Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog S. L. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina neprieštarauja vaiko interesams, palaiko ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, jog bendras šalių gyvenimas nebegalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio – girtavimo, smurto naudojimo. Atsakovas prieš ieškovę naudoja fizinį smurtą, už ką buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, smurto faktą patvirtina baudžiamojoje byloje Nr.1-187-404/2015 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, mediacijos procese 2015-08-20 šalių pasirašytas susitarimo protokolas, kuriame atsakovas pasižadėjo nesmurtauti, nenaudoti psichologinio smurto, negirtauti. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, padėtis šeimoje nesikeitė, su tėvu kartu pradėjo girtauti ir jų pilnametystės sulaukęs sūnus. Iš Rietavo seniūnijos buities tyrimo akto matyti, jog padėtis D. ir E. L. šeimoje yra bloga dėl atsakovo netinkamo elgesio - nuolatinio girtavimo, visiško nesirūpinimo šeimos materialine gerove. Toks atsakovo elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir laikytinas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu, dėl ko nebegalimas bendras šalių gyvenimas. Yra pagrindas konstatuoti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena ir šeimyninių ryšių nebepalaiko, iš paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog sutuoktiniams kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, santuoka nutrauktina, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ( CK 3.60 str. ).

Šalių nepilnamečio sūnaus S. L. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, kas, atsižvelgiant į atsakovo elgesį šeimoje, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas visiškai neteikia sūnui materialinės paramos, išlaikymas priteistinas ( CK 3.192 str. ). Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas ir turi galimybę susirasti ir dirbti darbą, užtikrinantį jo ir nepilnamečio vaiko pragyvenimą. Įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą, vaiko amžių ir poreikius, išlaikymo dydis nustatytinas periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti po 175 Eur kas mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų, jog atsakovas išsigali tokio dydžio išlaikymą teikti.

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimo matyti, jog gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas įgijo gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unik.Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal 2016-04-21 atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 19300 Eur, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas tarp šalių (CK 3.88 str.1 d. 1 p.).

CK 3.117 str. 1 d. numato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Parenkant turto padalijimo būdą ir nustatant sutuoktiniams priteistinas bendro turto dalis atsižvelgtina į nepilnamečio vaiko, kuris lieka gyventi su ieškove, interesus, į nustatytus atsakovo netinkamo elgesio faktus šeimoje, aplinkybę, jog gyvenamojo namo plotas yra 50,65m², ir suformuoti atskirus butus kaip nekilnojamojo turto vienetus, nėra praktinių galimybių, o šalims paliekant patalpas bendram naudojimui (virtuvė, koridorius), įvertinant smurtinį atsakovo elgesį šeimoje, nebus išvengta tolimesnių konfliktų, tokia aplinka turės neigiamos įtakos ir traumuos jų nepilnametį vaiką, ieškovei nurodžius, jog turės galimybę atsakovui išmokėti kompensaciją realizavusi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečiu vaikui saugią namų aplinką ir išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą, o atsakovui piniginę kompensaciją, lygią ½ nekilnojamojo turto vertės.

Ieškovė prašo piniginės kompensacijos atsakovui mokėjimą išdėstyti, kompensaciją sumokant per 2 metus lygiomis dalimis. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovei paliekant nuosavybėje gyvenamąsias patalpas ir sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijos mokėjimo išdėstant ieškovės nurodytam laikotarpiui, būtų suvaržyta kito sutuoktinio (atsakovo) galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa, nes kitos gyvenamosios patalpos asmeninės nuosavybės teise atsakovas neturi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovės nurodytą galimybę atsiskaityti su atsakovu realizavus jai nuosavybės teise turimą turtą, sprendimo vykdymas dalyje dėl kompensacijos mokėjimo atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.1 d.).

CK 3.70 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji patyrė išgyvenimus dėl savo ir vaikų ateities, dėjo pastangas šeimą išsaugoti, nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį –nekilnojamojo turto neturi, turi pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl ieškovės prašomos 3000 Eur sumos priteisimas sukeltų atsakovui sunkias materialines pasekmes, atsilieptų galimybei užtikrinti vaikui būtiną išlaikymą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 500 Eur ( CK 6.250 str. 2 d., 1.5 str. ).

Atlikdama nekilnojamojo turto vertinimą atsakovė turėjo 200 Eur išlaidų, tai yra išlaidos, susijusios su abiejų sutuoktinių turto vertės nustatymu, pusė šios sumos -100 Eur priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, valstybei ( CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes L., L..

Nustatyti S. L. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. L. .

Priteisti iš E. L. išlaikymą jo sūnui S. L. , gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2015-12-15 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, D. L. skirti sūnui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja.

Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir D. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unik.Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 19300 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. L. 9650 (devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties) Eur kompensaciją E. L. už jai tenkantį nekilnojamąjį turtą. Kompensacijos mokėjimą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui.

Priteisti iš E. L. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų D. L. .

Priteisti iš E. L. 216,20 Eur (du šimtus šešiolika Eur 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 388 (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.