Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Taraila“ atskirąją skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3668-781/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Taraila“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015-03-05 teisėjos rezoliucija paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2015-05-27, 10 val. (b. l. 30)

2015-05-25 ieškovą atstovaujanti advokatė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovo atstovė atostogauja ir bus išvykusi į užsienį ir tuo pačiu sudarant šalims galimybę ginčą byloje išspręsti taikiai (b. l. 63).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo atstovės prašyme nurodytos priežastys atidėti teismo posėdį dėl jos atostogų, o taip pat suteikiant šalims galimybę išspręsti ginčą taikiai, nelaikytinos svarbiomis. Byloje buvo paskirtas pirmasis parengiamasis posėdis. Ieškovo atstovė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teikė prieš tai jį suderinusi su atsakovo atstove, kuri tokiam prašymui neprieštaravo. Ieškovo atstovė neturėjo galimybių pateikti prašymą dėl nagrinėjimo atidėjimo anksčiau, kadangi tiksli jos kelionės data buvo patvirtinta tik 2015-05-22 vakare. Ieškovo atstovės veiksmai atitiko CPK 8 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė greitam procesui, o ne teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovo atstovė procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, siekė bylos išnagrinėjimo ekonomiškesnėmis priemonėmis. Ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, bus pradėta nauja byla, o teismas turės atlikti tuos pačius procesinius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje keliamas klausimas dėl CPK 246 straipsnyje numatytų padarinių taikymo, kuomet ieškinys, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį tinkamai informuotos šalies atstovui, yra paliktas nenagrinėtu.

CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Kadangi parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.), vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas gali remtis CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad šioje teisės normoje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Taigi neigiamų procesinių padarinių taikymas gali būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama šio instituto paskirtis, o taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad civilinėje byloje, iškeltoje pagal 2015-01-16 apelianto ieškinį, į 2015-05-27 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko apelianto atstovė, kuriai apie šį posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 57). Apie atstovo nedalyvavimą šiame posėdyje bei jo priežastis teismui buvo pranešta 2015-05-25 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 63), tačiau jame nurodytas aplinkybes teismas laikė nepakankami svariomis tokio prašymo (atidėti teismo posėdį) patenkinimui. Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas grindžia argumentais, kad nėra jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat akcentuojami proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tokiems atskirojo skundo argumentams pritaria.

Viena vertus, ieškinys nenagrinėtu buvo paliktas pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės procesinėje stadijoje. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (antra civilinio proceso stadija) gali vykti dviem formom: rašytine (šalims keičiantis dokumentais) ar žodine (parengiamajame teismo posėdyje). Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslas – galutinai suformuluoti materialinius reikalavimus ir atsikirtimus į juos, patikslinti įrodinėjimo dalyką (dėl ko dalyvaujantys byloje asmenys sutaria, o ką, priešingai, ginčija), surinkti (išreikalauti) visus įrodymus. Dar viena procedūra, kuri atliekama parengiamojo posėdžio metu, yra šalių taikymas (CPK 231 str.). Teismas matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, turi teisę paskirti ir antrąjį parengiamąjį posėdį (CPK 229 str.). Pagal CPK 231 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties teismas, parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša byloje dalyvaujantiems asmenims, arba, kai papildomi pasirengimo bylą nagrinėti veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties (CPK 231 str.5 d.). Todėl spręsdamas, ką daryti, kai ieškovas veda bylą per atstovą, o šis neatvyksta į parengiamąjį posėdį dėl priežasties (apelianto atstovės atostogos), kuri teismo buvo pripažinta nesvarbia, bei atsižvelgdamas į apelianto elgesį šios bylos procese bei jo prašymo turinį atidėti posėdį įskaitytinai ir dėl siekio sudaryti taikos sutartį su antrąja ginčo šalimi, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik procesines galimybes paskirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, bet ir galimybę užbaigti pasirengimą neatidedant parengiamojo teismo posėdžio, bet paskiriant bylos nagrinėjimą iš esmės, juolab kad taikos sutartis gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu dėl to, kad apelianto atstovė neatvyko į pirmą parengiamąjį teismo posėdį, kuomet prašymas atidėti šį posėdį buvo motyvuojamas ir ketinimu pasinaudoti galimybe ginčą užbaigti taikiai, yra apelianto atstovės veiksmams neadekvati sankcija, kai byloje nesama jokių duomenų apie apelianto (jo atstovės) netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis šios bylos proceso eigoje arba piktnaudžiavimą jomis, kliudymą greitam ir operatyviam byloje keliamo ginčo išnagrinėjimui (CPK 7 str.). Šiuo konkrečiu atveju aktualu ir tai, kad apeliantas savo galimai pažeistas teises siekia apginti jau ganą ilgą laiką. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog civilinis procesas atsakovui buvo inicijuojamas ir kitame – Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame ieškinys nepriimtas (CPK 179 str.). Be to, svarbi ir aplinkybė, kad šioje byloje palikus ieškinį nenagrinėtą proceso dalyviams būtų privalu pakartotinai atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, kas padidintų tiek ginčo išsprendimo trukmę, tiek proceso dalyvių ir teismo išlaidas, o priešinga bylos šalis (atsakovas) yra bankrutuojantis juridinis asmuo. Kreditorių interesai lemia kuo spartesnę ir sklandesnę bankroto bylos proceso eigą, o tam įtakos turėtų ir kitų bankrutuojančios įmonės teisminių ginčų kuo greitesnis išnagrinėjimas

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso principais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė apelianto atstovės neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.