- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-99-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11187-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti neteisėtus ir nepagrįstai priimtus 2017 m. liepos 28 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-14-4948/3R4121 ir Nr. S-17-14-4949/3R-4122 bei 2017 m. liepos 28 d. atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 3R-412, kuriuo nuspręsta iš skolininkės išieškoti 479,36 EUR vykdymo išlaidų, grąžinti neteisėtai nurašytą 209,26 EUR piniginių lėšų sumą. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog visi vykdomieji dokumentai, pateikti vykdyti antstoliui, buvo įvykdyti daugiau nei prieš dešimt metų ir vykdomosios bylos dėl pareiškėjos turėjo būti užbaigtos, tačiau antstolis vykdomųjų bylų neužbaigė ir 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymus, kuriais nuspręsta priverstinai nurašyti R. P. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir nurodyta, jog pareiškėja privalo apmokėti 479,36 EUR vykdymo išlaidas, priskaičiuotas jai vykdytose vykdomosiose bylose.Antstolis Zenas Zenkevičius 2017 m. rugpjūčio 18 d. motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0014/16/01028 (0017/02/01108), Nr. 0014/16/01311 (0017/02/02306), Nr. 0014/16/01498 (0017/02/03216) perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja prašo panaikinti neteisėtus ir nepagrįstai priimtus 2017 m. liepos 28 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-14-4948/3R4121 ir Nr. S-17-14-4949/3R-4122 bei 2017 m. liepos 28 d. atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 3R-412, kuriuo nuspręsta iš skolininkės išieškoti 479,36 EUR vykdymo išlaidų, taip pat prašo grąžinti neteisėtai nurašytą 209,26 EUR piniginių lėšų sumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo skundą motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė 2017 m. gegužės 11 d. pateiktame skunde, – nesutinka su prievole apmokėti vykdymo išlaidas, nes daugiau nei prieš dešimt metų prievoles išieškotojams įvykdė, o vykdymo išlaidas siekiama išieškoti jau suėjus senaties terminui. Teismas pažymėjo, jog 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9722-618/2017 įsiteisėjo 2017 m. liepos 8 d., minėta nutartimi teismas konstatavo, kad senaties terminas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nėra suėjęs, ir pripažino teisėtu antstolio reikalavimą atlyginti vykdymo išlaidas, todėl pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl senaties termino skaičiavimo ir pareigos atlyginti vykdymo išlaidas, kurią jau pripažino Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtu procesiniu sprendimu, nėra. Minėta nutartimi teismas įpareigojo antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į pasikeitusią indeksavimo ir apskaičiavimo tvarką, todėl teismas vertina 2017 m. liepos 28 d. atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą. Įvertinus 2017 m. liepos 28 d. atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame detaliai nurodytas apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis, matyti, kad antstolis vykdymo išlaidas perskaičiavo pagal vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus įkainius. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad visi vykdymo veiksmai, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos antstolio pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime, buvo atlikti, todėl darytina išvada, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas pagrįstai ir teisingai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus, tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų bei aplinkybių, neanalizavo apskaičiuotų antstolio vykdymo išlaidų pagrįstumo. Pareiškėja įsiskolinimus kreditoriams padengė prieš dešimt metų, tačiau antstolis dėl savo darbo neefektyvumo neužbaigė vykdomųjų bylų, todėl atlyginimas antstoliui už sprendimo vykdymą iš pareiškėjos neturėtų būti skaičiuojamas. To, kad pareiškėja, žinodama apie vykdomąsias bylas, geranoriškai padengusi skolas kreditoriams, apie jų padengimą nepranešė antstolio kontorai, negalima laikyti pareiškėjos tyčiniais veiksmais, dėl kurių pareiškėja turėtų apmokėti vykdymo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0017/02/1108, pradėta pagal 2000 m. vasario 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2226/2000 dėl 293,48 EUR (1 013,32 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojos UAB ,,Vitės valdos“ naudai. Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0017/02/02306, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymą Nr. L2-8371-24/2001 dėl 443,68 EUR (1 531,95 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojos AB ,,Klaipėdos energija“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0017/02/03216, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 17 d. teismo įsakymą Nr. L2-8336-10/2002 dėl 10,64 EUR (36,74 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. 2017 m. gegužės 3 d. antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-14-2710 bei 2017 m. gegužės 3 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštavo 444,21 EUR sumą, esančią pareiškėjos vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd b. l. 106–107, byla Nr. 0017/02/01108). Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad dėl 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymo nurašyti pinigines lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis atsisakė skundą tenkinti ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2017 m. birželio 26 d. teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir tenkino jį iš dalies – įpareigojo antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas, kitą skundo dalį atmetė. 2017 m. liepos 28 d. antstolis atliko vykdymo išlaidų perskaičiavimą ir pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymą dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo (vykd. b. l. 122), su minėtais antstolio patvarkymais pareiškėja nesutinka ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė antstoliui skundą. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Vienu iš atskirojo skundo argumentų pareiškėja nurodo tai, kad aplinkybės, jog pareiškėja, žinodama apie vykdomąsias bylas, geranoriškai padengusi skolas kreditoriams, apie jų padengimą nepranešė antstolio kontorai, negalima laikyti pareiškėjos tyčiniais veiksmais, dėl kurių pareiškėja turėtų apmokėti vykdymo išlaidas. Be to, pareiškėja įsiskolinimus kreditoriams padengė prieš dešimt metų, tačiau antstolis dėl savo darbo neefektyvumo neužbaigė vykdomųjų bylų, todėl atlyginimas antstoliui už sprendimo vykdymą iš pareiškėjos neturėtų būti skaičiuojamas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Taigi, sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. birželio 26 d. nutartimi (c. b. Nr. 2YT-9722-618/2017) nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų dėl šioje byloje minimose vykdomosiose bylose paskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo, buvo konstatuota, jog pareiškėjai buvo žinoma apie vykdymo procesą, nors pareiškėja sumokėjo išieškomas skolas, tačiau šiuos veiksmus atliko ne per raginime nustatytą terminą, todėl pareiškėja turi pareigą atlyginti vykdymo išlaidas. Ta pačia nutartimi teismas konstatavo, jog senaties terminas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nėra suėjęs, todėl antstolis įgijo ir turi galiojančią teisę į vykdymo išlaidų išieškojimą. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus, jog pareiškėja turi pareigą atlyginti vykdymo išlaidas ir tai, jog vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs, tai laikytina prejudiciniais faktais šioje byloje, kurių iš naujo įrodinėti nereikia. Minėta teismo nutartimi teismas atsižvelgė į tai, jog antstolis nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusio Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkto reikalavimo užbaigiant vykdymo bylą išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą, todėl įpareigojo antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusias Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas bei vykdymo išlaidų dydžius. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolis teismo įpareigojimą įvykdė, perskaičiavo vykdymo išlaidų dydį, vadovaudamasis vykdymo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms, atmestini pareiškėjos argumentai, jog antstolis iš viso neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo apskaičiuotų antstolio vykdymo išlaidų pagrįstumo, neatsižvelgė į pareiškėjos išdėstytus argumentus skunde dėl antstolio veiksmų, tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų bei aplinkybių. Kaip nustatyta iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų, vykdymo veiksmai atlikti laikotarpiu nuo 2000 m iki 2010 m. Minėtu laikotarpiu galiojusiame CPK 609 straipsnyje buvo nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tačiau nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad antstolis atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus turi įvertinti atliktinų veiksmų reikalingumą ir tikslingumą, o ne naudotis visomis iš eilės jam prieinamomis priemonėmis tikrindamas skolininko turtinę padėtį. Todėl sutiktina su apeliante, jog antstolio patirtos išlaidos, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, kurių atlikimo galimybė numatyta teisės aktuose, tačiau pačių veiksmų atlikimas konkrečioje byloje nėra pagrįstas objektyvia būtinybe, negali būti pripažintos pagrįstomis. Kaip matyti iš pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų, pareiškėja nesutikdama su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, be kitų argumentų, nurodė tai, jog apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstai didelės bei neprotingos, atlikti pertekliniai veiksmai. Apeliantė taip pat skunde teigė, jog po to, kai antstoliui tapo žinoma, jog pareiškėja padengė visus įsiskolinimus (2010 metais), nebuvo jokios būtinybės atlikti papildomus veiksmus aiškinantis pareiškėjos turtinę padėtį taip nepagrįstai didinant vykdymo išlaidas. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviais teiginiais nurodė, jog antstolis perskaičiuodamas vykdymo išlaidas vadovavosi vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusiomis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, veiksmai, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, buvo atlikti, todėl padarė išvadą, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas pagrįstai ir teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų pagrįstumo, vykdomosiose bylose atliktų veiksmų, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, reikalingumo ir būtinumo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus, neištyrė visų aplinkybių bei įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė dėl visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėtas skundas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, nes tik išnagrinėjus pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes dėl vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų veiksmų atlikimo pagrįstumo bei reikalingumo, spręstina dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali bylos išnagrinėti iš esmės.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos R. P. skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.