- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-595-519-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01676-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Eglė Damulevičiūtei-Jakimavičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie minimu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas - 10 (dešimt) mėnesių.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka griebdamas sugyventinei nukentėjusiajai L. M. už akies bei vieną kartą spirdamas į koją, padarė nukentėjusiajai L. M. nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje ir skirtos laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmės vykdymą atidėti.
Nurodė, kad Įstatymas nedraudžia taikyti LR BK 75 str. nuostatų ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Ši įstatymo nuostata gali būti taikoma netgi įvykdžius kelis apysunkius nusikaltimus. Tai, jog kaltinamasis teistas du kartus dviejų metų eigoje taip pat netrukdo taikyti LR BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymo. Išvados apie asmens „nenorą taisytis“ motyvu negali būti neargumentuotas vidurkio išvedimu tarp kažkada įvykdytų nusikalstamų veikų skaičiaus ir laikotarpio, per kurį jos padarytos. Mano, kad tokia išvada apie šios aplinkybės buvimą darytina remiantis kitais motyvais, pvz., pavojingų padarinių atsiradimas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, neigiami nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys ir pan.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neįvertino, jog apeliantas nuolat keičiasi į gerąją pusę. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jam taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams, priėmimo metu buvo eilę kartų baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirbo, nebuvo registruotas Darbo biržoje, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų nebeturi, administracinių teisės pažeidimų nebedaro, buvo prisiregistravęs Darbo biržoje, dabar yra įsidarbinęs UAB „B.“, turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Visų padarytų nusikaltimų atveju nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių - prisipažino juos įvykdęs, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlygino.
Nurodo, kad naudodamasis diskrecine teise taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, atidedant ar atsisakant atidėti bausmės vykdymą, privalo būti detaliai išanalizuota ne tik pati nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, bet ir kaltininko asmenybė bei veiksniai, lėmę nusikalstamos veikos padarymą.
Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. S., ranka griebdamas sugyventinei nukentėjusiajai L. M. už akies, padarė nukentėjusiajai nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą spirdamas į koją - sukėlė fizinį skausmą. Nurodo, kad tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra nepakankama ir neišsamu. Teismas tiesiogiai ištyrė šiuos įrodymus: apklausė kaltinamąjį J. S., nukentėjusiąją L. M., ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surašytus nukentėjusiosios L. M. parodymus, juos pagarsino. Pažymėjo, jog tiek J. S., tiek nukentėjusioji L. M. nurodė, jog spyris į koją nebuvo tyčinis. Tvirtino, kad nukentėjusiajai sudavus kaltinamajam delnu per veidą, šis, neišlaikęs pusiausvyros dėl kairės kojos įtvaro, griuvo ir tuomet kliudė (įspyrė) nukentėjusiajai. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d., nes neaišku kokius įrodymus teismas tikrino tyrėjo surašytus L. M. parodymus. Teigia, jog niekas nepatvirtina tyčinio spyrio į koją, todėl nukentėjusiajai tiesiogiai duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu ir jo metu patvirtinus, jog kaltinamasis galėjo jai įspirti virsdamas, nebuvo jokio pagrindo nei garsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juolab jais remtis priimant nuosprendį.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į nukentėjusiajai padaryto nubrozdinimo dešinės akies apatiniame voke, ranka griebiant jai „už akies“ padarymo aplinkybių. Neanalizavo, kad konfliktą, kurio metu buvo įvykdytas nusikaltimas, išprovokavo išimtinai nukentėjusioji. Paaiškino, kad J. S., tą vakarą grįžęs namo, neieškojo priekabių ar dingsties smurtauti, o norėjo sutvarkyti šaldytuvą, tačiau nukentėjusioji, dėl jo neblaivumo, jau buvo supykusi ir atsistojusi prie šaldytuvo neleido prie jo prieiti, kilo susistumdymas, kurio metu nuteistasis refleksiškai ir nesąmoningai sugriebė, bet ne sudavė, nukentėjusiajai už akies. Pažymėjo, jog nukentėjusioji pripažino, kad yra „karšto“ būdo, todėl kartais dėl konfliktų būna ir ji kalta. Daro išvadą, kad tyčinis spyris į koją yra ne tik neįrodytas, paneigtas byloje esančiais įrodymais, o akies nubrozdinimas yra padarytas atsitiktinai, dėl pačios nukentėjusiosios kaltų veiksmų nepalankiai susiklosčius aplinkybėms - jai išprovokavus susistumdymą, kas įrodo veiksmo nesąmoningumą ir refleksiškumą. Todėl J. S. skirta realaus laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo neatidedant, yra aiškiai neadekvati padarytam nusikaltimui.
Pažymėjo, kad sprendžiant LR BK 75 str. taikymą bei klausimą, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, ypač svarbus yra kaltininko asmenybės įvertinimas. J. S. kartu su sugyventine L. M. augina mažametę dukterį T. S. (gim., (duomenys neskelbtini)). Dukra labai emociškai prisirišusi prie tėvo. Tėvas dukrą du kartus per savaitę veda į sportinių šokių būrelį „M.“, pakaitomis su mama veda į darželį „R.“. 2013 m. gegužės 10 d. numatomas antrojo nukentėjusiosios ir nuteistojo vaiko gimimas. Pati nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis padeda prižiūrėti dukrą, rūpinasi. Nuteistojo pagalba bus dar labiau reikalingesnė gimus antrajam vaikui. Be to, yra paimta buto, kuriame gyvena, paskola. Gimus antram vaikui, nukentėjusiajai bus sunku vienai išlaikyti butą ir du vaikus. J. S. yra dirbantis, gauna pajamas ir prisideda prie šeimos išlaikymo. Nurodo, jog bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumas yra ir tame, jog įsidarbinęs nuteistasis moka mokesčius valstybei, o ne yra jos išlaikytiniu. Iš savo lėšų jis apmoka nuolatines jam reikalingas dėl nesėkmingos stuburo disko išvaržos operacijos nutirpusios kojos reabilitaciją - baseino lankymą, masažus, mankštas.
Akcentavo, jog nors ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dabartinis apelianto ryžtingas noras pašalinti priežastis, lemiančias jo nusikalstamas nuostatas, įsidarbinimas, administracinių teisės pažeidimų nedarymas, reabilitacija, siekimas kuo geriau pasirūpinti šeima, kurioje netrukus augs du mažamečiai vaikai, tinkamas tėvo pareigų įgyvendinimas duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. S. palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Nuteistojo J. S. gynėja advokatė palaikė ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad jau gimė nuteistojo ir nukentėjusiosios antras vaikas ir nuteistasis yra dviejų mažamečių tėvas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose LR BPK 320 str. 3 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino J. Steponavičių kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės bei bausmės dydžio neginčija, tačiau prašo pakeisti nuosprendį dalyje ir taikyti LR BK 75 str. nuostatas atidedant bausmės vykdymą.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant LR BK 75 str. 1 d. nustatytiems formaliems pagrindams pagal nusikalstamų veikų kategorijas, paskirtą bausmės rūšį bei dydį, teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Turi būti įvertinama taip pat ir tai, kokią įtaką realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryšiams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiūros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privaloma įvertinti LR BK 54 str. 2 d. nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–272/2013).
Anksčiau J. S. nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d., skirta laisvės apribojimo 1 m. 6 mėn. bausmė ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėn. Paskirtos nuosprendžiais bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėn. jos vykdymą atidedant 1 metams. Iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas šioje byloje priimtu nuosprendžiu, padarymo J. S. buvo teistas ir jam iki priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visos J. S. nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės, buvo bendrinamos, priskiriamos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu J. S. skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmės dydis artimas bausmės minimui (LR BK 50 str. 2 d.). Šią paskirtą bausmę, subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, kuri neviršija maksimalios LR BK 75 str. 1 d., numatytos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, kai galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, liečiančios nusikalstamų veikų kategorijas ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės rūšis bei dydis, atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. taikymo sąlygas.
J. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., priskiriamą nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Jo priešingais teisei veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nukentėjusiajai padarė nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke bei spirdamas į koją sukėlė fizinį skausmą. Tai smurtas artimoje aplinkoje, kuris netoleruotinas visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir vieną esminę aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo nėščia ir J. S. apie tai buvo žinoma. Nagrinėjamoje byloje nustatyta J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertinant J. S. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis du kartus teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Duomenų, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimo metu (praėjus daugiau nei pusei bausmės vykdymo atidėjimo laikui) J. S. būtų pažeidęs taikytą įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, nėra. Daugiau jokių įtarimų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų J. S. atžvilgiu nepareikšta. Šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje (43 b. l.). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio 2012 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-17-KPP-3313 pranešta, jog J. S. pažeidė kardomąją priemonę neatvykdamas registruotis (89 b. l.). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl J. S. charakteristikos 2012-10-31 Nr. 40-44-6-PR5-556, nurodyta, kad J. S. įrašytas į Probacijos skyriaus įskaitą, Pietinės policijos nuovados profilaktinę apskaitą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (59 b. l.).
J. S. yra neįgalus, 50% darbingumas, buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirbantis UAB „B.“, vidurinio išsilavinimo, turintis du mažamečius vaikus. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji atleido, susitaikė ir gyvena kartu.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai buitinis konfliktas tarp sugyventinių, kuris galimai buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios. Padarytas sužalojimas ir sukeltas fizinis skausmas nėra pavojingi gyvybei, jie nežymūs, liekamųjų reiškinių nėra. J. S. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, atlygino padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes.
Sutiktina su apelianto nuomone, jog skyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus didelė neigiama įtaka į teigiamus J. S. socialinius ryšius. Tokiu atveju J. S. netektų darbo, negalėtų padėti savo šeimai finansiškai, jo sugyventinei, t. y. nukentėjusiajai, būtų sunku vienai auginti du mažamečius vaikus, jais rūpintis, mokėti būsto paskolą, mokesčius, tuo pačiu būtų nubausti ir mažamečiai vaikai. Nukentėjusioji yra paėmusi būsto paskolą, o nuteistasis yra laiduotojas dėl paskolos gražinimo. Nukentėjusios teigimu, J. S. padeda šeimai gaunamomis pajamomis, t. y. gaunamomis neįgalumo bei uždirbamomis darbe pajamomis, rūpinasi šeima, prižiūri vaikus, pakeitė savo elgesį su nukentėjusiąja.
Įvertinus visa, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. S. anksčiau skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės turėjo įtakos, padarė pozityvųjį poveikį, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl taikytinas J. S. atžvilgiu teisinę padėtį lengvinantis institutas (LR BK 75 str.) ir skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas įstatyme nustatytam termino vidurkiui, t. y. dviems metams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą dviems metams ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d., bus pasiekti.
Atidedant laisvės atėmimo vykdymą bei atsižvelgiant į J. S. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: pradėti dirbti arba tęsti darbą (dirbti) (LR BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba tęsti darbą (dirbti) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.