Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucija) 2010 04 23 nutarimu V.A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2010 04 17 17:45 val. Klaipėdos raj. sav., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 207 km, vairuodamas automobilį „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prie kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris pastatytas prie geležinkelio pervažos. Tokiais savo veiksmais V.A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 173 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį ir jam paskirta 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straispnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 125 straipsnyje numatyta atsakomybė inter alia už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, motyvuodamas tuo, kad jis vadovavosi baltu šviesoforo signalu, kuris leidžia eismą, t. y. KET 78.10 ir 172 punktais.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio K.V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 18) nustatyta, kad pareigūnams patruliuojant. Klaipėdos raj. sav., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 207 km, 2010 04 17 17:45 val. automobilis „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V.A., nesustojo prie kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris pastatytas prie geležinkelio pervažos. Iš tarnybinio pranešimo bei V.A. skundo bei paaiškinimų matyti, kad V.A. neneigia, kad nesustojo prie ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris pastatytas prie geležinkelio pervažos.

KET 173 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. KET 173 punkte aiškiai nurodyti reikalavimai privalomi vairuotojui, įvažiuojančiam į geležinkelio pervažą ir važiuojančiam per ją. KET 78.10 punkte nurodyta, kad baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Šiame punkte nurodytas vienas iš reikalavimų, numatytų ir KET 173 punkte, privalomų laikytis vairuotojui įvažiuojančiam į geležinkelio pervažą ir važiuojančiam per ją.

Analizuojant skunde nurodytus nesutikimo su pažeidimu argumentus akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisingai supranta ir aiškina KET nustatytą važiavimo per geležinkelio pervažas tvarką, nes visiškai nepagrįstai vadovaujasi KET XVIII dalies 172 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja važiavimo per sankryžas tvarką. Administracinėn atsakomybės patraukto asmens motyvas, kad jis neprivalėjo paisyti „STOP“ ženklo reikalavimo, nes degė eismą per pervažą leidžiantis geležinkelio šviesoforo signalas - nepagrįstas, nes važiavimą per geležinkelių pervažas tvarką reguliuoja KET XIX skyrius. Šios dalies 173 punkte nustatyta, kad „Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.“ Važiavimo per geležinkelių pervažas taisyklėse nėra numatyta, kad degant judėjimą per pervažą leidžiančiam šviesoforo signalui, vairuotojas neprivalo vadovautis kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 172 punktas netaikomas važiuojant per geležinkelio pervažas, jis taikomas važiuojant per sankryžas. Kelių eismo taisyklių 175 punkte nurodyta, kad tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „važiuoti nesustojus draudžiama“, o prieš pradėdamas važiuoti privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo paisyti šio kelio ženklo reikalavimo. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn V.A. pažeidė minėtą draudimą, todėl jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad nei KET 173 punktas, nei ATPK 125 straipsnis nenumato jokių išlygų, minėtose teisės normose nurodytas imperatyvus draudimas važiuoti per geležinkelio pervažą nesustojus draudžiama.

Teismui nekilo abejonių dėl veikos kvalifikacijos ar pačio pažeidimo įvykdymo, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 04 23 priimtą nutarimą pagrindų nėra, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 04 23 nutarimą, kuriuo V.A. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.