- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-64-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19182-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. Š. sulaikymo dienos.
Į bausmę įskaitytas A. Š. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 13 d. 09.30 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 15.55 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
-uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d.;
-konfiskuota iš A. Š. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. birželio 13 d., apie 09.25 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,65 % (promilių) neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad A. Š. veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakeičiant ją į švelnesnę bausmę – baudą.
3.1. Skunde pažymima, jog skundžiamą nuosprendžio dalį teismas motyvavo tuo, kad praeityje A. Š. buvo tris kartus teistas, tame skaičiuje ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Nuteistojo manymu teisiamam už nesunkų nusikaltimą asmeniui, esant lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir nesant sunkinančių, paskirta bausmės rūšis ir jos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jos pasekmėmis.
3.2. Nuteistojo teigimu, jis bandė teismui paaiškinti, kad jeigu jam būtų paskirta bauda, galėtų ją sumokėti. Ispanijoje jis pardavė automobilį už 19. 000 eurų, kuriuos, sutvarkęs visus formalumus jau gavo, todėl turi galimybę sumokėti baudą, jeigu tokia būtų paskirta ir įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaip tokių galimybių įrodymą pateikė mokėjimų pavedimus anstoliams.
3.3. Skunde pažymima, jog šiuolaikinėje demokratinių valstybių baudžiamojoje politikoje bauda vertinama kaip pagrindinė alternatyva sunkiausiai reagavimo į nusikaltimą formai - įkalinimui, o dažnas baudos taikymas - tai sveikos baudžiamosios justicijos bruožas. Viena vertus, bauda leidžia pažeidėjui pajusti realų nubaudimo poveikį, kita vertus, tai asmens laisvės neribojanti bausmė, kuri gerai suderinta su nusikaltimų prevencijos ir nuteistų asmenų resocializacijos tikslais, be to, baudos vykdymo administravimas palyginti nėra brangus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvoje baudžiamojoje teisėje įtvirtintą koncepciją bauda bausmių hierarchijoje numatyta kaip viena švelniausių bausmių. Taigi kuriant naują BK, į baudą buvo žiūrima ne kaip į stiprų atgrasantį poveikį turinčią bausmę, bet kaip į vidutinio ar net nedidelio griežtumo represiją mažinančią alternatyvą įkalinimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas
6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.
8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas A. Š. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas A. Š. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, praeityje Lietuvoje tris kartus teistas, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, teistas ir užsienyje – Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, administracine tvarka nebaustas.
9. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius A. Š. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, A. Š. anksčiau Lietuvoje teistas net 3 kartus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam. Jis buvo baustas pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų dėl ko jam buvo panaikintas tiek vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Atlikus bausmę nuteistajam išlaikyti pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį laisvėje nepavyko, jis ir vėl nusikalto. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š. net keturis kartus baustas užsienio valstybėse – Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už vairavimą neblaiviam, kas rodo nuteistojo polinkį daryti būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, A. Š. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam A. Š. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
11. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis, dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu jam priteistą pinigų sumą, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą atsižvelgė į tai, kad A. Š. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Nors ankstesniu nuosprendžiu priteistą piniginę sumą A. Š. ir sumokėjo (jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo), kas laikytina pozityviu dalyku, tačiau pažymėtina, jog jam nesumokėjus įsiskolinimo jis būtų išieškomas priverstinai (vykdomasis raštas jau buvo perduotas antstoliams), todėl skolos sumokėjimas yra A. Š. pareiga, o ne teisė, priklausanti nuo geros valios. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad A. Š. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.