Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-04-15 · Byla Nr. TS-14-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
TS-14-543/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20275-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-14-543/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20275-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 15 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 d ir 9 dalimis, taikant BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2018 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 18 d. nutarimu atmestas nuteistojo G. S. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nutarime Komisija nurodė, kad vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu jis charakterizuojamas neigiamai. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Siekiant darbinės patirties dirbo aplinkos tvarkymo darbus, tačiau pataisos namuose apsvarsčius kandidatūrą darbas nuteistajam nebuvo suteiktas. Stebimos neigiamos nuostatos į prižiūrintį personalą ir ankstesnis probacijos darbuotojų įpareigojimų nevykdymas. Dėl individualių konsultacijų nesikreipė, nevykdo šios priemonės. Problemos dėl narkotinių medžiagų vartojimo taip pat nesprendė pasitelkdamas specialiomis programomis, Pataisos įstaigos taisyklių laikosi nenuosekliai, buvo baustas drausmine nuobauda, kuri, nors ir negaliojanti, tačiau neigiamai charakterizuoja. Nuteistasis yra menko išsilavinimo, baigęs 9 klases, specialybės neturi. Palaiko nuteistųjų subkultūrą. Laisvėje vartodavo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau šią problemą įvardija kaip nereikšmingą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika 118 balų (aukšta), nors rizika ir žemėjo nuo 134 balų, tačiau vis tik išlieka aukšta. Nuteistasis G. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos - nenustatyta pakankama pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis G. S. su komisijos išvadomis nesutiko, prašė patenkinti jo skundą ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Nurodė, kad nuteistųjų skaičius kalinimo įstaigose viršija (ką, skunde nenurodoma), yra atlikęs ½ dalį laisvės atėmimo bausmės, mano, kad teisė į laisvę yra būtina, nes nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, be to galiojančių nuobaudų neturi, mokosi ir, jo manymu, to pakanka. Alytaus PN jam nebuvo suteiktas darbas, nors dėl to kreipėsi, narkotinių medžiagų pataisos įstaigoje nevartoja, dėl to problemų nėra. Išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, yra jaunas, visi daro klaidas, jo nusikalstamo rizika mažėja, nori sukurti šeimą, dirbti ir pilnavertiškai ją išlaikyti.

Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad praleistas terminas įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo nutartimi atnaujintas. Praleistas įstatymų nustatytas terminas gali būti atnaujintas tik tais atvejais, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teises į teisminę gynybą.

Kaip matyti iš prie skundo esančių duomenų, 2020 m. kovo 30 d. teisme buvo gautas nuteistojo G. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-62, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį. Nuteistojo skundas datuotas 2020 m. kovo 27 d., tą pačią dieną jis išsiųstas iš Alytaus pataisos namų, t. y. praleidus terminą, nustatytą skundui dėl Komisijos nutarimo pateikti 2 dienomis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis skundo padavimo terminą praleido dėl žmogiškojo faktoriaus – neapdairumo, menko nuteistojo išsilavinimo ir pripažintinos objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia nuteistajam laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, todėl siekiant nepažeisti nuteistojo teisių bei užtikrinti BPK 45 straipsnyje įtvirtintą galimybę jam realiai pasinaudoti skundo padavimo teise, terminas skundui paduoti atnaujintinas teismo iniciatyva net ir nesant nuteistojo prašymo (BPK 102 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo skundo pagrįstumo

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistasis G. S. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 31 d. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes: kad jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, mokosi, kreipėsi dėl darbo suteikimo, jo nusikalstamo elgesio rizika po truputį žemėja, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, šiuo atveju turi būti konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip aukšta ir yra 118 balų, kiek iš šių balų yra statiniai ir kiek – dinaminiai, socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, tačiau vien tai, kad rizika yra aukšta ir nuo ankstesnio vertinimo, kai rizika buvo 134 balai, ji sumažėjo tik 16 balų, neleidžia konstatuoti esminės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis skunde nurodė, kad laisvėje ketina sukurti šeimą, dirbti ir ją išlaikyti, tačiau teismas kritiškai vertina nuteistojo galimybę įsidarbinti laisvėje ir išsilaikyti bent jau patį save, nes Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir nemoka nei skaityti, nei rašyti, t. y. rašo tik spausdintinėmis raidėmis ir labai ribotai – visa tai matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių nuteistojo ranka rašytų įrašų, kurie suteikia pagrindą abejoti net ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimo turėjimu. Nuteistasis specialybės neturi, niekur nėra dirbęs. Nors jis mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini), tačiau lankomumas ir pažangumas prastas. Laisvėje bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė teismo nutarties dirbti ar tęsti mokslų, dėl siūlytų darbų į pokalbius nevyko. Stabilaus pragyvenimo šaltinio neturi, taip pat neturi ir savo gyvenamosios vietos, nes nurodė grįšiąs gyventi pas mamą į socialinį būstą. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistojo įsidarbinimo laisvėje galimybės teismui kelia didelių abejonių, teismas nemano, kad nuteistasis turi teigiamą motyvaciją ir reikiamą nusiteikimą darbui. Nors nuteistasis akcentavo, jog, išėjęs į laisvę, jis planuoja ieškoti sau tinkamo darbo ir dirbti, tačiau vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, tokį jo teiginį galima traktuoti ir laikyti deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pagrindinis pajamų šaltinis - iš nusikaltimų gaunami pinigai ir invalidumo pašalpa. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – 5688,36 Eur sumai, kurių nemoka. Šios finansinės prievolės taip pat stipriai apsunkins jo integraciją į visuomenę ir darbo rinką.

Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atlikdamas bausmę jis bendrauja su įvairiai charakterizuojamais nuteistaisiais, palaiko nuteistųjų subkultūrą, atvirai sakydamas, kad nors ir ne jis sugalvojo tokį elgesį, tačiau turi jo laikytis kitų nuteistųjų akivaizdoje, kitaip bus pažemintas jų tarpe. Gyvendamas laisvėje konkrečių planų neturėjo, laisvalaikį leisdavo beprasmiškai, piktnaudžiaudamas narkotinėms medžiagoms, darydamas nusikaltimus. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis nuteistasis nemato problemos ir mano, kad tai nereikšminga, todėl jos nesprendžia, elgesio korekcijos, priklausomybių turinčių asmenų grupinėse terapijose ar programose nedalyvauja, tuo tarpu priklausomybė alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Pokalbio metu nuteistasis nėra kalbus, atvirauti nelinkęs, manipuliatyvus, savo elgesio analizuoti ir vertinti nelinkęs. Nusikaltimus stengiasi pateisinti sunkia padėtimi, pinigų trūkumu. Už narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą teistas jau ne pirmą kartą. Turimas problemas linkęs minimalizuoti. nusikaltimų pasekmes suvokdavo, tačiau jas minimalizavo, atmesdavo nesėkmės tikimybę. Stokoja savo probleminio elgesio įžvalgų, problemų nesprendžia. Silpnai išugdyti socialiniai prognostiniai įgūdžiai, susidurdavo su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Ateities tikslai nekonkretūs, tvirtai neapibrėžti, tad yra tikimybė, kad jie liks neįgyvendinti. Linkęs gyventi pagal savas taisykles.

Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka net septyni kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, alkoholio ir narkotinių medžiagų priklausomybės, išsilavinimas, galimybė įsidarbinti (oficialiai nėra dirbęs), lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni nusikaltimai dabartinio nusikalstamo modelio dalis), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, turimų problemų menkinimas), nuostatos (nesilaikė apribojimų, pažeidė bausmės vykdymo sąlygas). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Šį faktorių didžiąja dalimi rodo pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis. Nagrinėjamu atveju visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytą vidaus tvarką buvo pažeidęs 1 kartą ir, nors ši nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nėra nei karto paskatintas.

Teismas taip pat pastebi, kad nuteistojo skunde nurodomi teiginiai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei neatitinka realios situacijos. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė realią ir akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuoja, jog Komisijos 2020 m. kovo 18 d. nutarimas nepaleisti nuteistojo G. S. iš pataisos įstaigos lygtinai yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102 straipsniu, 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atnaujinti nuteistajam G. S. terminą skundui dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-62 paduoti.

Nuteistojo G. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. K.