Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2019 m. sausio 15 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - važiuojant maršrutiniu autobusu Anykščių r., Troškūnų sen., Vašuokėnų k. teritorijoje, prikibo prie autobusu važiuojančio M. P., sugriebęs už striukės gobtuvo smogė kumščiu tris kartus į galvą, išlipdamas iš autobuso smogė vieną kartą kumščiu į dešinę ausį, padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešinėje ausyje, taip nežymiai sutrikdydamas M. P. sveikatą, - tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir paaiškino, kad važiavo autobusu namo. Buvo girtas, nes prieš tai su draugu vartojo alkoholį. Į autobusą įlipo M. P. Jam pasigirdo, kad M. P. jam pasakė kažkokį žodį. Priėjo prie jo ir sugriebė M. P. už striukės, smogė kumščiu į dešinį šoną, o prieš išlipdamas iš autobuso, smogė dar vieną kartą į galvą. Autobusu važiavo kartu ir jo mama O. S. Jis sugriebė M. P. už striukės gobtuvo ir smogė kumščiu 3 kartus, bet ne į galvą, o į šoną. Prieš išlipdamas iš autobuso, smogį M. P. galimai į dešinį ausį. Suvokia, kad padarė nusikalstamą veiką. Buvo girtas ir dėl to taip pasielgė. Savo elgesį vertina blogai. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalą gali atlyginti tik dalimis, jaučia savo kaltę ir nukentėjusiojo atsiprašys. Nesutinka dėl suduotų trijų smūgių M. P. į veidą, nes smogė jam į šonus. Tai nusikaltimo esmės nekeičia, tik sako teisybę. Ankščiau su nukentėjusiuoju nebendravo, konfliktų nebuvo. Savo elgesį vertina blogai.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė (civilinė atsakovė) O. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad bandė sūnų patraukti, bet jai nepavyko. Jis jos negirdėjo. Nebuvo galimybių jį paveikti. Jie sėdėjo autobuso gale. Berniukai tarpusavyje susikivirčijo. I. pirmas priėjo prie nukentėjusiojo ir kumščiavo ar į šonus, ar į pečius. Nematė, kad suduotų M. P. į galvą. Nematė viso įvykio, nes priekyje buvo sėdynė, kuri užstojo visą vaizdą. Konkrečiai į kokias vietas smūgiavo I., nematė. Ji pirma išlipo iš autobuso. I. lipo po jos, todėl to paskutinio smūgio irgi nematė. Dėl civilinio ieškinio – civilinį ieškinį pripažįsta, pinigų sumą gali mokėti dalimis. Nori taikytis su nukentėjusiuoju.

Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad I. S. užpuolė jos sūnų M. P.. Jai vakare grįžus namo sūnus pasakė, kad važiuojant autobusu jį užpuolė I. S.. Pastarasis smogė jam į galvą kelis kartus. Pasakė, kad I. buvo girtas. I. smūgiavo jos sūnui į galvą, net tada, kai M. turėjo lipti iš autobuso. Kvietė policiją, nes išsigando, kad toks smurtas prieš sūnų gali tęstis nuolat. Kitą dieną kartu su sūnumi važiavo į polikliniką, nes iš ryto ant sūnaus pagalvės buvo kraujas. Pamatė, kad aplink dešinę ausį yra kraujosruvų, aplink viskas patinę ir jam skaudėjo. Buvo suduoti 4 smūgiai į galvą. Dėl civilinio ieškinio – vertina 300 eurų. Vaikas bijo važiuoti autobusu, nes nuolat dairosi ar nėra kaltinamojo. Jam retkarčiais galva skauda, svaigsta. Gydytojai pasakė, kad nieko pavojingo sūnaus sveikatai negresia. Abejoja ar kaltinamasis pasitaisys, nes tokie jo veiksmai pasikartoja ne pirmą kartą, tiesiog žmonės tyli. Kaltinamasis grasina kitiems. Jis neprognozuojamas, kai yra girtas. Sutinka sudaryti taikų susitarimą, jei kaltinamasis atsiprašytų ir civilinio ieškinio suma būtų išdėstyta mokėti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš 2019-01-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. U. pranešė apie tai, kad 2019-01-15, apie 15 val. 10 min. į namus grįžo jos dukra R., kuri pasakė, kad jos sūnėną M. P. važiuojantį autobusu iš mokyklos sumušė I. (b. l. 5-7).

Iš 2019-02-11 nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas G. S., dalyvaujant psichologei J. Š., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. P., Utenos VTAS vaiko atstovui, apklausė nepilnametį nukentėjusįjį M. P., kuris parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 15 val., važiuojant maršrutiniu autobusu iš mokyklos į namus, prie jo prikibo I. S., kuris, sėdėdamas jam už nugaros, keikė jį necenzūriniais žodžiais, liepė nevažiuoti daugiau šiuo autobusu, sugriebęs už striukės gobtuvo smogė kumščiu tris kartus į galvą, išlipdamas iš autobuso, kumščiu smogė vieną kartą į dešinę ausį (b. l. 18-20).

Iš 2019-01-17 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas dešinėje ausyje. Sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Dėl šio sužalojimo M. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. S. 2019 m. sausio 15 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - važiuojant maršrutiniu autobusu Anykščių r., Troškūnų sen., Vašuokėnų k. teritorijoje, prikibo prie autobusu važiuojančio M. P., sugriebęs už striukės gobtuvo smogė kumščiu tris kartus į galvą, išlipdamas iš autobuso smogė vieną kartą kumščiu į dešinę ausį, padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešinėje ausyje, taip nežymiai sutrikdydamas M. P. sveikatą, - tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, maršrutiniame autobuse, kuriame buvo kitų asmenų, todėl tokiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai reiškė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta iš chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus, visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šitos visos nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). I. S. baustas administracine tvarka (b. l. 81), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 82), 2017 metais jam buvo taikyta minimalios priežiūros priemonė (b. l. 88), gyvenamojoje vietoje I. S. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91), nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 80). 2019-05-03 kaltinamasis I. S., jo atstovė pagal įstatymą O. S. ir nukentėjusiojo M. P. įstatyminė atstovė J. P. pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitarimą dėl civilinio ieškinio mokėjimo dalimis (b. l. 140).

Atsižvelgdamas į nepilnamečių asmenų asmenybės specifiką, į jų asmenybių ugdymą, įstatymo leidėjas numato, kad nepilnamečiams už nusikalstamos veikos įvykdymą gali būti taikomos ir švelnesnio pobūdžio priemonės, nei kriminalinės bausmės skyrimas, jeigu, teismo įsitikinimu, jos turės pakankamą reikšmę. Tokia poveikio priemonė yra nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - viena iš valstybės reagavimo į nusikaltimą padariusį asmenį formų. Jos taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 93 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos. I. S. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs šią veiką. Tai duoda pagrindo manyti, kad nepilnametis I. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas mano, jog šis nepilnametis teisiamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, I. S. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui – įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis M. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės J. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajam I. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės O. S. dėl 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 43).

Atsižvelgiant į tai, kad 2019-05-03 kaltinamasis I. S., jo atstovė pagal įstatymą O. S. ir nukentėjusiojo M. P. įstatyminė atstovė J. P. pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitarimą dėl civilinio ieškinio mokėjimo dalimis (b. l. 140), kuriuo susitarė, kad kaltinamasis I. S. ir jo atstovė pagal įstatymą, civilinė atsakovė motina O. S. po teismo sprendimo įsiteisėjimo solidariai dengia civilinį ieškinį sumoje 300 Eur ir per 6 mėnesius sumoka šią sumą, iki kiekvieno mėnesio 30 (31) dienos sumokant po 50 Eur į J. P. atsiskaitomąją sąskaitą, todėl procesas dėl M. P. ir jo įstatyminės atstovės J. P. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad buvo patirtos išlaidos už psichologo paslaugas ikiteisminiame tyrime, kurias, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-587 „Dėl mokėjimo psichologams ikiteisminiuose tyrimuose, atliekamuose policijos įstaigose, tvarko aprašo patvirtinimo“, prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo I. S. 58,84 Eur už psichologo dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje (b. l. 133, 134).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, <...> specialistams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą <...> ir skirti atlyginti už jų darbą <...>.

Pagal į bylą pateiktą prašymą bei apmokėjimo dokumentą matyti, kad Utenos apskrities VPK patyrė 58,84 Eur išlaidų už psichologės dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. S. Utenos apskrities VPK naudai.

I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Baudžiamąją bylą Nr. N1-290-913/2019 I. S. atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. P. ir jo įstatyminės atstovės J. P. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 58,84 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 84 centus) proceso išlaidų už psichologės atliktą darbą Utenos apskrities VPK naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.