- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-116-659/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04535-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo atstovui gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-12-08 d. 00.22 val., Laukininkų gatvėje, ties 5-uoju namu, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2.50 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Automobilis išregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Napteikė automobilio techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo, T. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 226 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo į Kretingą pas draugus į svečius. Ten su draugais truputį išgėrė. Galvojo, kaip reikia grįžti į Klaipėdą. Nuėjo į automobilį pasiimti cigarečių. Rūkant prie automobilio pamatė pro šalį einantį I. J.. Jis bendravo su jo posūniu. I. paprašė parūkyti. Jis manė, kad I. vardas T.. Besišnekant jis pasakė, kad reikia grįžti į Klaipėdą, tačiau nenori Kretingoje palikti savo automobilio, o vairuoti girtas irgi nenori. I. sutiko parvaryti jo automobilį, už tai jis jam sumokėjo 70 litų. Važiavo iš Kretingos į Klaipėdą, jis rodė kur važiuoti. Vieną posūkį pravažiavo, todėl važiavo aplinkui. I. paprašė, kad sustotų prie baro nusipirkti cigarečių. I. J. važiavo kiemais. Gavęs sms žinutę, jis pažiūrėjo į telefono aparatą ir įvažiavo į kitą automobilį, stovėjusį prie šiukšlių konteinerių. Abu išlipo, jo automobilio priekinis bamperis buvo nukritęs. I. J. bamperį įdėjo į automobilį ant galinės sėdynės. Nuėjo už kampo parūkyti. I. J. pasakė, kad eina nusišlapinti. Nuėjo ir nebegrįžo. Jis galvojo ką daryti, nes automobilis stovėjo ant kelio ir trukdė kitiems automobiliams. Pro šalį ėjo nepažįstamas vyriškis, kurio jis paprašė, kad šis padėtų pastumti automobilį į šalikėlę. Pats jis sėdo už vairo, automobilis buvo neužvestas. Prieš tai I. J. bandė užvesti automobilį, tačiau variklis neužsivedė. Patraukus automobilį į šalikelę, atvažiavo policijos pareigūnai. Prie automobilio buvo tas pats vyriškis, ėjęs pro šalį bei padėjęs pastumti automobilį. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad automobilį vairavo T..
Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 08 d. naktį kartu su D. K. patruliavo Vingio gatve, Klaipėdos mieste. Gavo panešimą, kad Laukininkų gatve link Simonaitytės gatvės važiuoja automobilis „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, kurį kaip įtariama vairuoja neblaivus asmuo. Užtruko 2 minutes, kol privažiavo. Ties Laukininkų gatvės 5-u namu pamatė stovintį automobilį, kurio priekis buvo stipriai apgadintas. Už vairo sėdėjo T. K., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Automobilyje už vairuotojo ant galinės sėdynės sėdėjo R. A., iš jo taip pat sklido alkoholio kvapas. Daugiau aplinkui žmonių nebuvo. Kitoje kelio pusėje stovėjo apgadintas automobilis „Volkswagen Passat“, buvo sudaužytas jo galas. T. K. buvo labai girtas, pasakė, kad automobilio nevairavo, kas vairavo nenurodė. Jis iš dešinės kelnių kišenės ištraukė ryšulį raktų, prie kurių buvo ir automobilio „Opel Vectra“ užvedimo spynelės rakteliai. T. K. komisariate pateikė visus automobilio dokumentus. Mano, kad jie ruošiesi išvažiuoti, nes automobilio „Opel Vectra“ bamperis buvo padėtas automobilyje ant galinės sėdynės. R. A. sakė, kad automobilio nevairavo. Iš vaikinų elgesio suprato, kad vaikinai yra pažįstami, kadangi policijos komisariate tarpusavyje kažką kalbėjosi, šnabždėjo vienas kitam į ausį. Po kiek laiko iš gretimo namo priėjo liudytojas, kuris sakė, kad matė lakstančius du jaunuolius, tačiau daugiau konkretaus nieko paaiškinti negalėjo.
Liudytojo D. K. parodymai atitinka liudytojo A. B. parodymus.
Liudytojas M. S. paaiškino, kad 2014-12-08 00.22 val. dirbant kartu su specialistu Ž. M. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdos mieste, prie Laukininkų g. 5 namo įvyko eismo įvykis. Eismo įvykį formino patruliai, jie nurodė, kad prie automobilio „Opel Vectra“ vairo sugavo T. K.. Kartu su juo buvo ir R. A.. Jiems atvykus į policijos komisariatą, kur buvo pristatyti sulaikytieji, pas T. K. dešinėje kišenėje buvo rasti rakteliai nuo automobilio užvedimo spynelės. T. K. nustatytas 2.50 promilės girtumas. Vežant juos į kelių policijos biurą, esantį Šermukšnių gatvėje, kolega Ž. M. T. K. paklausė kas vairavo automobilį, T. K. pasakė „Aš vairavau, bet nieko neįrodysite, advokatai jus suvalgys“. Policijos automobilyje nėra filmuojama. T. K. kalbėjo nesąmones, replikavo, sakė, kad nieko neįrodysite. Ar T. K. su R. A. buvo pažįstami, nežino. Schema buvo nubraižyta pagal kelių policijos nubraižytą planą. Pažeidimą nustatė patruliai, jie sakė, kad vaikinai kaip ir norėjo pabėgti, kadangi pamestą automobilio bamperį buvo įsidėję į automobilį ant galinės sėdynės. Kaip buvo išsidėstę automobiliai, nepamena. Patrulių rinktinės darbuotojai į įvykio vietą buvo atvykę pirmi, jie nurodė, kad galimai vairavo T. K., nes jis kaip ir pasigyrė. Abejonių, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Opel Vectra“ ir „Volkswagen Passat“ nekilo.
Liudytojo Ž. M. parodymai atitinka liudytojo M. S. parodymus.
Liudytojas R. A. paaiškino, kad tą naktį buvo neblaivus, ėjo nuo savo namų, esančių Smiltelės g. 33, Klaipėdos m., į prekybos centrą „IKI“, ar kitą parduotuvę, kur galima nusipirkti mineralinio vandens. Posūkyje pamatė automobilį ir žmogų prie jo, ar tai buvo T. K., nepamena. Jis paprašė pastumti automobilį, nes automobilis trukdė kitiems automobiliams. Automobilį stūmė iš galo apie 2 - 5 metrus. Automobilį apsuko ir pastatė priešingoje pusėje, nei jis stovėjo prieš tai. Automobilis buvo apgadintas, bamperis gulėjo ant kelio. Jis pakėlė bamperį ir norėjo jį padėti prie šiukšlių konteinerių. Konteineriai buvo toje pusėje, kur pastatė automobilį, apie 1 – 2 metrus atstumu. Tas žmogus prieštaravo, kad bamperį pastatytų prie šiukšlių konteinerių, tuomet jis bamperį įdėjo į automobilį. Labai greitai privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Į automobilį jis įsėdęs nebuvo. T. K. nepažįsta.
Liudytojas I. J. paaiškino, kad tą dieną Kretingoje jis ėjo iš darbo. Prie vandens bokšto sutiko T. K., kuris rūkė prie automobilio, buvo neblaivus. Paprašė T. K. cigaretės. Berūkant T. K. paprašė jo parvaryti automobilį į Klaipėdą bei iš karto padavė 70 litų. Važiavo į Klaipėdą, kažkur sustojo nusipirkti cigarečių. T. K. rodė kelią, nes jis nesiorientuoja Klaipėdos mieste. Kažkas jam parašė sms žinutę, tuo metu pamatė, kad priekyje stovi šiukšlių konteineriai, norėjo išvengti susidūrimo ir netyčia įvažiavo į stovintį automobilį „Volkswagen Passat“. T. K. buvo girtas, miegojo, po smūgio atsibudo. Išlipo iš autmobilio pažiūrėti kas nutiko, variklį užgesino, raktelius paliko užvedimo spynelėje. Aplink buvo daug stiklų, nuo smūgio nukrito automobilio „Opel Vectra“ priekinis bamperis, kurį jis pakėlė ir įdėjo į automobilį. Nuėjo abu parūkyti už namo kampo, jis matė, kad K. piktas, pirma mintis buvo, kad reikia dingti, todėl jam pamelavo, kad eina nusišlapinti ir pabėgo. Susistabdė taksi ir išvažiavo į Kretingą. Tadą pažįsta nedaug, su jo posūniu jie buvo draugai. Yra nedirbantis, dirba atsitiktinius darbus. Tą dieną, jau buvo tamsu, bet ne naktis, pabaigė darbus ir ėjo namo. Kelinta valanda buvo, nežino. Iš Kretingos važiavo į Klaipėdą. Yra 25 km. atstumas. Nelėkė, važiavo apie valandą. Vairuotojo pažymėjimo neturi, susigundė uždarbiu, 50 litų sumokėti už taksi, 20 litų cigaretėms. Gėdijosi ir nenorėjo sakyti, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimą prarado maždaug prieš metus laiko. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, žino kokia yra atsakomybė. Automobilis buvo Opel Vectra, baltos spalvos, 4 durų, sedanas, tamsintais langais, su mechanine pavarų dėže. Tuomet dirbo bulkučių kepykloje, darbą baigia vėliausiai apie 17-18 valandą. Įvykis įvyko vėlai, tiksliai nepamena, apie 22-23 val. Į Klaipėdą važiavo su pertraukom, pavažiuodavo, parūkydavo.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2014-12-08 rūkė balkone, kai išgirdo automobilių susidūrimo smūgį. Pamatė, kaip automobilis, atsitrenkęs į kitą, atsitraukė atgal, sucypė stabdžiai, tačiau jo variklis užgeso ir jis liko stovėti skersai kelio. Iš automobilio išlipo dviese, vienas buvo aukštas, kitas žemas, abu buvo lieso kūno sudėjimo, vienas juodais plaukais. Jis sušvilpė, tačiau vaikinai neišgirdo ir nuėjo link kiemų. Viskas vyko apšviestoje gatvėje, stebėjo gatvę apie 80 metrų atstumu. Vaikinai automobilio detalių nerinko, pasižiūrėjo ar niekas nemato ir nuėjo į kiemus. Kai jis, apsirengęs išėjo į kiemą, vaikinai buvo grįžę, buvo atvažiavusi policija. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis. Nurodyti vaikinai buvo labai panašūs į teismo salėje esančius T. K. ir R. A.. T. K. tikrai buvo. Liudytojo I. J. įvykio vietoje tikrai nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Byloje nustatyta, kad 2014-12-08 d. 00.22 val., T. K., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2.50 promilės), Laukininkų gatvėje, ties 5-uoju namu, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Automobilis išregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Nepteikė automobilio techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – T. K. neigia vairavęs automobilį ir nurodo, kad Kretingoje gėrė su draugais, paskui išėjęs į lauką parūkyti sutiko I. J., kurio paprašė parvaryti jo automobilį į Klaipėdą, už tai jam sumokėjo 70 litų. I. J., vairuodamas automobilį, gavo sms žinutę, ko pasekoje nepastebėjo priekyje stovėjusio automobilio ir atsitrenkė į jį. Abu išlipo, I. J. pakėlė nukritusį automobilio priekinį bamperį ir padėjo jį automobilyje ant galinės sėdynės. Kai nuėjo abu parūkyti, I. J. pasakė, kad eina nusišlapinti ir pabėgo. Pamatė pro šalį einantį nepažįstamą vaikiną, kurio paprašė pastumti automobilį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Liudytojas V. B. paaiškino, kad tą naktį rūkė balkone, išgirdo automobilių susidūrimo garsą, pamatė kaip įvažiavęs automobilis atsitraukė atgal, tačiau užgeso, iš jo išlipo du lieso kūno sudėjimo vaikinai, vienas iš jų buvo galva aukštesnis už kitą ir juodais plaukais. Kai jis išėjo į lauką, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, o minėti vaikinai buvo grįžę atgal prie savo automobilio. Viską matė gerai, kadangi gatvė buvo apšviesta. Teisiamojo posėdžio metu V. B. pagal kūno sudėjimą, ūgį bei plaukų spalvą atpažino T. K. kaip vieną iš vaikinų, išlipusių iš automobilio bei nurodė, kad R. A. labai panašus į kitą vaikiną. Paaiškino, kad liudytojo I. J. tikrai nebuvo įvykio vietoje. Pareigūnai davė nuoseklius parodymus ir paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, automobilyje „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo T. K., galinėje sėdynėje už vairuoto sėdėjo R. A.. Abu buvo neblaivūs. Automobilio priekinis bamperis buvo padėtas automobilyje ant galinės sėdynės. Abu neigė vairavę automobilį, tačiau kas vairavo automobilį nenurodė. Liudytojas R. A. paaiškino, kad ėjo pro šalį, T. K. paprašius, padėjo nuo gatvės pastumti į šalikėlę sudaužytą automobilį, kad automobilio priekinį bamperį jis įdėjo į automobilio saloną. Po to atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Nurodė, kad į automobilį „Opel Vectra“ nebuvo įsėdęs. Liudytojas I. J. paaiškino, kad T. K. Kretingos mieste sutiko eidamas iš darbo, kurį baigia vėliausiai apie 17-18 valandą. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis sutiko už 70 litų atlygį parvaryti T. K. priklausantį automobilį „Opel Vectra“ į Klaipėdą. Važiavo lėtai, neskubėdami, sustodami parūkyti, važiavo apie valandą laiko, gal ilgiau. Paaiškino, kad įvykis įvyko vėlai, apie 22.00 -23.00 val., tačiau kaip tiek laiko galėjo važiuoti iš Kretingos į Klaipėdą paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, išlipęs iš automobilio įdėjo nukritusį priekinį bamperį į automobilio saloną bei nuėjęs su T. K. parūkyti pasakė, kad eina nusišlapinti ir pabėgo. Tačiau V. B. paaiškino, kad po susidūrimo iš automobilio išlipo du vaikinai, kurie nerinko išsimėčiusių automobilių detalių, o iš karto nuėjo link kiemų. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo – V. B. parodymų patikimumu, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. R. A. parodymai vertinami kritiškai, jis neigia sėdėjęs automobilyje „Opel Vectra“, nors policijos pareigūnai paaiškino, kad atvykę į įvykio vietą, R. A. sėdėjo už vairuotojo ant galinės automobilio sėdynės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – T. K. paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir traktuoja tai kaip bandymą išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
Teismas visiškai nesivadovauja liudytojo I. J. parodymais ir pripažįsta juos melagingais. Neįtikinamas jo teiginys, kad jie su T. K. važiavo iki Klaipėdos iš Kretingos, kur atstumas apie 25 km., apie 6 valandas. I. J. teigė, kad darbą bulkučių kepykloje baigė 17-18 val. ir eidamas namo po darbo neva sutiko parvežti T. K.. Taip pat šio liudytojo parodymams prieštarauja kitos byloje nustatytos aplinkybės – jis teigė, kad bamperį jis pats įdėjęs ant galinės sėdynės, tą teigė ir T. K., tačiau apklaustas liudytoju R. A. parodė, kad automobilio bamperį jis įdėjo į saloną. Kad būtent taip ir buvo, teismo posėdyje parodė liudytojas V. B. – jis stebėjo įvykį nuo pat pradžių, matė, kaip automobilis atsitrenkė į kitą mašiną, kaip iš mašinos išlipo T. K. ir kitas jaunuolis, kuris labai panašus į R. A.. Šis liudytojas, pamatęs salėje T. K., jį atpažino, kaip dalyvavusį eismo įvykyje, ir kategoriškai neigė, kad tuo metu buvo liudytojas I. J.. Teismas neturi pagrindo abejoti ir liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie teigė, kad atvykę į įvykio vietą, R. A. rado sėdintį automobilio salone, kad T. K. jiems aiškino, jog jis vairavo automobilį, tačiau pareigūnai esą to neįrodys. Kad T. K. meluoja teismui, įrodo ir ta aplinkybė, jog rašydamas paaiškinimą (b.l. 32), nurodė, kad mašiną vairavo T., nors į teismo posėdį atsivedė liudyti ne T., o I. J., kuris yra netekęs teisės vairuoti automobilį už vairavimą neblaiviam.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.30P-22757240-14, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema Nr. 842, fotolentelėmis, transporto priemonės nuvežimo aktu, alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1927, 1657726 parodymų kvitu, patikros sertifikatu Nr. 1657726 bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 226 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Byloje atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – į tai kad įvykio metu padaryta žala kitai transporto priemonei, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus T. K. nuobaudas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., sankcijose, jų dydį nustatant maksimalų. Šiuo nutarimu nustatytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad būtent T. K. įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Neigdamas savo kaltę, siekė suklaidinti teismą, pakviesdamas liudytojus, kurie taip pat, norėdami padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės, davė teismui melagingus parodymus. Kaip nustatyta šiuo nutarimu, T. K. eilę kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir už KET pažeidimus, jam net du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaip matyti, T. K. iš to išvadų nedaro.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidėjui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 3 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
T. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje padarymą skirti 30 parų (trisdešimties) arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.
T. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 43 Eur dydžio baudą.
T. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje padarymą skirti 8 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir T. K. skirti galutinę nuobaudą - 30 parų (trisdešimties) arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.
Nuobaudą vykdyti nutarimui įsiteisėjus, nuobaudos pradžią skaičiuoti nuo T. K. sulaikymo momento.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.