Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Z. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. Z. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neatliktos nuosprendžio priėmimo dienai (2015 m. birželio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2014 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo miegamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje – paslėpęs pagalvėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė krepšelį su trisdešimt šešiais paketėliais narkotinės medžiagos – 0,7690 g heroino miltelių, kuriuose buvo 0,2084 g gryno heroino ir kuriuos 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 21.45 val. patikrinimo metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo N. Z. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties atmetė.

2016 m. birželio 30 d. N. Z. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme nebuvo tiriama, kokiu būdu (pirminio ar antrinio perdavimo) atsirado DNR biologiniai pėdsakai ant polietileninio krepšelio, kuriame buvo narkotinė medžiaga. Nurodė, kad DNR pėdsakai ant polietileninio krepšelio galėjo atsirasti dėl naudojimusi pagalve (antriniu būdu), o narkotikai įdėti į pagalvę be jo žinios. Dėl to Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi pradėti bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procesą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimu N. Z. pareiškimas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nenurodė nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis N. Z. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo N. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad N. Z. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis N. Z. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimą bei atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kaip galima spręsti iš skundo turinio, byla turėtų būti atnaujinta remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri teismui nebuvo žinoma priimant nuosprendį ir kuri kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 140-S-2493 nurodyta, kad nėra galimybės vienareikšmiškai atsakyti, kokiu būdu (pirminiu ar antriniu perdavimu) atsirado biologiniai pėdsakai ant objekto ir, kad į šį klausimą turi būti atsakyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kompleksiškai kartu su visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (t. y. nukentėjusiųjų, įtariamųjų, liudininkų parodymai, kitų kriminalistinių tyrimų rezultatai ir pan.). Nuteistojo nuomone, tai turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Kadangi šios aplinkybės nebuvo žinomos nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismams, o kasacinis teismas atsisakė priimti ir išnagrinėti naujus įrodymus, nes jie nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas.

Nuteistasis N. Z., ginčydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio pagrįstumą, tvirtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie kokias nors turėtas jo sąsajas su narkotinėmis medžiagomis. Jis teigia, kad jo DNR pėdsakai ant paketo galėjo atsirasti antrinio perdavimo būdu, t. y. tik dėl to, jog jis naudojosi pagalve (nuo ant pagalvės patekusio jo prakaito, seilių ir kt.). Tačiau apie narkotinę medžiagą jam nieko nežinoma. Dėl šios jo nurodytos aplinkybės nebuvo aiškinamasi nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Todėl bylos nagrinėjimas turi būti atnaujinamas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, anot nuteistojo, prokuroro nutarimas bei apylinkės, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimai, priimti šioje baudžiamojoje byloje, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nuteistojo N. Z. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo N. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir pateiktą skundo medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas išsamiai išanalizavo visus N. Z. skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 28 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis, nurodydamas po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo paaiškėjusią aplinkybę – gautą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 140-S-2493 dėl DNR perdavimo būdų ir jo nustatymo galimybių, nepagrįstai jį vertina kaip naujai paaiškėjusią reikšmingą nagrinėjant jo skundą dėl proceso atnaujinimo BPK XI dalies tvarka. Pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis nuteistasis prašo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, yra tas, kad teismai netyrė, kokiu būdu atsirado jo biologiniai pėdsakai ant objekto.

Toks nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo pateikti argumentai, anaiptol, negali būti laikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe. Skundo teiginiai iš esmės rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 140-S-2493 nurodytas aplinkybes bei juos nepagrįstai sureikšmina ginčydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio pagrįstumą.

Nors nuteistasis N. Z. skunde teisingai cituoja minėto rašto teiginius, tačiau šis raštas yra tik informacinio pobūdžio: nuteistajam pagal jo paklausimą išaiškinti DNR nustatymo būdai, DNR patekimo ant objekto ir jo suradimo galimybės. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nustatė narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, taip pat asmenį, kuriam jos iš tiesų galėjo priklausyti. Nuteistojo versija, jog rastos narkotinės medžiagos priklausė ne jam (N. Z.), o kitiems nuteistiesiems, be to, pareigūnai galimai jį apkalbėjo, neteisėtai atlikdami kratą gyvenamosiose patalpose ir įduodami jam į rankas paketėlį su narkotine medžiaga, buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad aukščiau minėtas raštas su jame pateikta bendro pobūdžio informacija negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi iš esmės analogiškais argumentais (siekiant nuginčyti narkotinės medžiagos priklausymą jam) nuteistasis N. Z. grindė ir savo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis teisėtumo ir patikimumo aspektais, atsakė į N. Z. apeliacinio skundo argumentus, kuriuos atmetė kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo N. Z. kasacinį skundą taip pat atmetė. Taigi visi nuteistojo N. Z. skunde minimi argumentai buvo žinomi baudžiamąją bylą išnagrinėjusiems apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams.

Tuo pačiu pažymėtina, kad skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Dėl to negali būti patenkintas nuteistojo N. Z. prašymas iš naujo įvertinti bylos įrodymus. Tai, kad priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Atsakant į skundo argumentus, susijusius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymu priimti ir vertinti minėtą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. gruodžio 30 d. raštą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio rašto turinys teismui buvo žinomas. Be to, tokio pobūdžio raštas neturėjo reikšmės teisingam kasacinio skundo išnagrinėjimui. Kaip minėta, tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai patikrino bylą iš esmės ir išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis teisėtumo ir patikimumo aspektais.

Taigi nuteistojo N. Z. skundo argumentai dalyje dėl naujų įrodymų nepriėmimo ir atsisakymo vertinti jau minėtą raštą taip pat nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl teisinio pagrindo ją naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.