- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-768-245/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00513-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje. Jam pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskirta 7 Eur bauda, pagal ATPK127 straipsnio 3 dalį paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. D. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d. apie 20.30 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 prom. girtumas), vairuodamas atsitrenkė į ūkinio pastato sieną ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir pastato sieną. Be to, jis nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9,14,16 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde D. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas bei naikintinas, kadangi jame nurodytų administracinės teisės pažeidimų skundo autorius nepadarė. Teigia, kad teismas nesigilino į bylos esmę, nesiaiškino visų įvykio aplinkybių ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Pažymi, kad nors nutarime nurodyta, jog apeliantas kaltę pripažino, tačiau tai yra neteisingas jo pozicijos dėl kaltės interpretavimas, kadangi teismo posėdis vyko labai trumpai, todėl jis nespėjo pilnai išdėstyti savo pozicijos dėl kaltės. Be to, pozicijos dėl kaltės pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį teismas skundo autoriaus net neklausė. Nurodo, kad kaltę jis pripažįsta tik dėl to, jog apgadino automobilį Opel Astra bei ūkinio pastato sieną, tuo tarpu, dėl to, jog tai padarė būdamas girtas, ar kad nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nepripažįsta. Akcentuoja, kad detaliai visų įvykio aplinkybių teismas jo neklausė.Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime neteisingai yra nurodytas automobilio apgadinimo laikas – 20.30 val. Pabrėžia, kad konfliktas tarp apelianto ir jo žmonos įvyko 2016 m. liepos 9 d., apie 18 val., po ko jis sumušė jam ir jo žmonai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra bei jiems prilausančio ūkinio pastato sieną. Anot skundo autoriaus, tuo metu jis buvo blaivus, tik buvo labai supykęs ir susinervinęs dėl žmonos neištikimybės. Nurodo, kad labai gailisi dėl tokio kvailo poelgio, tačiau tuo metu jis buvo užvaldytas emocijų ir negalvojo apie pasekmes. Teigia ir tai, kad apgadinęs automobilį, jis su dviračiu nuvažiavo pas draugą I. B., pas kurį nusivežė 0,5 1 talpos degtinės butelį ir su juo jį gėrė. Jam apeliantas pasakė, jog sumušė automobilį bei paaiškino, dėl ko tai padarė. Pažymi, kad būtent pas šį kaimyną, apie 21 val. skundo autorių rado atvykę policijos pareigūnai, kur praėjus apie 3 val. nuo automobilio sumušimo buvo nustatinėjamas jo girtumas. Tvirtina, kad kadangi jis buvo ne savo namuose, todėl su savimi neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo, kurio jo paprašė policijos pareigūnai. Apelianto manymu, jis neprivalėjo jo turėti su savimi. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir I. B.. Be to, skundo autoriaus teigimu, aplinkybę, jog atvykę policijos pareigūnai rado apeliantą ne namuose, o pas kaimyną I. B., iš dalies įrodo ir faktas, jog byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje kaip vairuotojas yra pasirašiusi jo žmona, kadangi sudarant šią schemą apelianto namuose nebuvo, t. y. policijos pareigūnai savo automobiliu atsivežė jį iš I. B. namų prie skundo autoriaus namų, tačiau jam išlipti iš automobilio neleido, vienas pareigūnų nuėjo į namo kiemą, kur apžiūrėjo bei nufotografavo sumuštą automobilį ir sudarė eismo įvykio vietos schemą, kurią, kaip vairuotoja, pasirašė apelianto žmona.Skundo autoriaus tvirtinimu, tai, jog konfliktas tarp jo ir žmonos, kurio metu jis apgadino automobilį Opel Astra, vyko ne 20.30 val., o apie 18 val., iš dalies įrodo ir jo bei jo žmonos L. S. policijos pareigūnams duoti paaiškinimai. Juose tiek apeliantas, tiek jos žmona nurodo 18 val., kaip jų nesutarimų pradžios laiką. Nors šiuose paaiškinimuose yra nurodyta, jog tariamai viskas vyko 20.30 val., tačiau, anot apelianto, skaitant jo paaiškinimus susidaro įspūdis, jog sakinys „viskas įvyko apie 20.30 val.“ yra prirašytas policijos pareigūnų iniciatyva, kadangi šis sakinys visiškai iškrenta iš konteksto. Skundo autoriaus teigimu, tas pats pasakytina ir apie jo žmonos L. S. paaiškinimą bei jame dėstomų įvykių loginę seką. Be to, anot apelianto, jis, pasakodamas įvykių eigą policijos pareigūnams, tikrai nesakė, kad viskas įvyko apie 20.30 val. Priešingai, atvykus policijos pareigūnams pas I. B. į namus, jis pripažino jiems, kad sumušė automobilį ir pasakė, kad viskas įvyko apie 18 val., kad alkoholį jis vartojo tik po to, kai sumušė automobilį, tačiau policijos pareigūnai į jo paaiškinimus nesigilino ir pasakė, jog gerti alkoholio po autoįvykio negalima. Taip pat jie nepaisė ir apelianto paaiškinimų, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi su savimi, kadangi jis yra likęs namuose.Be to, skunde nurodoma, kad apelianto paaiškinimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuos jis pasirašė, buvo rašomi dar jam esant neblaiviam, todėl jis net nelabai suprato ant ko ir dėl ko rašėsi. Mano, jog duodamas paaiškinimą jis negalėjo būti įspėtas ir dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą, kadangi jis paaiškinimus davė jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, todėl toks įspėjimas prieštarauja ATPK 272 straipsnio nuostatoms.Anot apelianto, tai, jog konfliktas tarp jo ir žmonos vyko apie 18 val., o ne apie 20.30 val., įrodo ir jam įteikto pranešimo apie įtarimą kopija. Pažymi, kad šiame nutarime taip pat yra nurodytas jų konflikto laikas „apie 18 val.“. Be to, iš priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio taip pat galima daryti išvadą, kad automobilis buvo sumuštas ne apie 20.30 val., o apie 18 val. (sūnaus D. S. parodymai). Skundo autoriaus tvirtinimu, L. S. teigimu, ji taip pat policijos pareigūnams nesakė, jog automobilį ji sumušė 20.30 val. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto manymu, darytina prielaida, jog policijos pareigūnai šį įvykio laiką (apie 20.30 val.) į procesinius dokumentus įrašė dėl to, kad jie buvo iškviesti apie 21 val.Skunde taip pat keliamos abejonės kaip apelianto kaltę, padarius ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietos schema su foto lentelėmis. Pažymima, kad pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo yra surašytas 22.40 val., skundo autoriui esant Vilkaviškio policijos komisariato patalpose, ir nebaigtas pildyti, o eismo įvykio vietos schemą grafoje „vairuotojas“ pasirašė apelianto žmona. Pagrįstos abejonės kyla ir dėl to, ar teismas kaip kaltės įrodymu galėjo vadovautis ir skundo autoriaus bei jo žmonos byloje duotais paaiškinimais, kadangi, kaip jau nurodyta, jis, duodamas paaiškinimą po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, negalėjo būti įspėjamas dėl melagingų parodymų teikimo pagal ATPK 187¹ straipsnį, o žmonos paaiškinimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. jame nėra nurodyta, kas šį paaiškinimą surašė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skunde daroma išvada, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 284 straipsnio l dalies nuostatas ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas ir byla apelianto atžvilgiu turi būti nutraukta.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir D. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. S. skundas atmetamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad D. S. padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti D. S. padarius administracinus teisės pažeidimus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. D. S. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,39 promilės), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino žmonai priklausantį automobilį ir ūkinio pastato sieną, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį. Nors apeliaciniame skunde, tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį D. S. patrauktas, neįrodžius, jog tikrai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes alkoholį – apie 0,5 l degtinės, vartojo po eismo įvykio, o policijos pareigūnai blaivumo (neblaivumo) patikrinimą atliko po minėto alkoholio vartojimo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būnant draugo namuose, kur jis su savimi neprivalėjo turėti vairuotojo pažymėjimo, todėl negalimas jo traukimas atsakomybėn ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, kadangi byloje esantys įrodymai šią apelianto versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamus administracinius teisės pažeidimus užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (1-2 b. l.), policijos pareigūno Ž. B. tarnybinio pranešimo (3 b. l.), asmens blaivumo testo rodmenų (4 b. l.), eismo įvykio schemos (7 b. l.), apie įvykį pranešusios L. S. paaiškinimais (9-10 b. l.), taip pat pateis pažeidėjo paaiškinimu (8 b. l.) matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės, kurias patvirtino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apklaustas, bylą nagrinėjant teisme, bei rašytiniai dokumentai, esantys byloje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose netiksliai užfiksuotas pažeidimo – vairavimo, kurio metu buvo sugadintas automobilis ir ūkinio pastato siena, laikas, kadangi šis eismo įvykis buvo padarytas ne apie 20.30 val., o apie 18 val., taip pat aplinkybė, jog jis buvo neblaivus, nes alkoholį su draugu vartojo po įvykio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš apie įvykį pranešusios L. S. paaiškinimo matyti, jog po jos konflikto su neblaiviu D. S., jis išėjo į lauką apie 20.30 val. ir sėdęs į automobilį trenkėsi juo į ūkinį pastatą, o 18 val. minima tik kaip vykusio konflikto apytikslis pradžios laikas (9 b. l). Tai, kad pastaroji valanda buvo tik konflikto tarp sutuoktinių pradžia patvirtina ir apelianto prie skundo pridėtas Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. 2016 m. liepos 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (28-29 b. l.). Pastebėtina, kad L. S. paaiškinime nurodytos aplinkybės sutampa su paties pažeidėjo paaiškinimu, kad jį, išgėrusį apie pusę litro alaus, iš tėvų jo žmona parvežė apie 18 val., po to įvyko jų konfliktas, po kurio jis padarė eismo įvykį, kas vyko apie 20.30 val. (8 b. l.). Be to, nurodyti duomenys neprieštarauja policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotai informacijai apie nagrinėjamą įvykį (3 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad versija, jog eismo įvykis buvo padarytas apie 18 val., o pažeidėjas alkoholį vartojo tik po šio įvykio, atsirado tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikus nagrinėjamą skundą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. S. neginčijo minėtų aplinkybių, nenurodė jas galinčius paneigti asmenis ar kitų įrodymų, taip pat nekėlė abejonių byloje esančių procesinių dokumentų teisingumu ir patikimumu, nors iš 2016 m. liepos 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo protokolo matyti, kad jam buvo suteikta galimybė paaiškinti jam inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat pateikti prašymus (19 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodytą pažeidėjo versiją ir vėlesnį aplinkybių neigimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims, bei yra objektyviai niekuo nepagrįstos.Nurodytų aplinkybių kontekste atitinkamai vertintini ir D. S. tvirtinimai, kad jis neprivalėjo pareigūnams pateikti savo vairuotojo pažymėjimo, kadangi šio dokumento pareigūnai jo prašė jam esant ne įvykio vietoje, o būnant pas draugą. Pastebėtina, kad nurodytų duomenų nepatvirtina bylos medžiaga. Priešingai, iš Ž. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad pažeidėjas nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą jis paliko pas tėvus, nors automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, vairavo prie savo namų (duomenys neskelbtini) Netikėti šiame procesiniame dokumente nurodytais duomenimis teismas neturi pagrindo. Jie užfiksuoti nesuinteresuoto, nešališko, kompetentingų asmens – pareigūno. Duomenų apie tai, kad jis, tikrinęs gautą informaciją apie galimai padarytą kelių eismo pažeidimą, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams nėra. Nurodytas pareigūnas įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jis su pažeidėju nėra susietas jokiais ryšiais, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi apeliantas nepateikė. Nors apeliantas tvirtina, kad jo skunde nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina tai, jog įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad kaip vairuotojas pasirašė jo žmona, pažymėtina, kad vien ši aplinkybė nėra pakankama faktui, jog pažeidėjas pareigūnams fiksuojant įvykio aplinkybes buvo kitoje nei įvyko įvykis vietoje, nustatyti. Juo labiau tai nepaneigia to, kad D. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, kas, kaip anksčiau minėta, neabejotinai nustatyta byloje surinktais ir bylos nagrinėjime teisme metu patikrintais įrodymais. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu dokumentų, kuriais pirmosios instancijos grindė D. S. kaltės įrodytumą, vertinimu, yra deklaratyvūs, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 19 d. nutarimą D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.