Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2024-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-867-633/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
e2-867-633/2024
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00025-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
E. Š.
Civilinė byla Nr. e2-867-633/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00025-2024-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovui advokato padėjėjui Džiugui Žymančiui bei išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – vaiko teisių apsaugos institucijos, VTAS) atstovei Kristinai Ramanauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojantis pokalbių ir vaizdo konferencijų platforma Zoom), išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. L. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. L. (toliau ir – ieškovė) šioje byloje prašo teismą priteisti iš skyriumi nuo jų vaiko sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečio vaiko, vaiko), gyvenančio atsakovo, vaiko tėvo, E. Š. (toliau – ir atsakovo) : a) išlaikymą šiam vaikui periodinėmis išmokomis po 315 Eur/mėn. nuo kreipimosi į teismą iki jo pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; b) 2135 Eur tokio išlaikymo vaikui įsiskolinimą, ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; c) patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

2. Ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė A. L. paaiškino, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas, jie nebuvo ir nėra susituokę, tačiau kurį laiką iki 2023 m. gegužės mėnesio, gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Be pastarojo ji kitų išlaikytinių neturinti, atsakovas jos žiniomis turi dar vieną nepilnametį vaiką išlaikytinį. Naujų šeimos santykių ji nėra sukūrusi, atsakovas jos žiniomis taip pat. Tėvystę vaikui atsakovas pripažino notariniu pareiškimu. Dėl pašlijusių tarpusavio santykių 2023 m. gegužės 3 d. bendrą gyvenimą nutarė nutraukti, bendru sutarimu atsakovas išsikėlė ir gyvena skyriumi nuo jos ir vaiko, neprieštaravo kad su ja lieka gyventi ir jų sūnus, pats šio vaiko toliau auginti nenorėjo, to nepageidauja ir dabar. Nuo jų bendro gyvenimo nutraukimo, atsakovas nereguliariai ir nepakankamai prisidėjo prie vaiko išlaikymo – per du kartus jai pervedė 700 Eur, auginti bendrą vaiką (vykdyti kasdienę jo globą ir priežiūrą) kitaip jai nepadeda, vaiko nelanko, iki šiol atsakovo vaikui teikiamas išlaikymas yra nereguliarus ir aiškiai nepakankamas, neatitinka vaiko poreikių bei kt. interesų, jiems apginti ir kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, - šiuo metu vaiko kasdienė globa ir priežiūra bei jo išlaikymo našta didžiąja dalimi tenka jai vienai. Gyvenimo sąlygos jos šeimos būste (nuomojamame iš privataus asmens bute) yra pakankamos užtikrinti šiam vaikui būtinus poreikius būstui, poilsiui, lavinimui ir kt., tėvas vaiką auginti nepageidauja, ginčo tarp jų dėl vaiko gyvenamos vietos lig šiol nebuvo ir nėra, todėl teismo sprendimu tokią nustatyti neprašoma. Vaikas yra sveikas, specialiųjų ar (ir) papildomų poreikių išlaikymui neturi, kadangi yra labai mažo amžiaus, sūnus auginamas ir jos ugdomas namuose. Ji pati esanti visiškai darbinga, šiuo metu nedirba – yra bylos šalių vaiko auginimo iki 3 m. amžiaus atostogose, yra įgijusi profesinį išsilavinimą bei virėjo ir visažisto darbines specialybes, iki išėjimo šio vaiko gimdymo atostogų ji tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir gaudavo 1400 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius) atlyginimą, šiuo metu jai mokama 709 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV, Sodros) biudžeto, 2024 m. liepos mėnesį planuojanti grįžti į tarnybą (vaikas lankys lopšelį-darželį) su ankstesnėmis pajamomis. Savo asmeninio turto (nekilnojamų ar vertingesnių kilnojamų daiktų, transporto priemonių, santaupų ir pan.) ji neturinti, jos dabartines pajamas sudaro : 709 Eur/mėn. Sodros išmoka (vaiko priežiūros), 95 Eur/mėn. Sodros išmoka vaikui („vaiko pinigai“) bei 300 Eur/mėn. darbdavio kompensacija būsto nuomai, viso – 1104 Eur/mėn. Jos žiniomis atsakovas, vaiko tėvas, yra sveikas, visiškai darbingas, įgijęs profesionalaus vairuotojo kvalifikaciją (kategorijas), jų bendro gyvenimo metu dirbo vairuotoju tolimųjų (tarptautinių) pervežimų įmonėje, jos žiniomis atsakovas dirbantis tokiu vairuotoju ir šiuo metu, ar jo darbas legalus, nežinanti, atsakovo grynosios pajamos (atskaičius mokesčius, „į rankas“) iki 2023 m. gegužės sudarė maždaug 3500 Eur/mėn. ir daugiau, nemažesnės yra ir šiuo metu (tai ji žino iš buvusių privačių pokalbių su atsakovu), būtent iš jų atsakovas pragyvenantis pats bei nereguliariai paremiantis jų vaiką. Jos, ieškovės, žiniomis nekilnojamo turto ar vertingesnio kilnojamo turto neturi ir atsakovas. Vaikui išlaikyti (būtinųjų bei ir kt. jo poreikių patenkinimui), atsižvelgiant ir į netolimą perspektyvą, kai jo poreikiai augant tik didės, kas mėnesį ieškovės vertinimu reikia maždaug 705 eurų (kasdienis maistas, drabužiai, avalynė, higienos, lavinimo priemonės, sauskelnės, vaistai, maisto papildai (vitaminai) bei kt. sveikatos priežiūros, taip pat transporto (susisiekimo) bei poilsio ir laisvalaikio išlaidos) + šiam vaikui, kaip šeimos nariui, tenkanti dalis jų šeimos naudojamo (nuomojamo) būsto (buto) nuomai, komunaliniams mokesčiams, šildymui bei kt. išlaikymui (detali skaičiuoklė pateikta ieškinio pareiškime, buto nuoma – 300 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai – vidutiniškai apie 150 Eur/mėn.). Ji prašanti teismą vaiko išlaikymo naštą tarp jų, tėvų, paskirstyti maždaug vienodai ir iš tėvo (atsakovo) priteisti išlaikymą vaikui 315 Eur/mėn. dydžiu. Atsakovas yra dar jauno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (galintis dirbti), kad atsakovui egzistuotų objektyvių kliūčių teikti vaikui jo ne tik būtinuosius, bet ir kitus jo poreikius atitinkantį išlaikymą, ieškovei nežinoma.

3. Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą tam procesinį terminą nepateikė, jokių prieštaravimų ieškovės pareikštiems reikalavimams byloje (teismui) nepareiškė, apie bylą žinantis, su ieškovės reikalavimais susipažinęs, išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos atstovui nurodė, jog prisidėjo prie vaiko išlaikymo pervesdamas dukart po 400 Eur pinigų, dėl ieškovės prašymo nustatyti prievolę išlaikymą vaikui teikti periodinėmis piniginėmis 315 Eur/mėn. išmokomis nurodė, kad nesutinkantis, kadangi dėl nesutarimų su vaiko motina (ieškove) neturi galimybės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas taip pat pripažino aplinkybes, jog po konflikto su ieškove daugiau (be aukščiau minėtų dukart pervestų pinigų) vaikui neteikė ir neteikia, taip pat, kad tebedirba tolimųjų reisų vairuotoju.

4. Valstybės institucija, įtraukta į procesą išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje pateikė rašytinę išvadą bei papildomai per atstovę teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, vaiką nuo 2023 m. gegužės mėnesio augina viena ieškovė (sūnų auginanti nuo jo gimimo), šis prie jos prisirišęs, ieškovė stengiasi sudaryti vaiko augimui, vystymuisi, lavinimui tinkamas sąlygas, pastarosios, jas patikrinus vietoje, pripažintos pakankamomis vaiko poreikių užtikrinimui, vaiko socialinė aplinka taip pat be priekaištų, ginčo tarp vaiko tėvų dėl jo gyvenamos vietos, pasibaigus jų, tėvų, bendram gyvenimui, nėra. Priteisti iš skyriumi gyvenančio ir beveik nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų (tėvo valdžios) vaikui vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą reikalauja prioritetiniai vaiko interesai, institucija taip pat pritarianti vaiko išlaikymo naštos tarp tėvų paskirstymui maždaug vienodomis dalimis, VTAS vertinimu ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo periodinių išmokų vaiko išlaikymui suma (po 315 Eur/mėn.) atitinka vaiko būtinuosius bei ir kt. poreikius bei proporcingai tėvo galimybes.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5. Nepilnametis vaikas A. Š. gimė jų tėvams nesant santuokoje, atsakovas yra jo tėvas, vaikas šiuo metu yra maždaug 1 metų amžiaus, jis iš prigimties sveikas, specialiųjų ir (ar) kokių tai papildomų poreikių išlaikymui neturi, nuo 2023 m. gegužės mėnesio gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojamas (prižiūrimas) bei išlaikomas, auginamas ir ugdomas namuose.

6. Ieškovė yra visiškai darbinga, beveik 1 m. laiko nedirba – yra vaiko iki 3 m. amžiaus auginimo atostogose (iki 2026 m. kovo 13 d.), iki jų pradžios pajamos iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje sudarė 1400 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Ieškovė bylos duomenimis nekilnojamo turto, transporto priemonių, santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi, jai yra paskirtos ir šiuo metu mokamos bendroje 804 Eur/mėn. sumoje socialinės išmokos (Sodros išmoka vaiko priežiūrai (709 Eur/mėn.), taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos išmoka vaikui („vaiko pinigai“ – 95 Eur/mėn.), ieškovės pajamas taip pat sudaro ir iš darbdavio gaunama 300 Eur/mėn. kompensacija būsto nuomai, tik iš šių (šiuo metu bendrai 1104 Eur/mėn.) pajamų ieškovė pragyvenanti pati bei auginanti (išlaikanti) šalių nepilnametį vaiką. Ieškovė dėl objektyvios priežasties (iki 2024 m. liepos 13 d.) negalės dirbti (tarnauti), o atsinaujinus tarnybos santykiams, neteks teisės į Sodros išmoką (vaiko priežiūros) – faktinės ieškovės šeimos pajamos padidės ne itin ženkliai. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikui išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama patenkinama – 2 asmenų šeimai pragyventi tenka 1104 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 552 Eur vienam asmeniui.

7. Atsakovas yra dar jauno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs darbo rinkoje paklausią tarptautinių pervežimų (tolimųjų reisų) vairuotojo darbinę specialybę (kategorijas) ir profesinius įgūdžius, VSDFV deklaruojamais duomenimis dirba uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nors deklaruojamos paskutiniosios draudžiamosios pajamos už 2023 m. gruodžio mėn. – 1400 Eur, tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai, atsakovo pareiškimai VTAS darbuotojui, šios institucijos išvada ir kt.) leidžia pagrįstai abejoti deklaruojamų duomenų apie atsakovo tikrąsias pajamas iš darbo santykių teisingumu ir pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti, kad atsakovas tikrovėje dirba tolimųjų reisų vairuotoju aukščiau nurodytoje tarptautinės logistikos įmonėje bei gauna stabilias nuolatines ir nemažesnes nei maždaug 3500 Eur/mėn. siekiančias pajamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nekilnojamo turto ir (ar) kelių transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota, bylos duomenimis šiuo metu šeimos nesukūręs, iš ankstesnių santykių su kt. moterimi turi dar vieną taip pat skyriumi su savo motina gyvenantį nepilnametį vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal 2017 m. gegužės 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą su vaiko motina taikos sutartį turi prievolę teikti po 100 Eur/mėn. periodines išmokas jo išlaikymui. Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek abu nepilnamečius savo vaikus, taigi ir sūnų A. Š.. Pastarajam išlaikyti atsakovas laikotarpiu nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės kreipimosi į teismą su nagrinėjamu byloje ieškiniu 2024 m. sausio 4 d. (maždaug 9 mėnesius) pervedė ieškovei 700 Eur, niekaip kitaip prie šio vaiko išlaikymo neprisidėjo (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

8. Be dalyvaujančių byloje asmenų (ieškovės ir jos atstovo) rašytinių ir žodinių paaiškinimų, valstybės institucijos rašytinės išvados bei atstovės papildomų paaiškinimų teismo posėdyje, šios aplinkybės byloje pagrįstos (įrodinėjamos) ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : vaiko gimimo akto įrašo kopiją, duomenimis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (valstybės socialinį draudimą, nekilnojamus daiktus, kelių transporto priemones, socialines išmokas), valstybės institucijos išvadai duoti duomenimis apie vaikų išlaikymo šaltinius bei apie ieškovės asmeninę ir turtinę padėtis, gyventojų registro duomenimis apie bylos šeiminę padėtį bei visus nepilnamečius vaikus išlaikytinius, ieškovės sudaryta vaiko poreikių ir išlaidų jiems patenkinti detalizacija (lentele), buto nuomos sutarties kopija, 2023 m. birželio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo pinigų, atitinkamai 300 Eur irt 400 Eur, pervedimais ieškovei vaiko išlaikymui, 2017 m. gegužės 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jokie kiti bylos duomenys šių aplinkybių nepaneigia, atsakovas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje jų taip pat neginčija, todėl teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklėmis bei įrodymų pagal tikimybių pusiausvyrą ir jų pakankamumą vertinimo principu, sprendžia, jog būtent tokios aukščiau aptartos (punktai 5-7) juridiškai reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybės byloje yra nustatytos (CPK 178, 185 ir 187 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

10. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius, o kai tėvų turtinės padėtis ir kt. galimybės tai leidžia, - ir visus kitus, bei ir visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Pirmiausiai primintina, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal naujai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) į vaiko išlaikymą paprastai neįskaitoma tokiais atvejais, kai vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis ir galimybės leidžia teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą ir be valstybės paramos, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo turtinę padėtį įvertinus pakankamai gera (punktas 7), valstybės ieškovei mokama socialinė išmoka į vaiko išlaikymą neįskaitytina.

12. Teismo proceso pradžioje ieškovė savo ieškinyje pateikė vaiko poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės tik patenkinama turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimo lentelę, pagal kurios duomenis vaiko poreikiai, įvertinant jų nuolatinį augimą netolimoje ateityje, sudaro maždaug 705 Eur/mėn. Teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, išsiaiškino, tame tarpe ir apklausdamas ieškovę, jog šeimos būsto nuomos išlaidos ieškovei yra tikslingai kompensuojamos visa nuompinigių (300 Eur/mėn.) apimtimi, o išlaidos komunaliniams mokesčiams sudaro vidutiniškai apie 150 Eur/mėn., todėl vaikui skaičiuotina išlaidų šeimos būsto išlaikymui dalis sudaro ne 225 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, bet 75 Eur (150 Eur : 2). Tokiu būdu pirminis vaiko poreikių dydis (705 Eur), veikiant protingai, teisingai ir sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 2 ir 3 dalys) turi būti sumažintas 150 Eur/mėn. dalimi, t. y. iki formaliai 555 Eur/mėn. Visgi teismo vertinimu nagrinėjamos bylos duomenys suponuoja vaiko poreikių dydį teismui orientuoti į kiek didesnę maždaug 600 Eur/mėn. sumą, juolab, kad sparčiai augančio vaiko poreikiai tik didės, ypač ne tokioje jau tolimoje ateityje jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (lopšelį-darželį, vėliau - mokyklą), o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Atsižvelgiant ir į aplinkybes, jog bylos ieškovė pati viena vykdo kasdienę vaiko globą ir priežiūrą (atsakovas nuo jos nusišalinęs), ką nėra įmanoma paskaičiuoti, įvertinti pinigais, be to, priešingai nei atsakovas, neturi galimybės, bent jau šiuo metu, dirbti ir padidinti savo pajamas, teismo vertinimu, bus sąžininga, teisinga ir protinga tenkančią vaiko tėvams (bylos šalims) nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą paskirstyti būtent ieškovės prašomu būdu, kiek nukrypstant nuo vaiko išlaikymo pareigos tėvams lygybės principo, t. y. 315 Eur/mėn. iš tėvo, o likusią 285 Eur/mėn. dalį – iš motinos. Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės, kurios pajamos, jai net grįžus į tarnyba, yra pustrečio karto mažesnės nei atsakovo, atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačio vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik minimalius (būtinuosius), bet kiek galima didesnio mąsto visus kitus jo poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

13. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su byloje nagrinėjamu ieškiniu yra beveik nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo pareigos jam vykdymo, išskyrus pervestus ieškovei 700 Eur pinigus, pastaroji teisėtai ir pagrįstai, išimtinai vaiko interesais pareiškė byloje reikalavimą priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo vaikui įsiskolinimą 2135 Eur dydžiu (9 mėn. x 315 Eur-700 Eur) (CK 3.200 straipsnis). Dėl padarytų aukščiau teismo išvadų ieškovės A. L. ieškinys patenkintinas visiškai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

14. Bylos duomenimis ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 550 Eur advokato ir jo padėjėjo suteiktai jai byloje teisinei pagalbai (už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose) apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, prašymas priteisti jų atlyginimą nepateiktas (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimai šiuo teismo sprendimu patenkinami visiškai (100 proc.), ji turi teisę į visų aptariamų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 550 Eur patirtų šios bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

15. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 23,79 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 133,08 Eur nesumokėtų žyminių mokesčių, nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, pagal faktiškai priteisiamą periodinių išmokų ir įsiskolinimo dydį (315 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 2135 Eur x 0,03x0,75). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos ieškinys patenkinamas visiškai (100 proc.), todėl aptariamų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas visa apimtimi priteistinas iš nuo tokio išlaidų mokėjimo prievolės įstatymu neatleisto atsakovo, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų šių išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nenustatyta (CPK 96 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys). Tokiu būdu iš atsakovo priteistina toks bylinėjimosi išlaidos valstybei atlyginimas – 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidų), ir 133,08 Eur žyminių mokesčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui - sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą (2024 m. sausio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymo jo nepilnamečiui vaikui - sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 4 d.) – du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus (2135 Eur).

Šių vaiko išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus penkiasdešimt eurų (550 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvidešimt tris eurus 79 ct. ct. (23,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidų), atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, įmokos paskirtis – išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą trisdešimt tris eurus 8 ct (133,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų – nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis