Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu, naudojant programinę įrangą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas ( teistumas išnykęs), kaltinamas dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui jį mušant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas penkiolika kartų, paskutinį kartą teistas 2025 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs kaltinamas dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir dėl atviros svetimo turto vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. ir R. E., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 10 val. iki 2024 m. lapkričio 10 d. 10 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), R. E. plaktuku išdaužus R. C. namų prieškambario lango stiklą, įsibrovė per išdaužtą langą į namo vidų, iš kur slapta pagrobė kambaryje ant grindų buvusius penkis vienetus vyno „Amarena“ bendros 10 Eur vertės, dešimt vienetų alaus „Zubrus“ bendros 15 Eur vertės, vieną butelį spirito „Spirit“ 17 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. C. 42 Eur turtinę žalą.

Dėl vagystės įsibraunant į gyvenamąsias patalpas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. M. dėl R. C. gyvenamųjų patalpų apvogimo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad kaltę iš dalies pripažįsta todėl, jog 2500 Eur nevogė. Toliau kaltinamasis parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesio pradžioje jis nuėjo į kaltinamojo R. E. namus ir pasiūlė jam pavogti iš R. C. namų alkoholio, nes žinojo, kad nukentėjusiojo nėra namuose. R. E. sutiko. Kaltinamieji pasiėmė iš E. namų plaktuką, S. M. plaktuku išdaužė nukentėjusiojo gyvenamojo namo lango stiklą, abu kaltinamieji įlindo į namo vidų ir iš ten pavogė penkis vienetus vyno, dešimt vienetų alaus ir butelį stipraus alkoholinio gėrimo, kuriuos parsinešė į R. E. namus ir suvartojo. Pinigų kaltinamieji iš nukentėjusiojo namų nevogė.

Savo parodymus S. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.(4t.,b.l.139-142)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. E. dėl R. C. gyvenamųjų patalpų apvogimo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad kaltę iš dalies pripažįsta todėl, jog 2500 Eur nevogė. Toliau kaltinamasis parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesio pradžioje pas jį į namus atėjo S. M., kuris pasiūlė iš R. C. namo pavogti alkoholio. Sakė, kad namo šeimininkas girtauja pas S. R.. R. E. sutiko su šiuo pasiūlymu. Iš E. namų S. M. pasiėmė plaktuką, kuriuo išdaužė nukentėjusiojo namo lango stiklą. Abu kaltinamieji įlindo į namo vidų ir iš ten pavogė alaus, vyno, butelį spirito. R. E. žinojo, kad nukentėjęs dėžutėje gali turėti pinigų, todėl patikrino dėžutę, tačiau pinigų joje nebuvo. Kaltinamieji pavogtą alkoholį parsinešė į E. namus ir jį sunaudojo.

Savo parodymus R. E. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.(3t.,b.l.161-167)

Nukentėjęs R. C. parodė, kad jis laikotarpyje tarp 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. girtavo S. R. namuose, o kai sugrįžo namo, tai pamatė išdaužtą namo lango stiklą. Iš buto buvo pavogta penki buteliai vyno, dešimt vienetų alaus, butelis spirito, bendra alkoholio vertė 42 Eur. Taip pat iš kambaryje buvusios dėžutės buvo pavogta 2500 Eur kupiūromis po 100 ir 50 eurų. Nukentėjęs iš karto suprato, kad namą apvogė kaltinamieji, tačiau tuo metu į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, jog jie pinigus grąžins. Tačiau kaltinamieji pinigų negrąžino ir R. C. po kelių dienų kreipėsi į policiją. Pavogti pinigai buvo gauti pardavus nukentėjusiajam žemę 2024 m. gegužės mėnesį. Nukentėjęs parodė, kad 8500 Eur jis kurį laiką saugojo pas savo draugę V. S., tačiau vėliau visus pinigus pasiėmė ir likusius 2500 Eur saugojo dėžutėje, norėdamas padengti dalį nukentėjusiajam skirtos baudos. Paskutinį kartą R. C. 2500 Eur buvusius dėžutėje matė 2025 m. spalio mėnesio pabaigoje.

Liudytoja V. S., nukentėjusiojo R. C. draugė, parodė, kad 2024 metų gegužės mėnesį nukentėjęs pasidėjo pas ją 8500 Eur, kuriuos buvo gavęs už parduotą žemę, tačiau 2024 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje R. C. pasiėmė per du kartus. Kur jis saugojo pinigus ir kur juos padėjo, liudytoja nežino.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2024 metų lapkričio mėnesį jis kartu su S. R., R. C., P. B., V. S. girtavo S. R. namuose. Išgertuvių metu pritrūko alkoholio ir R. C. davė liudytojui raktus nuo jo namo, kad jis nueitų ir atneštų liudytojo pasidėtą alų. D. J. nuėjus į R. C. namus, liudytojas pamatė išdaužtą verandos lango stiklą. Ant lango matėsi kraujo dėmės ir medžiagos skiautės. Grįžęs pas S. R. D. J. apie tai papasakojo R. C., tačiau šis nekreipė dėmesio ir sakė žinantis, kas tai padarė. Tą patį vakarą pas S. R. atėjo S. M. ir R. E.. Matėsi, kad S. M. striukės rankovė suplėšyta. Išgertuvės dar vyko kelias dienas ir joms pasibaigus R. C. pasiskundė, jog jo namas buvo apvogtas-pavogta alkoholio ir pinigų.(1t.,b.l.109-112)

Liudytojas S. R. parodė, kad 2024 metų lapkričio mėnesį jo namuose kelias dienas girtavo R. C., V. S., D. J., kuris, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) miestelio, pasakė, kad išdaužtas R. C. namų langas. Tą pačią dieną pas S. R. atėjo S. M. ir R. E.. Liudytojas matė, kad S. M. striukė suplyšusi. Po kiek laiko R. C. skundėsi, jog iš jo namo buvo pavogta alkoholis ir pinigai.(1t.,b.l.120-123)

Iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad jos metu nuo lango varčios paimta biologinio pėdsako nuoplova.(1 t., b.l.53-55)

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. vasario 4 d. rašte Nr.85-G-2256 nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova nuo lango varčios, padaryta 2024 m. lapkričio 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: R. E., gimęs (duomenys neskelbtini)(1t.,b.l.189-190)

Kaltinamųjų S. M. ir R. E. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį-svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpas. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. ir R. E. kaltinime buvo nurodyta, kad jie, įsibrovę į patalpas, pagrobė ir R. C. priklausančius 2500 Eur.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamieji neigė pagrobę nukentėjusiajam priklausiusius 2500 Eur. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad R. C. turėjo šiuos pinigus vagystės metu ir saugojo juos dėžutėje nėra. Iš byloje esančių įrodymų matosi, kad R. C., sužinojęs, jog buvo įsibrauta į jo namą, į policiją nesikreipė ir tęsė girtavimą pas S. R.. Teismas daro išvadą, kad asmuo, žinodamas, jog į jo gyvenamąsias patalpas buvo įsibrauta ir dėl to galėjo būti pagrobta nemažos vertės turto, adekvačiai reaguodamas į susidariusią situaciją, iš karto būtų pranešęs apie įvykį policijai, tačiau R. C. to nepadarė. Be to jis net nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nors jam tokia galimybė buvo suteikta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu. Tai rodo, kad pats nukentėjęs nėra įsitikinęs, kad pinigai iš jo gyvenamųjų patalpų dingo po kaltinamųjų padarytos vagystės, todėl aplinkybė, kad S. M. ir R. E. pavogė R. C. priklausančius 2500 Eur iš kaltinimo šalinama, tačiau dėl to padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, nes byloje įrodyta, kad svetimo turto vagystę kaltinamieji padarė įsibraudami į patalpas, tai yra išdauždami lango stiklą ir per jį patekdami į namo vidų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. E. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas R. E. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( teistumas išnykęs, ne kartą baustas už padarytus administracinius nusižengimus, nedirba), į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes ir mano, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiškai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš byloje esančių duomenų matosi, kad S. M. anksčiau teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarytą, teistumas neišnykęs ir bausmės atlikimo metu jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Tačiau jo padarytoji nusikalstama veika-svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpas-pagal savo pobūdį skiriasi nuo nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo teistas anksčiau ir turi neišnykusį teistumą ( nesunkūs sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sugadinimas, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), todėl S. M. nepripažįstamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas S. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( teistumas neišnykęs, baustas už padarytus administracinius nusižengimus, nedirba), į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į pagrobtojo turto vertę ir mano, kad jam skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir neatlikęs paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrinama su 2025 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme iš dalies jas sudedant prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme pagal bausmių keitimo taisykles.

Kaltinamiesiems S. M. ir R. E. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba: kaltinamąjį S. M. gynė advokatas M.Venckus, kaltinamąjį R. E.-advokatas E.Pangonis. Atsižvelgiant į tai, kad abiem kaltinamiesiems gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, iš jų nepriteisiamos išlaidos į valstybės pajamas už advokatų suteiktą teisinę pagalbą.

Dėl atvirosios vagystės

S. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. 00 min. R. C. akivaizdoje iš jo namo kambario atvirai pagrobė ant grindų buvusius vieno litro talpos šešis vienetus alaus „Šnekorių tamsusis“ bendros 12 Eur vertės ir du vienetus pusės litro talpos degtinės „Parkova“ bendros 20 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. C. 32 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. M. dėl atvirosios vagystės iš R. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus R. C. namuose su namų šeimininku, T. J., S. R.. Kilus konfliktui, S. R. išėjo namo. R. C. buvo stipriai girtas ir kaltinamasis paprašė, kad nukentėjęs duotų du butelius degtinės ir ketino išeiti. Pasakė, kad jis vėliau pinigus už alkoholį atiduos, nes nukentėjęs prekiauja alkoholiniais gėrimais ir yra ne kartą davęs alkoholi skolon. S. M. paėmė šešis vienetus „Šnekorių“ alaus ir du butelius degtinės. Po kelių dienų kaltinamasis sutiko R. C. girtaujantį pas S. R., ir pasakė jam, jog viso yra skolingas nukentėjusiajam už pasiimtą alkoholį 65 Eur bei žadėjo vėliau juos grąžinti ir tam R. C. neprištaravo.

Nukentėjęs R. C. parodė, kad jis prekiauja nelegaliai alkoholiniais gėrimais ir kaltinamasis S. M. ne kartą yra pirkęs iš jo alkoholio. Buvo skolingas 35 Eur už anksčiau pasiimtą alkoholį. 2024 m. lapkričio 1 d. S. M. su S. R.,, T. J. atėjo į nukentėjusiojo namus atnešdami jo paliktus akinius ir nukentėjęs su atėjusiais girtavo. S. R. išėjo namo. Vėliau S. M. pradėjo reikalauti dviejų butelių degtinės. Nukentėjęs atsisakė duoti degtinę, tačiau S. M. paėmė nukentėjusiajam matant du butelius degtinės ir šešias talpas alaus bendros 32 Eur vertės ir išėjo iš namų. Tuo metu jokio susitarimo su kaltinamuoju apie tai, kad šis paima alkoholį skolon nebuvo. Tačiau vėliau, kai R. C. girtavo pas S. R., S. M. atėjęs pasakė, jog atiduos skolą-65 Eur- už paimtą alkoholį, ir tam nukentėjęs neprieštaravo ir tuo metu į policiją dėl vagystės nesikreipė. Teismo posėdžio metu nukentėjęs pripažino, kad jis vykdė neteisėtą prekybą alkoholiniais gėrimais ir parduodavo alkoholinius gėrimus skolos, tame tarpe anksčiau skolon buvo davęs alkoholinių gėrimų S. M.. Kaltinamasis S. M. už anksčiau paimtus alkoholinius gėrimus buvo skolingas 35 Eur, todėl 2024 m. lapkričio 1 d. dar paėmus alkoholinių gėrimų, bendra skola siekė 65 Eur.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. jis su S. M., S. R. nunešė R. C. jo paliktus akinius. Visi buvo girti. Dėl girtumo liudytojas tiksliai visų aplinkybių neprisimena, tačiau atsimena, kad iš R. C. namų išsinešė butelį degtinės ir alaus. Ar R. C. davė šiuos alkoholinius gėrimus, ar jie buvo paimti prieš nukentėjusiojo valią, liudytojas tiksliai pasakyti negali.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl alkoholinių gėrimų paėmimo iš R. C. namų, atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad nagrinėjant bylą teisme, R. C. pripažino, jog jis užsiima nelegalia alkoholinių gėrimų prekyba ir S. M., kuris alkoholinius gėrimus iš nukentėjusiojo pirkdavo, buvo paėmęs iš nukentėjusiojo alkoholinių gėrimų už 35 Eur ir šių pinigų nebuvo sumokėjęs. Be to nukentėjęs teismo posėdžio metu pripažino, jog praėjus keletui dienų po 2024 m. lapkričio 1 d., R. C. ir S. M. susitarė, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sumokės pinigus ir už 2024 m. lapkričio 1 d., tai yra jie susitarė, kad bendra kaltinamojo skola yra 35 Eur. Pažymėtina ir tai, kad R. C. po to, kai S. M. 2024 m. lapkričio 1 d. išsinešė iš jo namų butelį degtinės ir šešis vienetus alaus į policiją nesikreipė.

Atviroji svetimo turto vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Iš šioje byloje esančių duomenų matosi, kad S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paimdamas iš R. C. alkoholinius gėrimus, suprato, jog šie alkoholiniai gėrimai jam parduodami skolon, todėl S. M. dėl kaltinimo iš R. C. atvirosios vagystės būdu pagrobus alkoholinių gėrimų 32 Eur vertės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui prieš jį smurtaujant

R. E. buvo kaltinamas tuo, kad 2025 m. sausio 20 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė artimam giminaičiui ir šeimos nariui- tėvui J. E.- į krūtinę, dėl ko šis nugriuvo ant lovos ir tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. E. kaltu dėl fizinio smurto naudojimo prieš tėvą J. E. neprisipažino ir parodė, kad 2025 m. sausio 20 d. vakare jis girtas grįžo namo, kur buvo jo tėvas J. E.. Kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis alkūne pastūmė tėvą ir šis vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Tėvas nesiskundė, kad dėl pastūmimo jautė skausmą ar buvo sužalotas ir kaltinamasis mano, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Nukentėjęs J. E., kaltinamojo R. E. tėvas, parodė, kad 2025 m. sausio 25 d. vakare į namus sugrįžo stipriai girtas sūnus R. E., kuris kėlė triukšmą. Kilo konfliktas. Nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, jam norėjosi ramybės ir todėl jis nusprendė iškviesti policiją, jog sūnus būtų išvežtas. J. E. žinojo, kad policija sūnų išveš tik tuomet, kai šis pasakys, jog prieš jį buvo panaudotas smurtas, todėl J. E. melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir sakė pareigūnams atvykus, jog dėl smūgio sudavimo juto fizinį skausmą. Konflikto metu R. E. tik buvo stumtelėjęs nukentėjusįjį ir šis dėl to nejuto jokio fizinio skausmo.

Liudytojas Š. J., dirbantis policijos pareigūnu, parodė, kad 2025 m. sausio 20 d. vakare kartu su pareigūne A. K. pagal pranešimą nuvyko į E. namus, į kuriuos liudytojui vykti tenka gana dažnai. Sūnus ir tėvas E. buvo girti. J. E. nurodė, kad jam sudavė smūgį į krūtinę R. E.. Nukentėjusįjį apžiūrėjo medikai, tačiau jokių sužalojimų nesimatė.

Liudytoja A. K., dirbanti policijos komisariate pareigūne, teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. sausio 20 d. su kolega Š. J. buvo iškviesti į E. šeimą pagal J. E. pranešimą, kad prieš jį sūnus R. E. panaudojo fizinį skausmą. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad J. E. ir R. E. yra girti. J. E. skundėsi, kad sūnus prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir dėl to šis juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matosi, kad 2025 m. sausio 20 d. 22 val. 05 min. gautas J. E. pranešimas, kad jį muša rankomis sūnus R. E..(2t.,b.l.121)

Iš byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pažymos matosi, kad 2025 m. sausio 20 d. J. E. nebuvo apžiūrėtas.(2t.,b.l.151)

Iš byloje esančios fotolentėlės matosi, kad 2025 m. sausio 20 d. policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą pagal J. E. pranešimą dėl prieš jį naudojamo fizinio smurto, buvo fotografuota įvykio vieta ir pranešėjas J. E. ir iš šiose nuotraukose ant J. E. kūno nesimato jokių galimai patirto fizinio smurto požymių.(1t.,b.l.38-42)

R. E. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad dėl jo pavartoto smurto-smūgio sudavimo į krūtinę-jo tėvas J. E. juto fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu J. E. parodė, kad jis jokio fizinio skausmo dėl sūnaus R. E. pastūmimo nejautė ir iškvietė policijos pareigūnus melagingai, nes girtas sūnus elgėsi neramiai ir trukdė J. E. ilsėtis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu J. E. buvo nurodęs, kad juto fizinį skausmą 30 sekundžių dėl R. E. suduoto smūgio į krūtinę. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, tai yra neužfiksuota jokių sužalojimų ant J. E. kūno. Be to išsiaiškinta, kad J. E. 2025 m. sausio 20 d. vakarą buvo neblaivus ir tikėtina, kad net R. E. sudavus smūgį į krūtinę ar pastūmus, jis fizinio skausmo, už kurį būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, nejuto. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. E. dėl pareikšto kaltinimo sukėlus fizinį smurtą artimam giminaičiui panaudojus fizinį smurtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Praneština prokurorui, kad J. E. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, požymių (pranešimas apie nebūtą nusikaltimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmę-(1) vienerius metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį per (1) vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir viso bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. E. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui prieš jį smurtaujant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo-nuosprendžiui įsiteisėjus, R. E. panaikinti.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmę-(60) šešiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti S. M. iš dalies 2025 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį prieš tai pakeitus pagal bausmių keitimo taisykles laisvės apribojimo bausmę arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. M. paskirti-(90) devyniasdešimt parų arešto. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo dienos.

Išaiškinti S. M., kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g.8A). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

S. M. dėl atvirosios vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios S. M. kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje-palikti nepakeistas, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai (Šilutė), kad J. E. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Daiktus, saugomus prie baudžiamosios bylos-daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, vyrišką striukę, tuščią plastikinį „Šnekorių“ alaus butelį-, saugomus Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus Jurbarke nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.