Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (2-3, 22-23 b. l.) prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo (ieškovo) ir atsakovės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės; netaikyti priemonių sutuoktiniams sutaikyti; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „D.“, o atsakovei – „D.“; šalims nepriteisti vienai kitos išlaikymo ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 4 3 dalis). Pagal įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir pan.). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Santuoką šalys įregistravo (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (4-5 b. l.), nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas nurodo, kad su atsakove kartu kaip šeima nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, t. y. daugiau nei metus laiko, atsakovė susirado kitą vyriškį ir išėjo pas jį gyventi. Mano, kad santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, susiklosčiusių problemų sprendimo, bendro ūkio tvarkymo. Šalys yra įsitikinusios, kad susitaikyti ir išsaugoti šeimą nebepavyks, kartu gyventi nebenori, nebėra jokios tikimybės, kad gyvens kartu, todėl yra nusprendę santuoką nutraukti. Kadangi atsakovė paliko šeimą, šiuo metu gyvena su kitu vyru, todėl, ieškovo nuomone, atsakovė pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos kitam sutuoktiniui ir šeimai teikimo pareigas, todėl ji yra kalta dėl šeimos iširimo. Nors sutuoktinė ir kalta dėl šeimos iširimo, tačiau ieškovas neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo po santuokos nutraukimo iš jos neprašo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ji, nes išėjo gyventi pas kitą vyrą. Esant tokioms aplinkybėms skirti šalims terminą susitaikymui netikslinga, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad sutuoktiniai vėl gyvens kaip šeima, teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kad nėra suinteresuotos šeimos išsaugojimu. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda ir nepalaiko santuokinių ryšių daugiau kaip metus laiko, atsakovė gyvena su kitu vyru, todėl anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji kaip sutuoktinė nevykdė savo pareigų rūpintis šeima ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų (11-12 b. l.) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrų dalintinų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad santuokos metu įsigytą kilnojamąjį turtą, kurį sudaro įvairūs namų apyvokos ir buities reikmenys, pasidalino gera valia, todėl ginčo dėl jo nėra. Be to, nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiamas, taip pat nėra sprendžiamas ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes ieškovas išlaikymo sau nereikalauja.

Remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovui sutinkant, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „Dubauskienė“.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2.5.-(NTP-2)-16-T-158-695 (13 b. l.) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 41 Eur dydžio žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 2,67 Eur pašto išlaidų (1 b. l.), iš viso 43,67 Eur. Kadangi pažyma patvirtinanti valstybės turėtas išlaidas už ieškovui advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą teismui nėra pateikta, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) neturinčių nepilnamečių vaikų, ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl D. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „D.“, atsakovei santuokinę pavardę – „D.“.

Šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 43,67 Eur (keturiasdešimt tris eurus 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.