Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
1S-202-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-202-1020/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 metus bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžia 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 30 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 3 metai 7 mėnesiai ir 26 dienos.

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi šio nutarimo nepatvirtino. Teismas pabrėžė, jog nors nuteistasis vykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – per paskutinį laikotarpį ji net padidėjo nuo 41 iki 46 balų. Kadangi dinaminių veiksnių rizika padidėjo, teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka vienos iš formalių sąlygų, būtinų taikyti lygtinį paleidimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. L. nuteistas ne pirmą kartą, jo atžvilgiu praeityje taikytas lygtinis paleidimas bei amnestija, tačiau jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai liudija apie jo asmenybės pavojingumą. Pasak teismo, nuteistasis beveik nedengia savo įsiskolinimų – tai daroma tik iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, o kadangi jis pataisos įstaigoje nedirba, visa tai liudija, kad savo veiksmais naštą jis perkelia artimiesiems ir nerodo iniciatyvos mažinant finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis neturi įgijęs jokios profesijos, todėl kyla abejonių dėl jo įsidarbinimo galimybių laisvėje. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo elgesys yra pakankamai teigiamas, rodantis galimybę tolesnę bausmę atlikti laisvėje. Teismo įsitikinimu, komisijai pateikus rekomendacijas dėl tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, iki kito pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis turės galimybę įrodyti savo ryžtą pasitaisyti.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. L. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, komisijos nutarimas teisėjo buvo išnagrinėtas ne visapusiškai. Teismas ignoruoja pareigūnų ir psichologų, kurie su juo bendrauja, išvadas. Nors jo rizikos laipsnis ir padidėjo, iš paties nutarimo turinio matyti, kad komisija nurodo ir paaiškina priežastį, kodėl taip nutiko – pataisos namuose nėra darbo, nors jis ne kartą pageidavo dirbti. Todėl jis negali dengti civilinio ieškinio, nes neturi darbinių pajamų. Nuteistasis nesutinka su teismo pozicija, jog išėjęs į laisvę jis nesusiras darbo, nes iki tol, kai buvo įveltas į šį nusikaltimą, jis dirbo. Teisėjas skundžiamoje nutartyje jį įvardija kaip pavojingą asmenį, tačiau įkalinimo įstaigoje jis neturėjo nei vieno konflikto su bausmę atliekančiais asmenimis ar pareigūnais. Jis tik nori grįžti pas savo šeimą: savo sūnaus jis nematė 12 metų, o jam tenka meluoti, jog jo tėvas dirba užsienyje. A. L. pažymi, jog padidėję rizikos balai nelabai ką šioje situacijoje keičia – nes asmuo, kuris gyveno asocialų gyvenimą, taip gyvens ir toliau, o tie, kas turi dėl ko gyventi, atlikę bausmę pasitaiso. Nuteistasis teigia nežinantis kaip dar įrodyti, kad paleistas lygtinai nebenusikals ir laikysis kuo toliau nuo tokių žmonių, kurie gyvena iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Jo atžvilgiu galimo lygtinio paleidimo terminas jau seniai suėjęs, todėl jis prašo jam suteikti galimybę grįžti pas žmoną ir sūnų, nes daugiau jam nieko gyvenime nereikia. Nuteistasis nurodo, jog yra pasiruošęs gyventi už minimalų atlygį, svarbu, jog galėtų būti su brangiausiais žmonėmis. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos negalima įžvelgti, nors nuteistasis ir yra padaręs nemenką pažangą.

5. Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. L. socialinio tyrimo išvadoje (skundo medžiagos 6-9 l.) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 1 iki 99 balų, įvertinta 46 balais. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šis balas jį lyginant su paskutiniu vertinimo laikotarpiu, padidėjo 5 balais. Turint omenyje tai, išties kyla rimtų abejonių ar A. L. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas būtinąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Visgi apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pablogėjo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje – nuteistasis neturi įrodančių dokumentų, kad turės darbą lygtinio paleidimo metu ir šiuo metu dar nėra įgijęs specialybės (skundo medžiagos 9 l.). Šiuo atveju, apygardos teismas, nekvestionuodamas šių aspektų reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visgi atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis dėl jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo pristatytas jau 5 kartą. Tai reiškia, kad šios aplinkybės – išsilavinimo neturėjimas ir duomenų apie galimą darbą išėjus iš pataisos įstaigos, buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jos nebuvo tinkamai įvertinamos rengiant ankstesnes socialinio tyrimo išvadas šio asmens atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali kategoriškai konstatuoti, kad A. L. nusikalstamo elgesio rizika žema ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra (ne)pakankama. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, sprendžiant dėl A. L. lygtinio paleidimo – svarbu nustatyti ar visuma pastarojo asmens byloje esančių duomenų sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali jau dabar būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ar ne.

6. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo pozicija, kad tam tikros apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo remtasi nesutinkant A. L. paleisti lygtinai, buvo įvertintos netinkamai. Iš tiesų, kaip matyti iš komisijos nutarimo, A. L. neturėjo objektyvios galimybės dirbti pataisos įstaigoje – pastarasis nedirbo dėl darbo vietų stokos (skundo medžiagos 4 l.). Todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad A. L. pats nerodo iniciatyvos mažinti savo finansinius įsipareigojimus ir tokią naštą perkelia artimiesiems, nėra visiškai objektyvus, nes šiuo metu jo galimybės tai daryti objektyviai suvaržytos (pvz. atitinkamai gerbūvio darbus A. L. pataisos įstaigoje atlieka). Visgi nepaisant to, nuteistojo asmens bylos duomenų visuma bent jau šiuo metu teismo neįtikina jo galimybėmis veikti teisėtu būdu laisvėje.

7. Pirmiausia pažymėtina, jog A. L. dar turi realias galimybes žymiai sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog komisijos nutarime be kito ko nurodyta, kad „nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veikos priežasčių suvokimą“ (skundo medžiagos 3 l.). Atitinkamai socialinio tyrimo išvadoje, kaip kintantis kriminogeninis veiksnys, be kita ko numatytas nuteistojo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas bei siekiant tai išspręsti A. L. rekomenduojamos psichologinės paramos paslaugos ir elgesio pataisos programos lankymas, kuris suteiktų galimybę gerinti emocinę gerovę bei padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius (skundo medžiagos 9). Kad minėti aspektai atitinka tikrovę rodo ir paties nuteistojo skundo argumentai: jog jis dirbo, iki buvo įveltas į šį nusikaltimą (skundo medžiagos 29 l.). Visgi kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio A. L. labai aktyviai dalyvavo įvykdytame nužudyme (asmens bylos t. 1, l. 24-25), todėl toks nuteistojo teiginys tik dar kartą parodo, jog visiškai savo kaltės dėl padaryto A. L. neprisiima ir nemažą dalį atsakomybės perkelia kitiems asmenims ir faktoriams. Taigi nepaisant to, kad nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog jo, nors ir aktyviai dalyvaujančio reabilitacijos priemonėse ir padariusio pažangą, atžvilgiu dar turi būti taikomos stacionarios priemonės siekiant jam reintegruotis į visuomenę.

8. Be kita ko, apygardos teismas palaiko apylinkės teismo poziciją, jog tai, kad A. L. dar nėra įgijęs profesijos ir nėra pateikęs duomenų apie tai, kokia veikla užsiimtų būdamas laisvėje, išties apsunkina jo galimybes bent jau dabar atlikti tolesnę bausmę laisvėje. Apygardos teismas pažymi, kad kitu kriminogeniniu veiksniu, kuris didina A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra būtent jo finansiniai įsipareigojimai. Turint omenyje tai, itin svarbu, jog pats nuteistasis yra nurodęs, kad ankstesnio jo nusikalstamo elgesio viena iš priežasčių buvo noras lengvai ir greitai gauti materialinės naudos. Turint omenyje tokią pastarojo praeitį, siekiant, jog ateityje A. L. laisvėje išimtinai veiktų teisėtu būdu, būtina, kad prieš tai jis ne tik pasirengtų darbinei veiklai, t. y. toliau mokytųsi suvirintojo specialybės pataisos įtaigoje, tačiau dar prieš išeinant iš pataisos įstaigos imtųsi aktyvių veiksmų ir įgytų garantijų, kad galės pradėti dirbti. Tokią teismo išvadą lemia tai, jog net ir A. L. inkriminuojamas nužudymas buvo padarytas siekiant įgyti neteisėtų pajamų, todėl jam būtina veikla, iš kurios jis gautų pajamų ir tai būtų dar vienu papildomu saugikliu, kad nusikalstamas elgesys nepasikartotų.

9. Visa to kas minėta kontekste, teismas pabrėžia, kad A. L. atžvilgiu praeityje jau kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o taip pat ir amnestija. Ir nors praėjusį kartą lygtinio paleidimo laikotarpiu A. L. probacijos sąlygų nepažeidė, galiausiai praėjus tam tikram laikui jis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių vienam asmeniui buvo atimta gyvybė. Be to, ir praėjusį kartą lygtinis paleidimas A. L. atžvilgiu buvo taikytas po to, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už kito žmogaus nužudymą. Visgi net ir taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, o vėliau ir suteiktas teismo bei valstybės pasitikėjimas – amnestijos forma –nebuvo pateisintas bei nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje nužudė asmenį bei padarė kitas nusikalstamas veikas.

10. Tokių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistajam, kuris yra ne kartą teistas už tokius pavojingus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Šioje nutartyje minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie A. L. mastymą, elgesį ir kriminogeninius veiksnius, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog nors šis asmuo ir padarė nemažą pažangą, jis ne visuomet geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tik atitinkamų reabilitacijos priemonių atlikimas bei realios asmens pastangos prisiimant atsakomybę už savo veiksmus, įgyjant darbinę kvalifikaciją bei ieškant galimybių dirbti laisvėje, gali įtikinti teismą, jog iki tol neteisėtą turtinę naudą smurtiniais veiksmais siekęs įgyti asmuo, jau dabar gali atlikti likusią dalį – 3 metus viršijančią laisvės atėmimo bausmę – laisvėje probuojamas. Tokios išvados būtinos gerbiant viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis