- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2-4257-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Valstybinės įmonės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Valstybinės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad G. A. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. A. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1999-12-12 mirė jo motina M. A.. Jo tėvas, M. A. sutuoktinis V. A. miręs (duomenys neskelbtini). Vienintelis jo brolis S. A. taip pat miręs (duomenys neskelbtini). Tėvas ir brolis mirę iki motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais. B. S. A. nebuvo sukūręs šeimos, todėl kitų įpėdinių nebuvo ir nėra. Po motinos M. A. mirties liko 3,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas bei keli ūkiniai pastatai. Šiame name jis nuo pat gimimo gyveno su tėvais. Motina M. A. 1996-04-15 buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnas, ir kuriuo motina minėtą turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei žemę, esančius(duomenys neskelbtini) rajone, paliko jam, kaip vieninteliam gyvam likusiam sūnui. Todėl jis, esant minėtam testamentui, įsivaizdavo, kad to pakanka valdyti turtui. Ir tik susiruošus minėtą turtą perleisti savo dukterims, paaiškėjo, kad nėra sutvarkęs paveldėjimo reikalų nuo savo motinos mirties 1999 m. Po motinos M. A. mirties jis liko gyventi motinos namuose, tvarkytis ūkyje, dirbo žemę, augino po motinos mirties likusius gyvulius ir paukščius, už namus ir žemę mokėjo mokesčius, remontavo minėtus pastatus. Taip pat po motinos mirties sau kaip atminimą pasiėmė jos nuotraukas, asmeninius daiktus ir kitas šeimos relikvijas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Valstybinės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 58), gautas jo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 50-51). Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 50-51) prašo pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos M. A. mirties momento 1999-12-12 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Mirusiosios turto įpėdinis pagal testamentą yra jos sūnus G. A. (b. l. 7, 9). Prieš mirtį, M. A. buvo sudariusi testamentą, kuriuo namą, ūkinius pastatus bei žemę, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, paliko savo sūnui - pareiškėjui G. A. (b. l. 12-13). Paveldėjimo byla po M. A. mirties nėra užvesta (b. l. 17). Po M. A. mirties atsirado palikimas – namas, ūkiniai pastatai bei 3,2500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) rajone (b. l. 18, 19-20, 21-25, 28). Pareiškėjas, jo nurodymu, namų valda rūpinosi, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Liudytojai V. B. ir Vanda A. B., kurie yra artimiausi pareiškėjo kaimynai, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios M. A. palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad G. A. priėmė palikimą po savo motinos M. A. mirties (b. l. 50-51).
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po M. A. mirties jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusiosios M. A. sūnus G. A..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po M. A. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors G. A. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo motinos M. A. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 3,78 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1999-12-12 mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.