300 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos, kad perduotas nuomos objektas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog patalpose buvo atjungta elektros energija, neturi esminės reikšmės bylai, nes patalpos buvo perduotos atitinkančios sutarties sąlygas, o elektra atjungta jau galiojant sutarčiai. Teigia, kad tokia teismo išvada prieštarauja CK 6.483 str. nuostatoms, kad nuomotojas atsakingas už patalpų tinkamumą naudoti pagal nuomos paskirtį ne tik patalpų perdavimo metu, bet ir visą sutarties galiojimo laiką, ypač kalbant apie tuos trūkumus, kurie atsirado dėl pačio nuomotojo kaltės. Tai rodo, kad patalpose po jų perdavimo nebuvo įmanoma vykdyti kavinės veiklos dėl ieškovo kaltės, o tuo pačiu – kad ieškovas atsakovės įmonės atžvilgiu neįvykdė savo kaip nuomotojo pareigų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad elektros nebuvimas neturi reikšmės bylai dar ir dėl tos priežasties, kad patalpose atsakovė veiklos nevykdė. Akcentavo, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 str.) Nepriklausomai nuo to, vykdoma patalpose veikla ar ne, savo pareigą ieškovas turėjo vykdyti tinkamai. Pažymi, kad buvo pagrindas pagal CK 6.64 str. 3 d. pripažinti ieškovą pažeidusiu prievolę nuo 2005-08-05, laikant, kad dėl to, atsakovė jos nėra pažeidusi. Pabrėžė, kad ieškovas vykdant sutartį nebendradarbiavo su atsakove ir neperėmė patalpų. Pareigą kooperuotis turi tiek skolininkas, tiek kreditorius (CK 6.38 str., 6.200 str. 2 d.). Atsakovė ne sykį ieškovui siūlė ginčo metu perimti patalpas. Tai patvirtina 2005-08-19 raštas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas registruotos pašto siuntos išsiuntimo kvitas, o ieškovas neginčijo, kad tokio rašto negavo. Ieškovas buvo atvykęs, tačiau patalpų neperėmė, kadangi jam netiko priėmimo-perdavimo akto turinys. Atsakovės bandymą perduoti patalpas pripažino pats ieškovas. Taigi byloje buvo pagrindas taikyti CK 6.259 str., numatantį, kad jei kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, arba kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, skolininko atsakomybė gali būti atitinkamai sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovės 25.000 Lt delspinigių už nuomos mokesčio mokėjimą ne laiku.
Nurodo, kad atsakovė, pasirašydama sutartį, suvokė kokio dydžio netesybų bus iš jos reikalaujama, dėl šios aplinkybės neklydo, savo klaida nemotyvavo atsikirtimų į ieškinį. Delspiningių dydžio klausimas buvo šalių aptartas ir jų dydis atitiko šalių valią. Dideli delspinigiai sutartyje buvo numatyti būtent dėl to, kad šalys suvokė, jog mokėjimas laiku yra labai svarbus ieškovui, nuomos mokestis yra ieškovo pragyvenimo šaltinis, ieškovas neturi kito turto, iš kurio galėtų gauti pajamas. Be to, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, pats įvertino, kad delspinigių dydis yra didelis, atsižvelgė į tai, kad galimai delspinigių suma gali būti sumažinta, todėl priskaičiavo ir pareikalavo ne visų delspinigių, kurie sudarytų virš 100.000 Lt, o tik dalies – 25.000 Lt. Į Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas I. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė kaip patalpų nuomininkė, pati galėjo ir turėjo kreiptis į elektros energijos tiekėjus ir sudaryti su jais sutartį bei gauti elektros energiją. Taip pat ji galėjo kreiptis į patį ieškovą, tačiau to nepadarė. Atsakovė teisme nuolatos keitė poziciją, iš pradžių teigė, kad jai patalpos neperduotos, po to – kad jai ieškovas privalėjo perduoti įmonę, išimti licencijas veiklai, užtikrinti elektros energijos tiekimą, nors elektros energija tiekiama pagal sutartį, kurios pats atsakovas nesudarė tik dėl savo paties kaltės.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Viknata“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas priteisti ieškinyje nurodytą netesybų sumą, ją turi pagrįsti patirtais nuostoliais, o ne grįsti vien tik sutartine nuostata. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingomis ir ne per didelėmis netesybomis turėtų būti laikomos 0,02 proc. dydžio netesybos nuo vėluojamos sumokėti sumos, kas ginčo byloje sudarytų dar mažiau nei ieškovui priteisė pirmosios instancijos teismas. Todėl teisiškai nereikšmingais turėtų būti pripažįstami ieškovo argumentai dėl to, kad šalys tokio dydžio netesybas įtvirtino sutartyje ir turėjo suvokti, kad tokio dydžio netesybų iš jų bus reikalaujama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys).
Byloje nustatyta, kad 2005-04-26 ieškovas ir atsakovas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpų charakteristika - kavinė (b.l.3). Nuomos terminas – nuo 2005-05-01 iki 2008-05-01. Minėtos patalpos ieškovui priklauso nuosavybės teise (b.l.4). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, iškeldinant atsakovą su visu jo turtu. Be to, minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovas perdavė atsakovui sutarties sąlygas atitinkančias patalpas (civilinės bylos Nr. 2-413-726/2006 b.l. 167-171). Vilniaus apygardos teismo 2006-08-30 nutartimi teismo sprendimas minėtoje dalyje buvo paliktas nepakeistu (prijungtos civilinės bylos b.l. 193-196). Minėtoje byloje atsakovas taip pat ginčijo patalpų tinkamumą atsakovo veiklai. Joje buvo išnagrinėtos visos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės. 2006-04-19 teismo sprendimas įsiteisėjo 2006-08-30. Kadangi sprendime nebuvo nurodyta kita data, nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2006-08-30. Išnagrinėtoji byla buvo tarp tų pačių šalių, ginčas vyko dėl tos pačios nuomos sutarties, todėl šioje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (LR CPK 182 str. 2 p.) ir iš naujo neįrodinėtini. Atsakovas iš ieškovo patalpų buvo iškeldintas 2006-10-17 (b.l. 5-9).
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos perduoti nuomos objektą, kuris būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį nurodytą sutartyje ir tuo, kad grąžinant patalpas, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, todėl jis negalėjo perduoti nuomos objekto. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
LR CK 6.485 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu paaiškėja, kad išnuomotas daiktas turi trūkumų, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas, išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui, o taip pat reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Taigi, jeigu nuomos objektas neatitiko nuomos sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygų, nors byloje Nr. 2-413-726/2006 konstatuota priešingai, ir dėl to jo buvo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turėjo teisę pasinaudoti minėtomis teisėmis arba sutartį nutraukti.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pats yra pažeidęs prievolę perduoti tinkamą naudoti daiktą ir todėl atsakovas jokios prievolės nėra pažeidęs (CK 6.64 str. 3 d.), nes 2005-08-05 ieškovo patalpose buvo atjungta elektra, 2005-11-30 surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktas ir todėl dėl ieškovo kaltės jokia veikla, kuriai patalpos buvo išnuomotos negalėjo būti vykdoma, nes daikto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, vertintinas kritiškai. Kaip teigė atsakovas ir jo atstovas, bei matyti iš byloje esančios skaičiuotės ieškovui už elektros energijos suvartojimą buvo susidariusi 4.400,24 Lt skola, vėliau už įsiskolinimą atjungta elektra, tad darytina išvada, jog jeigu ieškovas būtų naudojęs neapskaitinę elektros energiją, jis tiekėjui nebūtų įsiskolinęs. Be to, 2005-11-30 neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 002456 (prijungtos b. l. 116) buvo surašytas tuomet, kai patalpomis disponavo atsakovas. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad nėra įrodyta, jog dėl ieškovo kaltės išnuomotoms patalpoms nebuvo tiekiama elektros energija.
Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas negalėjo grąžinti nuomos objekto, nes ieškovas su juo nebendradarbiavo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atvirkščiai, nei teigia atsakovas, jis buvo priverstinai iškeldintas iš nuomojamų patalpų 2006-10-17.
Remiantis šiais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuomos mokestį už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį iki atsakovo iškeldinimo dienos.
Ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui prašoma priteisti delspinigių suma buvo sumažinta nuo 25.000 lt iki 1.300 Lt. yra nepagrįsti. Šalių sudarytos sutarties 4.2.1. punktas numato, kad jeigu nuomininkas nemoka mokesčių sutartyje nustatytais terminais, jam priskaičiuojami 0,5 proc. metinio nuomos mokesčio dydžio delspinigiai nuo mokėjimo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Tokie delspinigiai sudaro 182,5 procentus metinės nuomos mokesčio sumos. Ieškovas prašė priteisti mažiau nei ¼ dalį jam priklausančių delspinigių. Tačiau ir tokios netesybos yra nepagrįstai didelės bei sudaro prielaidą nukentėjusiai šaliai (ieškovui) praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiąjai šaliai nuostolius. LR CK 6.258 str. 3 d. leidžia teismui neprotingai dideles netesybas sumažinti, tačiau ne daugiau, nei iki nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo. Kadangi ieškovas savo nuostolių dydžio neįrodė, apylinkės teismas pagrįstai sumažino netesybas iki protingos 1.300 Lt sumos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 7 str., 8 str., 313 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 326 str. 1 d. p. kolegija:
nutarė:
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistu.