Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-27 · Administracinė byla Nr. I2-1595-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
I2-1595-764/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28512-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1595-764/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28512-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

sekretoriaujant Irenai Mialdunienei,dalyvaujant pareiškėjai D. L.,atsakovės atstovei Jurgitai Saulėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), 10 000 Eur neturtinei žalai ir 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3; 4–6).

Paaiškino, kad į jos privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įsibrovė pareigūnai tikslu sulaikyti jos sūnų. Įsibrovę pareigūnai panaudojo fizinį smurtą prieš ją, kuri yra solidaus amžiaus moteris ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimus, o taip pat sugadino namuose esantį turtą – katilą. Pareiškėja mano, kad pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Nurodo ir tai, kad dėl aukščiau išdėstytu aplinkybių jau nubausta administracine tvarka (už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje pareigūnų atžvilgiu).

Teigia, kad pareigūnai įsibraudami į jai priklausančią privačią erdvę, sukeldami jai fizinį skausmą, sužalojant, sukeliant dvasinius išgyvenimus, pažeidė jos teises, kurias saugo įstatymai. Taip pat pareiškėja nurodo, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuria grindžia psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, savijauta, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu. Dėl patirto fizinio skausmo, fizinio smurto, sumenko pasitikėjimas savimi, pareiškėja tapo dirgli, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, fizinius negalavimus. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės pareiškėjai padarė didžiulę ilgametę traumą – neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas Vilniaus AVPK nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius nustatė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini), sulaikant pareiškėjos sūnų, pareiškėja trukdė policijos pareigūnams atlikti jų tarnybines pareigas, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Vilniaus AVPK teigia, kad vykdydami savo pareigas, veikė vadovaudamiesi jiems įstatymų tvarka suteiktomis teisėmis ir jų neviršijo. Nurodo, kad duomenų liudijančių, jog sulaikymo metu prieš pareiškėją buvo nepagrįstai panaudota fizinė prievarta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje įvardintus sužalojimus – nubrozdinimus ir kraujosrūvas, ji patyrė ne dėl savo pačios neteisėto veikimo, pasireiškusio nepaklusimu teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, o dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, negauta. Pažymi ir tai, jog negauta duomenų, kad Vilniaus AVPK PR vyriausioji patrulė E. K., dalyvavusi sulaikant pareiškėją, bendraudama su ja nesivadovavo taip kaip numato įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėja galimai patyrė 5 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnį, vienas iš policijos veiklos uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Atsižvelgus į tai, šio įstatymo 21 straipsnis įgalina pareigūnus, įgyvendinant policijos uždavinius, duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kita ko, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos pareigūnų teisės įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės nusižengimų prevencija, kur minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pareigūnai turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos prievartos panaudojimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisė panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).

Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos jos teisės, taip pat ji patyrė fizinį skausmą, įvairius dvasinius išgyvenimus.

Atsakovas nurodo, kad sulaikant pareiškėjos sūnų, padariusį vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, pastaroji trukdė policijos pareigūnams atlikti jų tarnybines pareigas, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir jai surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams (į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, įžeidė pareigūnų garbę ir orumą), todėl pareigūnai šioje situacijoje veikė teisėtai, nepažeisdami Įstatymo 21 straipsnyje numatytų įgaliojimų bei Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkto, panaudojo prieš pareiškėją fizine prievartą, nes ši nepakluso vykdyti pareigūnų reikalavimų (už ką ir buvo nubausta administracine tvarka). Nustačius, kad pareigūnai veikė teisėtai, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai kilti, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turtinę žalą – 5 000 Eur, kuri kilo dėl to, jog pareigūnai ją iš namų išvežė į Vilniaus AVPK, todėl negalėjo prižiūrėti namie esančio ir veikiančio katilo, dėl ko jis perkaito, galėjo sprogti ir sukelti gaisrą. Pareiškėja skunde nurodo tik patį žalos faktą, kuris orientuotas prielaidomis dėl ateityje kilsiančių tam tikrų neigiamų padarinių, tačiau nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog jai buvo padaryta turtinė žala, taip pat nenurodė kaip apskaičiavo galimai kilusią turtinę žalą.

Turtinė žala, sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi yra suprantama kaip žala, padaryta asmens turtui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų dėl turtinės žalos, tai ji negali būti atlyginama.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai veikė pažeisdami teisėtus pareiškėjos interesus ir būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų (nesant vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą. Taip pat byloje nesant įrodymų apie padarytą turtinę žalą ši nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė